Kategorija: Uncategorized

Paskelbta

Mitybos svarba žaizdų priežiūroje

maistas

Jei slaugote pacientą su ilgai negyjančiomis žaizdomis, būtinai atkreipkite dėmesį į paciento mitybą.

Tyrimai rodo, jog didelis skaičius pagyvenusių žmonių maitinasi netinkamai, turi valgymo, rijimo sutrikimų, todėl gauna nepakankamai maistinių medžiagų. Kita dalis kenčia nuo padidėjusio svorio, piktnaudžiauja tuščiomis kalorijomis, o tai taip pat trukdo greitesniam žaizdų gijimui.

Lėtinės, ilgai negyjančios žaizdos reikalauja didelio kaloringumo maisto medžiagų, turtingų baltymais ir vitaminais.

Kalbant apie maistines medžiagas, galime išskirti 2 grupes:

  • Makromaisto medžiagos – baltymai, angliavandeniai ir riebalai.
  • Mikromaisto medžiagos – amino rūgštys, vitaminai ir mineralai.

Makromaisto medžiagos

Žaizdų gijimui ypač svarbu baltymai ir energija. Energija gaunama iš angliavandenių ir riebalų.

Baltymai yra amino rūgščių šaltinis, kuris reikalingas naujų ląstelių vystymuisi, kraujagyslių ir kolageno formavimuisi. Gyjant žaizdai, baltymų poreikis ypač padidėja. PSO rekomenduoja sveikam žmogui 0,8 g/kg baltymų per parą, tačiau turinčiam lėtinių žaizdų, šis kiekis gali būti per mažas. Skirtingų autorių nuomone – 1,25-2,5 g/kg baltymų, priklausomai nuo žaizdos sunkumo.

Jei žaizda smarkiai sekretuoja kyla pavojus netekti daug baltymų. Skaičiuojama, jog su 100 ml žaizdos sekretu prarandama apie 3 g baltymų.

Ne visada lengva nustatyti, kiek tiksliai žmogui reikia baltymų, ir ar pacientas toleruos baltymais turtingą dietą. Jei inkstų funkcija susilpnėjusi, baltymus reikėtų vartoti atsargiai, užtikrinti pakankamą skysčių balansą.

Trūkstant baltymų kraujyje, gali atsirasti edemos kūne, sutrikti azoto balansas. Jei baltymo prarandama daugiau, nei jo gaunama su maistu, audinys pradeda irti ir tai apsunkina žaizdos gijimą.

Energija, gaunama iš angliavandenių ir riebalų, yra būtina visose žaizdos gijimo stadijose. Be to, angliavandeniai ir riebalai dalyvauja baltymo išsaugojime.

Angliavandeniai suteikia energijos ląstelėms, todėl jos gali dalintis, greitėja žaizdų gijimas. Svarbu vartoti ilguosius angliavandenius – pilnagrūdes kultūras, daržoves, ankštines kultūras, uogas. Jei gliukozės kiekis žemas – kūnas ima naudoti baltymus ir riebalus kaip energijos šaltinį, o tai nėra gerai žaizdų gijimui.

Riebalai yra svarbus pamatas ląstelių membranoms. Jei pacientas skundžiasi blogu apetitu, riebalų atsargas galima papildyti žuvų taukais, alyvuogių aliejumi ar skiriami specialūs shotai.

Mikromaisto medžiagos

Dalis vitaminų ir mikroelementų turi didelę reikšmę epitelio, kolageno formavimuisi bei baltymų sintezei. Žaizdos gijimui palaikyti reikalingas didesnis vitaminų ir mikroelementų kiekis. Pastaruoju metu kreipiamas dėmesys į cinko kiekį serume, kuris svarbus žaizdų gijimo procese. Vitaminas A taip pat atlieka centrinį vaidmenį žaizdos gijimo procese. Jo vartojimas prieš operaciją parodė teigiamą poveikį pacientams pooperaciniu periodu, kurie vartojo gliukokortikoidus.

Vitaminas C

Daugybė studijų parodė, jog trūkstant vitamino C didėja nuovargis, gali atsirasti hiperkeratozė (vištos oda), pailgėja kraujavimo laikas, ilgiau gyja žaizdos.

