Paskelbta

Mergaitė berniukų pasaulyje: apie mergaičių autizmą

Dr. Brigita Kreivinienė

Autizmo spektro sutrikimas yra raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pastebimas per komunikavimo, elgesio ir socialinio bendravimo problemas. Mokslinės studijos skelbia, kad autizmo spektro sutrikimo diagnostikoje vyrauja lyties faktorius: autizmo spektro sutrikimas ženkliai dažniau nustatomas berniukams nei mergaitėms. Dažniausiai minima, kad berniukų ir mergaičių, diagnozuotų autizmo spektro sutrikimu proporcija yra 4:1, yra ir mokslinių studijų, kurios skelbia proporciją net 16:1, tačiau šios proporcijos yra labai diskutuojamos.

Trumpai apie autizmo spektro sutrikimą

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) dažniausiai stebimas 1-3 vaiko gyvenimo metais, tačiau užsienio patirtis rodo, jog gali būti nustatomas žymiai anksčiau. Šis sutrikimas priklauso psichikos ir elgesio sutrikimų grupei ir galima teigti, kad itin plačiai tyrinėjamas, siekiant padėti žmonėms kuo geriau socializuotis bendruomenėje, tyrinėjami didžiausią naudą turintys metodai ir pagalbos priemonės. Autizmo atveju lengviausiai pastebimi įvairūs sąveikos su kitais kitoniškumai. Tai gali būti socialinės ir emocinės sąveikos sutrikimai. Pavyzdžiui, vaikai gali bendrauti, žaisti su daug vaikų, tačiau kontaktas atrodo „paviršutiniškas“, atrodo, kad trūksta emocinio gylio, dalijimosi jausmais, emocijomis, prieraišumo, vaikas gali negebėti pats inicijuoti kontakto su kitais vaikais. Autizmo spektro sutrikimas dažniausiai lydimas fizinio ir socialinio raštingumo iššūkių – vaikams su metais vis sunkiau suprasti žmogaus kūno kalbą, gali nesuprasti įvairiausių veido mimikų, netiesioginės kalbos, pajuokavimų, anekdotų. Todėl socialinėse situacijose gali kilti problema, kai vaikas ar jaunuolis nežino kokio atsako iš jo norima situacijoje ir susidurs su sunkumu ją nuspėjant.

Lyčių skirtumai diagnostikoje

Egzistuoja itin daug įvairiausių teorijų dėl ko galėtų skirtis mergaičių ir berniukų diagnozuojamas ASS. Dažniausiai keliamos hipotezės, jog tai gali būti genetiniai skirtingumai, smegenų funkcijų veiklos skirtingumai, mokymosi skirtingumas bei ne visi berniukams taikomi diagnostikos įrankiai tinka mergaičių vertinimui. Mokslinėse studijose diskutuojama, jog, jei mergaitėms nustatomas ASS dažniausiai jos turi ir žymų intelekto sutrikimą. Tuo tarpu nesant intelekto sutrikimo nustatyti gali būti sudėtingiau būtent dėl egzistuojančio lyčių skirtumo. Lyginant skirtingumus tarp mergaičių ir berniukų su ASS yra pastebima, jog mergaitės turi žymiai daugiau socialinių įgūdžių, komunikacinių gebėjimų, imitavimo, geresnį dėmesio sukaupimą, o elgesio problemos joms dažniausiai nebūdingos. Būtent dėl tokių priežasčių mergaičių autizmo spektro diagnostika gali būti žymiai vėlesnė nei berniukų. Kaip ir JAV autizmo tyrinėtojos Allison B. Rato nuomone, mergaitėms gali būti ne tik žymiai vėliau nustatomas autizmas, bet ir klaidingai nustatoma ASS diagnozė dėl pačios diagnostikos specifiškumo. Pavyzdžiui, kaip teigia ši neuropsichologė, berniukams būdinga stereotipinė elgsena, kas praktiškai visai nepasireiškia mergaitėms ASS atveju arba pasireiškia itin retai.

Kokie lyčių skirtumai pasireiškia paauglystėje?

