Net 1 iš 4 senyvo amžiaus pacientų ligoninėje išsivysto delyras. Deja, ši būklė ne visada diagnozuojama arba nustatoma per vėlai.
Dažnai medicinos personalas turi per mažai žinių apie šią būklę. Slaugytojų vaidmuo ypač svarbus delyro diagnozavimui jo pradinėse stadijose. Glaudžiai bendraudami su pacientais, matydami juos ištisą parą, patyrę slaugytojai anksti gali nustatyti prasidedantį delyrą ir apie tai informuoti gydytoją.
Kas yra delyras?
Delyras – tai ūmus, praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, dezorientacija, haliucinacijom, kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, koncentracijos sutrikimu, sutrikusiu miego ritmu, sumažėjusiu arba priešingai suaktyvėjusiu psichomotoriniu tempu.
Apie 20- 45 proc. sergančių senyvo amžiaus žmonių patiria delyrą. Apie 30-35 proc. būdingas hiperaktyvus delyras, kuris pasireiškia motoriniu neramumu. Apie 20-25 proc. – hipoaktyvus delyras, pasireiškiantis apatija, mieguistumu. 40- 45 proc. būdingas mišrus delyras, kuomet simptomai kinta paros eigoje.
Prasidėjus delyrui stebimas paciento mieguistumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, pakitęs miego ritmas. Žmogui yra sunku suprasti, kas sakoma, būdingi klaidingi įsitikinimai, regos haliucinacijos.
Labai dažnai pacientams sutrinka atmintis bei orientacija įvykiams “čia ir dabar“.
Delyras gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.
Kuo žmogus labiau nusilpęs fiziškai bei kuo labiau susilpnėjusios jo kognityvinės funkcijos, tuo daugiau galimybių išsivystyti delyrui.
Delyrinė būklė įvardijama kaip sunki būklė ir neretai baigiasi funkciniu pažeidimu ar net mirtimi.
Delyrą predisponuojantys faktoriai:
- Senyvas amžius
- Kognityvinis susilpnėjimas
- Prasta bendra būklė bei nepakankama mityba
- Regos bei klausos susilpnėjimas
- Lėtinės ligos
- Gausus vaistų vartojimas
- Preterminalinės būklės sergant sunkiomis ligomis, o taip pat onkologinės ligos.
Kas iššaukia delyrą?
- Ūmios somatinės ligos – infekcijos, širdies infarktas, smegenų insultas.
- Nukraujavimo sukelta anemija
- Žemas arba aukštas gliukozės kiekis kraujyje
- Dehidratacija
- Kaulų lūžiai bei kiti sužalojimai
- Vidurių užkietėjimas arba šlapimo susilaikymas
- Skausmai
- Kritimai
- Miego trūkumas
- Per didelė stimuliacija
Pagalba
- Atpažinkite ir stebėkite ūmiai atsiradusius smegenų funkcijos pakitimus.
- Susirinkite išsamią informaciją iš paciento artimųjų ar medicinos personalo, kurie gerai pažįsta pacientą. Pagrindiniai klausimai:
- Kada simptomai prasidėjo?
- Ar pasikeitimas įvyko staiga?
- Ar pacientas pradėjo vartoti naujus vaistus?
- Ar pacientas iš anksčiau turėjo kognityvinių funkcijų susilpnėjimą?
- Kokia įprastinė paciento būklė, funkcinis lygis?
- Ar pacientas nenutraukė staiga alkoholio vartojimo?
- Ieškokite delyro priežasčių
- Ar galėjo delyrą sukelti vaistai ? (žiūrėkite vaistų priedą)
- Nepastebėta infekcija arba ūmi liga
- Kritimas su kaulų lūžiu
- Žemas deguonies įsotinimas
- Dehidratacija su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu
- Kraujavimas
- Prasta mityba bei žemas gliukozės kiekis kraujyje
- AKS kritimas
- Skausmai
- Šlapimo susilaikymas
- Vidurių užkietėjimas
- Lėtinių ligų pablogėjimas
- Stresas – mažai miego, aplinkos pasikeitimas, nerimas, emociniai sukrėtimai
- Sekite paciento smegenų būklę, elgesį.
4. Atlikite šiuos tyrimus
- Išmatuokite AKS, pulsą, temp, deguonies įsotinimą
- Atlikite šlapimo tyrimą
- Išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo
- Užrašykite EKG
- Kraujo tyrimus – hemoglobinas, leukocitai, CRB, gliukozė, elektrolitai, kreatininas, GFR ir kepenų rodmenys
- Digoksino kiekis kraujyje, jei vartoja šiuos vaistus
Gydymas ir sekimas
Gydant delyrą yra svarbiausia atrasti jį iššaukusią priežastį, tačiau ne visada pacientas greitai pasveiksta net ir taikant tinkamą gydymą.
Delyro gydymą sudaro:
- Jį sukėlusių priežasčių išsiaiškinimas ir koregavimas. Pavyzdžiui, deguonies tiekimas, skysčių lašinimas, skausmo malšinimas, temperatūros mažinimas, šlapimo kateterio įvedimas.
- Paciento vartojamų vaistų peržiūrėjimas, ar galėjo jie būti delyro priežastimi.
- Aplinkos koregavimas – rami aplinka, artimieji šalia, pažįstamas personalas, geras miegas, gera mityba, matomoje vietoje laikrodis, kalendorius, geras apšvietimas dieną, naktį – ramybė, veikiantis klausos aparatas, tinkami akiniai, vengti tv, radijo bei kitų triukšmą keliančių aparatų.
- Jei pacientas darosi neramus, išsivysto psichotiniai simptomai, būtina susisiekti su gydytoju.
Vaistai, kurie gali būti delyro priežastimi
- Anticholinerginiai – skopolaminas, atropinas.
- Antidepresantai – cipramilis, cipraleksas, remeronas, amitriptilinas
- Skausmą malšinantys – kodeinas, morfinas, fentanilis, voltarenas, ibumetinas
- Širdį bei kraujagysles veikiantys vaistai – metoprololis, digoksinas, furosemidas, dopegyt.
- Kortikosteroidai – prednizolonas.
- Vaistai Parkinsono ligai – madopar, sinemet, stalevo, sifrol.
- Antiepileptiniai vaistai – tegretol, phenytoin, natrio valproatas.
- Antipsichotiniai – nitrazepam, rohypnol, nozinan, prochlorperazinas.
- Kiti CNS veikiantys vaistai – donepezil, ličio preparatai, diazepamas.
- Antibiotikai ir sulfanilamidai.
- Vaistai, veikiantys virškinimo sistemą – cerukal, omeprazol, , nexium, loperamid.
- Antihistamininiai vaistai –zyrtec, cetirizinas.
Iš dalies delyro galima išvengti užtikrinant pacientui pakankamą skysčių tiekimą bei gerą mitybą, gerą aplinkos organizavimą, kai yra paprasta orientuotis vietoje ir laike, taip pat svarbu savalaikis ūmių ligų gydymas, akinių, klausos aparato devėjimas, kai tai būtina ir tinkamas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas.
Parengta pagal “I am delirium aware“ konferencijos medžiagą
idomu