 Kasdien suvartojant 40 mg vitamino C, užtikrinamas šio vitamino dienos poreikis.Vitaminas C padeda baltymams skilti į amino rūgštis bei yra svarbus kolageno gamyboje. Vitamino C papildai veikia neutrofilus, granuliocitus ir makrofagus bei padidina jų judrumą bei fagocitozę.Trūkstant vitamino C formuojasi nepilnavertis kolagenas, kuris gali sąlygoti kraujagyslių trapumą, ilgesnį žaizdų gijimą, dažnesnį audinių prasiskyrimą.

Manoma, jog žaizdos gijmo metu, vitaminas C trasnsportuojmas į tuos audinius, kuriems reikalingas atsistatymas.

Skelbiama, jog po didelių traumų ir chirurginių operacijų vitamino C kiekis leukocituose sumažėja net 40 proc. Tai paaiškinama polimorfonuklearinių leukocitų atsiradimu. Askorbo rūgšties papildai rekomenduojami žaizdų infekcijos profilaktikai.

Nedidelė studija parodė, jog mažesnis vitamino C kiekis vyresnių žmonių kraujyje didina riziką pragulų atsiradimui.

Kiek būtina suvartoti vitamino C, nuomonės išsiskiria, pateikiami skirtingi duomenys. Pacientai su lėtinėmis žaizdomis turėtų suvartoti ne mažiau kaip 250 mg vitamino C, kitos rekomendacijos – 500 – 1000 mg parai, tačiau svarbu atsižvelgti į bendrą organizmo būklę, o ypač sergant inkstų nepakankamumu, akmenlige.

Geležis ir cinkas

Geležis ir cinkas yra svarbūs ląstelių dalijimosi procese ir naujų ląstelių atsiradime.

Geležis dalyvauja hemoglobino gamyboje bei transportuoja deguonį  į žaizdą, o tai mažina uždegimines reakcijas žaizdoje.

Anemija vyresniame amžiuje, kai hemoglobino kiekis yra mažiau 100, siejama su pragulų rizika.

Geležies papildai vartojami tik jos trūkstant ir rekomendavus gydytojui.

Yra duomenų, jog geležis gali prailginti uždegimą lėtinėse žaizdose.

Cinkas ypač svarbus žaizdų gijimui. Trūkstant cinko sutrinka ląstelių augimas, baltymų sintezė. Taip pat cinkas stimuliuoja uždegiminių reakcijų aktyvumą ląstelėse, paveikdamas ląstelių membranas ir tarpląstelines reakcijas.

Cinko organizme sumažėja, kai prarandama daug baltymo. O taip pat neseniai pastebėta, jog cinkas turi tendenciją akumuliuotis odoje ten, kur yra žaizda, o tai tik patvirtina šio mikroelemento svarbą žaizdų gijimo procese. Cinko papildų vartojimas per os parodė teigiamą efektą žaizdų gijime.

Rekomenduojama per dieną suvartoti 15 mg cinko. Cinko gausu mėsoje, sūryje, ankštinėse daržovėse, pilno grūdo duonoje.

Beje, cinkas yra svarbus skonio ir kvapo pojūčiui, geresniam apetitui palaikyti, o tai aktualu senyvo amžiaus žmonėms, kurie skundžiasi blogu apetitu.

Argininas

Argininas (L-argininas) – tai amino rūgštis, kuri pasigamina mūsų organizme, tačiau tam tikromis sąlygomis – esant traumoms, žaizdoms, valgymo sutrikimams, jos būtina gauti papildų forma. Rekomenduojama paros norma 3-6 g.

Argininas yra svarbus kolageno gamyboje, stimuliuoja organizmo augimo faktorių, azoto oksido gamybą, o tai svarbu žaizdų gijimui, geresnės kraujotakos palaikymui.

Šios amino rūgšties galima gauti papildų forma arba vartojant specialiai pritaikytus medicininius gėrimus, skirtus žaizdų priežiūroje.

Arginino natūralūs šaltiniai – migdolai, graikiniai, lazdynų, anakardžių riešutai, rudieji ryžiai, pupelės, česnakas, tunas, lašiša, vištiena, krevetės, kiauliena, pienas, šokoladas, saulėgrąžos.