Kaip jau buvo minėta, daugelis mokslininkų diskutuoja dėl lyčių skirtingumo nustatant ASS diagnozę. Dažniausiai mergaičių ASS pastebimas prasidėjus paauglystei. Tuo metu bendravime su bendraamžiais yra būdingas abipusis santykių palaikymas, dalijimasis jausmais, išgyvenimais, nuolatinio socialinio kontakto palaikymas, reikalingi problemų sprendimo įgūdžiai. Mergaitėms paauglystėje iškyla socialiniai sunkumai greitai atreaguoti bendravime su grupe vaikų – stebima, kad joms reikia laiko suprasti pasakytą sakinį, perprasti socialinę situaciją. Dėl to vadinamos „greito-tempo“ situacijos kelia labai daug sunkumų, ypač išlaikant ilgalaikes draugystes. Tuo tarpu berniukams paauglystėje svarbiau „daryti“ nei daug kalbėti ar dalintis išgyvenimais, todėl jiems gali būti lengviau palaikyti draugystės santykius.

Skirtingi konfliktavimo būdai

JAV autorių grupė, Cridland E.K. ir kiti mini, jog jeigu pažiūrėtume į neurotipinės raidos berniukų ir mergaičių komunikavimo skirtingumus paauglystėje, didžiausi skirtingumai matomi konfliktų sprendimo situacijose. Pavyzdžiui, berniukų konfliktai yra dažniausiai atviresnio tipo, lengvai matomi – tai gali būti pasistumdymas, žodinė agresija ar pan., kas matoma santykyje tarp dviejų vaikų ar jaunuolių. Mergaitės dažniau naudoja subtiliai paslėptus konfliktavimo būdus platesnėje grupėje. Tai gali būti – kikenimas, akių vartymas, apkalbos ir pan., dažniausiai įtraukiant trečią asmenį. Mergaitėms, turinčioms ASS dažniausiai toks sudėtingas komunikavimo būdas gali būti neperprantamas, dėl to jos patiria didesnę socialinės izoliacijos riziką bei joms gali išsivystyti kiti psichikos sutrikimai, kaip depresija, nerimo sutrikimas, valgymo sutrikimai ar įtakoti jų žemą savivertę.

Straipsnis atspindi tik VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ nuomonę. Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Straipsnis remiasi moksliniais šaltiniais:

Cridland, E.K., Jones, S.C., Caputi, P. et al. Being a Girl in a Boys’ World: Investigating the Experiences of Girls with Autism Spectrum Disorders During Adolescence. J Autism Dev Disord 44, 1261–1274 (2014). https://ezproxy.biblioteka.ku.lt:4073/10.1007/s10803-013-1985-6.

Fombonne, E. Epidemiological trends in rates of autism. Mol Psychiatry 7 (Suppl 2), S4–S6 (2002). https://doi.org/10.1038/sj.mp.4001162. Ratto A.B. (2021). Commentary: What’s so special about girls on the autism spectrum? – a commentary on Kaat et al. (2020). Journal of Child Psychology and Psychiatry, 62(1), 107–109. https://doi.org/10.1111/jcpp.13284

Paskelbta

Delyras. Atpažinti ir koreguoti.

Net 1 iš 4 senyvo amžiaus pacientų ligoninėje išsivysto delyras. Deja, ši būklė ne visada diagnozuojama arba nustatoma per vėlai.

Dažnai medicinos personalas turi per mažai žinių apie šią būklę. Slaugytojų vaidmuo ypač svarbus delyro diagnozavimui jo pradinėse stadijose. Glaudžiai bendraudami su pacientais, matydami juos ištisą parą, patyrę slaugytojai anksti gali nustatyti prasidedantį delyrą ir apie tai informuoti gydytoją.

Kas yra delyras?

Delyras – tai ūmus, praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, dezorientacija, haliucinacijom, kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, koncentracijos sutrikimu, sutrikusiu miego ritmu, sumažėjusiu arba priešingai suaktyvėjusiu psichomotoriniu tempu.

Apie 20- 45 proc. sergančių senyvo amžiaus žmonių patiria delyrą. Apie 30-35 proc. būdingas hiperaktyvus delyras, kuris pasireiškia motoriniu neramumu. Apie 20-25 proc. – hipoaktyvus delyras, pasireiškiantis apatija, mieguistumu. 40- 45 proc. būdingas mišrus delyras, kuomet simptomai kinta paros eigoje.

Prasidėjus delyrui stebimas paciento mieguistumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, pakitęs miego ritmas. Žmogui yra sunku suprasti, kas sakoma, būdingi klaidingi įsitikinimai, regos haliucinacijos.

Labai dažnai pacientams sutrinka atmintis bei orientacija įvykiams “čia ir dabar“.