Skysčių vartojimo svarba

Senyvo amžiaus žmonėms būtina įvertinti skysčių suvartojimą. Dauguma daug metų geria per mažai, oda praranda elastingumą bei didėja žaizdų atsiradimo rizika.

Vartojant pakankamai skysčių, žaizdos gyja greičiau. Tai užtikrina elektrolitų balansą, pakankamą kraujo tūrio kiekį bei geresnį kapiliarų ir audinių įsotinimą deguonimi.

Kiek skysčių reikia?

Bendra rekomendacija -1500 ml/parai

30 ml/kg kūno svorio

Būtina atsižvelgti į paciento širdies, inkstų funkcijos būklę, ar žaizda gausiai sekretuoja, gal prarandama daug skysčių gausiai prakaituojant, viduriuojant.

Jei pacientas guli ant specialaus antipragulinio oro čiužinio, skysčių praradimas dar labiau padidėja dėl odos garavimo, todėl siūloma pridėti papildomai 10/15 ml skysčių 1 kg svorio.

Norėdami sužinoti, kiek pacientas prarado skysčių su žaizdų eksudatu, galime pasverti tvarsčius.

Mitybos įvertinimas

Jei slaugote pacientą su ilgai negyjančiomis žaizdomis, įvertinkite jo mitybą bei kūno svorio pokyčius.

Dauguma vyresnių žmonių su metais pradeda valgyti mažiau, maiste trūksta reikalingų maistinių medžiagų, nepakankamai gauna baltymų. Reguliarus paciento svorio fiksavimas yra geras indikatorius, parodantis ar paciento mityba yra pakankama. Jei svoris per 3 mėnesius sumažėja daugiau nei 10 proc, neįdedant specialiai pastangų, vadinasi paciento mityba nėra tinkama. Tokiu būdu būtina išsiaiškinti paciento mitybos įpročius, gal yra skydliaukės problemų, rijimo sutrikimų, opų burnoje, sunki liga, paliatyvi fazė. Kraujo tyrimai taip pat parodo paciento mitybos būklę (albuminas serume).

Jei nustatoma, kad paciento mityba yra nepakankama, tuomet būtina imtis priemonių:

  • Rekomenduojama vartoti padidinto kaloringumo bei baltymų kiekiu maistą, įtraukti maisto papildų, specialių gėrimų.
  • Naktinis badavimas turėtų būti ne ilgesnis kaip 11 val.
  • Mažesnės, dažnesnės porcijos, užkandžiai.

Žaizdų priežiūroje kaip ir visur slaugoje, yra svarbus holistinis požiūris – matyti paciento organizmo visumą, jo gyvenimo būdą, įvertinti jo mitybą bei teisingai parinkti tvarsčius, tinkamą žaizdos perrišimo procedūrą.

Naudoti literatūros šaltiniai:

Christina Lindholm Sår, Oslo, 2020

Wounds.no

Paskelbta

Hiperlipidemija bei jos koregavimas vaistais

Lipidai – tai  molekulių klasė, kuri apima įvairias medžiagas: riebalų rūgštis, sterolius (įskaitant cholesterolį), tam tikrus riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E ir K) bei gliceridus.

Žodis „lipidai“ dažnai klaidingai suprantamas kaip cholesterolis, kuris yra, neva, absoliutus blogis ir siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Cholesterolio molekulės yra reikalingos svarbioms biocheminėms ir fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys. Trumpai tariant, žmonės negalėtų gyventi be cholesterolio.

Kūnas gauna dalį reikalingo cholesterolio iš maisto šaltinių, tačiau likusi dalis yra sintezuojama kepenyse. Tačiau cholesterolio perteklius tampa kenksmingas, nusėda ant kraujagyslių, jos susiaurėja, sušiurkštėja, atsiranda kraujagyslių pažeidimų. Taip sutrikdoma kraujotaka ir iškyla pavojus atsirasti širdies ir kraujagyslių ligoms.

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Dauguma žmonių žino apie dvi cholesterolio rūšis –  dažnai vadinamas „geruoju“ ir „bloguoju“ cholesteroliu, tačiau iš tikrųjų yra šešios pagrindinės lipoproteinų klasės.

Tik trys iš šešių tiesiogiai susijusios su koronarinių arterijų sklerozės vystymosi rizika:

  • labai mažo tankio lipoproteinas (LMTL)
  • mažo tankio lipoproteinas (MTL)
  • didelio tankio lipoproteinas (DTL).