Delyras gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Kuo žmogus labiau nusilpęs fiziškai bei kuo labiau susilpnėjusios jo kognityvinės funkcijos, tuo daugiau galimybių išsivystyti delyrui.

Delyrinė būklė įvardijama kaip sunki būklė ir neretai baigiasi funkciniu pažeidimu ar net mirtimi.

Delyrą predisponuojantys faktoriai:

  • Senyvas amžius
  • Kognityvinis susilpnėjimas
  • Prasta bendra būklė bei nepakankama mityba
  • Regos bei klausos susilpnėjimas
  • Lėtinės ligos
  • Gausus vaistų vartojimas
  • Preterminalinės būklės sergant sunkiomis ligomis, o taip pat onkologinės ligos.

Kas iššaukia delyrą?

  • Ūmios somatinės ligos – infekcijos, širdies infarktas, smegenų insultas.
  • Nukraujavimo sukelta anemija
  • Žemas arba aukštas gliukozės kiekis kraujyje
  • Dehidratacija
  • Kaulų lūžiai bei kiti sužalojimai
  • Vidurių užkietėjimas arba šlapimo susilaikymas
  • Skausmai
  • Kritimai
  • Miego trūkumas
  • Per didelė stimuliacija

Pagalba

  1. Atpažinkite ir stebėkite ūmiai atsiradusius smegenų funkcijos pakitimus.
  2. Susirinkite išsamią informaciją iš paciento artimųjų ar medicinos personalo, kurie gerai pažįsta pacientą. Pagrindiniai klausimai:
    • Kada simptomai prasidėjo?
    • Ar pasikeitimas įvyko staiga?
    • Ar pacientas pradėjo vartoti naujus vaistus?
    • Ar pacientas iš anksčiau turėjo kognityvinių funkcijų susilpnėjimą?
    • Kokia įprastinė paciento būklė, funkcinis lygis?
    • Ar pacientas nenutraukė staiga alkoholio vartojimo?
  3. Ieškokite delyro priežasčių
  • Ar galėjo delyrą sukelti vaistai ? (žiūrėkite vaistų priedą)
  • Nepastebėta infekcija arba ūmi liga
  • Kritimas su kaulų lūžiu
  • Žemas deguonies įsotinimas
  • Dehidratacija su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu
  • Kraujavimas
  • Prasta mityba bei žemas gliukozės kiekis kraujyje
  • AKS kritimas
  • Skausmai
  • Šlapimo susilaikymas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Lėtinių ligų pablogėjimas
  • Stresas – mažai miego, aplinkos pasikeitimas, nerimas, emociniai sukrėtimai
  • Sekite paciento smegenų būklę, elgesį.

4. Atlikite šiuos tyrimus

  • Išmatuokite AKS, pulsą, temp, deguonies įsotinimą
  • Atlikite šlapimo tyrimą
  • Išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo
  • Užrašykite EKG
  • Kraujo tyrimus – hemoglobinas, leukocitai, CRB, gliukozė, elektrolitai, kreatininas, GFR ir kepenų rodmenys
  • Digoksino kiekis kraujyje, jei vartoja šiuos vaistus

Gydymas ir sekimas

Gydant delyrą yra svarbiausia atrasti jį iššaukusią priežastį, tačiau ne visada pacientas greitai pasveiksta net ir taikant tinkamą gydymą.

Delyro gydymą sudaro:

  • Jį sukėlusių priežasčių išsiaiškinimas ir koregavimas. Pavyzdžiui, deguonies tiekimas, skysčių lašinimas, skausmo malšinimas, temperatūros mažinimas, šlapimo kateterio įvedimas.

  • Paciento vartojamų vaistų peržiūrėjimas, ar galėjo jie būti delyro priežastimi.

  • Aplinkos koregavimas – rami aplinka, artimieji šalia, pažįstamas personalas, geras miegas, gera mityba, matomoje vietoje laikrodis, kalendorius, geras apšvietimas dieną, naktį – ramybė, veikiantis klausos aparatas, tinkami akiniai, vengti tv, radijo bei kitų triukšmą keliančių aparatų.

  • Jei pacientas darosi neramus, išsivysto psichotiniai simptomai, būtina susisiekti su gydytoju.

Vaistai, kurie gali būti delyro priežastimi

  • Anticholinerginiai – skopolaminas, atropinas.
  • Antidepresantai – cipramilis, cipraleksas, remeronas, amitriptilinas
  • Skausmą malšinantys – kodeinas, morfinas, fentanilis, voltarenas, ibumetinas
  • Širdį bei kraujagysles veikiantys vaistai – metoprololis, digoksinas, furosemidas, dopegyt.
  • Kortikosteroidai – prednizolonas.
  • Vaistai Parkinsono ligai – madopar, sinemet, stalevo, sifrol.
  • Antiepileptiniai vaistai – tegretol, phenytoin, natrio valproatas.
  • Antipsichotiniai – nitrazepam, rohypnol, nozinan, prochlorperazinas.
  • Kiti CNS veikiantys vaistai – donepezil, ličio preparatai, diazepamas.
  • Antibiotikai ir sulfanilamidai.
  • Vaistai, veikiantys virškinimo sistemą – cerukal, omeprazol, , nexium, loperamid.
  • Antihistamininiai vaistai –zyrtec, cetirizinas.

Iš dalies delyro galima išvengti užtikrinant pacientui pakankamą skysčių tiekimą bei gerą mitybą, gerą aplinkos organizavimą, kai yra paprasta orientuotis vietoje ir laike, taip pat svarbu savalaikis ūmių ligų gydymas, akinių, klausos aparato devėjimas, kai tai būtina ir tinkamas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas.

Parengta pagal “I am delirium aware“ konferencijos medžiagą

Paskelbta

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI TĖVYSTĖS PERDEGIMO IR VAIKŲ SU PSICHIKOS SUTRIKIMAIS PAGALBOS PROJEKTAS

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu pradeda įgyvendinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo yra skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Vykdančių partnerių Projekto atidarymas

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Brigita Kreivinienė įvykusiame projektą vykdančių partnerių pirmajame atidarymo renginyje teigė, jog „Lietuvoje seniai kalbame apie „perdegimą“, jo reiškinį darbinėje aplinkoje. Tuo tarpu apie tėvystės perdegimą daugiau imta kalbėti ir tyrinėti apie 2018-uosius.

Į tėvystės perdegimo reiškinį žiūrima holistiškai, t.y., nagrinėjant šeimos fizinę, psichinę, socialinę, emocinę sveikatą, bei ieškodami prielaidų jai užtikrinti. Lietuvos ir užsienio tyrinėjimai bei praktika rodo, jog plečiasi vaikų sergamumo psichinėmis ligomis duomenys, jų kasmet daugėja“. Ypatingoje Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje birželio 8 d. įvykusiame susitikime partneriai aptarė, jog pagalbos tėvams ir vaikams poreikis poreikis auga, todėl šis savalaikis projektas bus svarbus prisidedant prie tėvų sveikatos stiprinimo bei vaikų su psichikos sutrikimais integracijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamo projekto: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ įgyvendinimo komanda.

Nors ir nepakanka mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais dažniau susiduria su tėvystės perdegimo sindromu, tačiau, nepaneigiama, jog šios šeimos susiduria su didesniais biologiniais, vystymosi, mokymosi, psichologiniais, socialiniais bei stigmatizavimo sunkumais ir iššūkiais. O šie reiškiniai kaip sudėtiniai gali prisidėti prie tėvystės perdegimo išsivystymo. Šiuo projektu bus siekiama ne tik plėsti žinias, tėvystės problemų sprendimų įgūdžių plėtrą, sveikatos stiprinimą per inovatyvias metodikas, tačiau ir organizuojant intervizijas, meno ir kultūros prieinamumo metodus.

Taip pat, kita problema, kurią sprendžia šis projektas – vaikų ir jaunuolių su psichikos sutrikimais neurosensomotorinės problemos ir žinios apie tai. Pasaulinio lygio mokslininkai kalba apie tai, jog net 95 proc. vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sutrikimus, susiduria su neurosensomotorinėmis problemomis, o jų nesprendimas, nesupratimas apie šias problemas įtakoja ir prastesnę integraciją į bendruomenę. Taigi, šiame projekte numatytos įvairios veiklos, kurios iš dalies prisidės prie metodinės sklaidos bei supratimo vykdymo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose, tačiau tuo neapsiribos.

Projekto veiklose numatyta įdiegti naują metodinę interneto svetainę, sukurti metodinį vadovą apie neurosensomotorikos problemas ir kultūros bei meno metodų prieinamumą, bus organizuojami žymių Lietuvos profesionalų, psichoterapeutų, psichologų, biblioterapeutų, intervizorių ir kt. specialistų mokymai tėvams ir vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.