MTL cholesterolis vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, o jo padidėjimas kraujyje siejamas su koronarinių širdies ligų (KŠL) rizika.

Tuo tarpu DTL –  „gerasis“ cholesterolis,  yra susijęs su sumažėjusia KŠL rizika.

Norint išvengti dislipidemijos, būtina išlaikyti žemą MTL kiekį ir aukštą DTL kiekį.

Paprasta atsiminti – MTL – mažo tankio lipoproteinai – turi būti žemi.

DTL – didelio tankio lipoproteinai – kuo aukštesni.

LMTL yra pagrindinis lipidų, o taip pat  trigliceridų pernešėjas.  

LMTL nėra tiesiogiai matuojamas kraujyje, tačiau aukštas trigliceridų kiekis paprastai atitinka aukštą LMTL lygį bei yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Cholesterolio ir trigliceridų lygiai geriausiai kontroliuojami keičiant gyvenimo būdą –  vengiama daug riebalų turinčio maisto, o ypač ribojami maisto produktai, turintys cholesterolio (mėsa, kiaušinių tryniai ir riebūs pieno produktai), didinant fizinį aktyvumą, atsisakant rūkymo.

Tačiau gyvenimo būdo pokyčiai ne visada būna sėkmingi. Dalis pacientų nesugeba ar nenori keisti mitybos ir gyvenimo įpročių, kitiems pacientams aukštą cholesterolio lygį lemia genetiniai veiksniai.  

Šioms situacijoms yra įvairių medicininių sprendimų. Terapijos tikslas – sumažinti cholesterolio ir trigliceridų lygius, kad sumažėtų rizika susidaryti sklerotinėms plokštelėms ir sumažėtų trombozės, galinčios sukelti infarktą (MI) ar insultą, tikimybė.

Medikamentinis gydymas

Statinai

Statinai yra vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų hiperlipidemijai gydyti.  Jų veikimo mechanizmas lemia šių vaistų efektyvumą. Cholesterolio molekulė sintetinama kepenyse naudojant fermentą, vadinamą HMG-CoA reduktaze. Statinai slopina šio fermento veiklą, taip tiesiogiai sumažindami cholesterolio molekulės sintezę.

Įrodyta, kad sumažėjęs cholesterolio kiekis sulėtina KŠL progresavimą ir šių ligų komplikacijas.

Fermentas, HMG-CoA reduktazė, yra aktyviausias miego metu, todėl ši vaistų grupė yra veiksmingesnė, kai vartojama prieš miegą.

Galimi pašaliniai reiškiniai

  • Raumenų skausmai, raumenų uždegimas, rabdomiolizė – gali pasireikšti per kelias savaites ar mėnesius nuo statinų terapijos pradžios.
  • Kepenų toksiniai pakitimai – transaminazės kiekio kraujyje padidėjimas pasireiškia 0,5% – 2% pacientų, kurie vartojo statinus metus ar ilgiau. Kepenų nepakankamumo išsivystymas yra labai retas. Prieš pradedant gydymą statinais rekomenduojama atlikti kepenų funkcijos tyrimus, o vėliau kartoti kas 6–12 mėnesių.
  • Kai kurie statinai gali padidinti 2 tipo diabeto riziką, ypač moterims (Byrne & Wild, 2011), tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis poveikis pasireiškia pirmiausia tiems pacientams, kurie jau turi diabeto rizikos veiksnių (Waters et al., 2013).
  • Nėščiosios ar planuojančios pastoti moterys neturėtų vartoti statinų. Statinai yra kenksmingi besivystančiam vaisiui.
  • Statinai gali sąveikauti su vaistais, slopinančiais fermentą CYP3A4.  Tai gali būti priešgrybeliniai vaistai, makrolidiniai antibiotikai, antidepresantai, kalcio kanalo blokatoriai, kortikosteroidai, o taip pat statinai nevartojami kartu su greipfrutais ir kt. Tai gali padidinti statinų koncentraciją kraujyje.

Fibratai

Šie vaistai yra gaunami iš fibrinės rūgšties, kurie mažina lipidų, o ypač trigliceridų kiekį. Šių vaistų pagalba dalis trigliceridų pašalinami iš kraujo, o taip pat kepenyse blokuojamos LMTL molekulės. Tai vyksta per peroksisomų proliferatorių receptorių (PPAR) aktyvavimą, kurie skatina riebalų rūgščių skaidymą.

Fibratai gali sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje nuo 35% iki 50% ir padidinti DTL (gerąjį cholesterolį) nuo 5% iki 20% — tai žymus pagerėjimas pacientams, turintiems reikšmingai padidėjusius trigliceridų kiekius.

Pašaliniai reiškiniai

  • Raumenų pakenkimas – miopatija, rabdomiolizė, o ypač vartojant kartu su statinais.
  • Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas
  • Dispepsija
  • Tulžies akmenų susidarymas
  • Atsargiai vartoti kartu su varfarinu, būtina stebėti INR.

Niacinas arba vitaminas B3

Šis vitamino B variantas yra naudingas pacientams, sergantiems dislipidemija.

 Kepenyse niacinas slopina LMTL (labai mažo tankio lipoproteinų) gamybą, o tai padeda sumažinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) kiekį. Taip pat jis didina DTL (didelio tankio lipoproteinų) kiekį, lėtindamas jo šalinimą. Tokiu būdu niacinas mažina MTL kiekį bei fibrinogeno kiekį plazmoje. Jis yra efektyvus pacientams, turintiems padidėjusią cholesterolio koncentraciją, o ypač žemą gerojo cholesterolio kiekį.

 Kai kurie tyrimai rodo, kad niacinas gali būti naudingas mažinant mirtingumą, kai jis naudojamas kaip antrinė koronarinės širdies ligos prevencinė priemonė.

Pašaliniai reiškiniai

  • Paraudimas (flushing) yra dažniausias niacino šalutinis poveikis, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Paraudimas yra dažnesnis naudojant kristalinę niacino formą nei depo tabletes.
  • Niacinas gali padidinti serumo gliukozės kiekį, o tai nepalanku sergantiems diabetu.
  • Dilgėlinė, niežulys, parestezijos (dilgčiojimas, tirpimas) ir pykinimas.
  • Galimas AKS sumažėjimas, vartojant kraujagysles plečiančius vaistus.

Omega -3 riebiosios rūgštys

Didelės koncentracijos omega -3 riebiosios rūgštys rekomenduojamos žmonėms, turintiems aukštą trigliceridų kiekį. Šios rūgštys blokuoja trigliceridų bei LMTL sintezę, o tai gali iki 50 proc.sumažinti trigliceridų kiekį ir padidinti DTL kiekį.

Pašaliniai reiškiniai

  • Nemalonus žuvies skonis, atsiraugėjimas žuvies skoniu.
  • Pykinimas, dujų susikaupimas pilve, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.

Rezinai (tulžies rūgščių sekvestrantai)


Tulžies rūgštys yra cholesterolio šalutiniai produktai, kurie išsiskiria su išmatomis, tačiau dažnai didelė dalis šių rūgščių vėl yra pasisavinama žarnyne.

Rezinai suriša tulžies rūgštis žarnyne bei slopina jų pasisavinimą. Tai sumažina cholesterolio kiekį kepenyse, kas savo ruožtu skatina MTL receptorių susidarymą, kurių pagalba mažėja cholesterolio kiekis serume. Šios vaistų grupės pavyzdžiai yra cholestiraminas, kolestipolis.

Pacientams, kurių MTL cholesterolio kiekis yra šiek tiek arba vidutiniškai padidėjęs, geriausia naudoti šiuos cholesterolio mažinimo vaistus. Pacientams, kurių serumo MTL lygiai yra aukšti, rezinai veiksmingesni, kai vartojami kartu su statinais arba nikotino rūgštimi.

Pašaliniai poveikiai

  • Virškinimo trakto sutrikimai- pykinimas, pilvo pūtimas, pilvo spazmai.
  • Gali sutrikdyti digoksino ir varfarino pasisavinimą ir lemti mažesnį terapinį serumo lygį.

Ezetimibas

Tai selektyvus cholesterolio absorbcijos inhibitorius, kuris blokuoja MTL patekimą per žarnyno epitelį į kraują. Tai gali sumažinti net iki 20 proc. MTL kiekį kraujyje.

Ezetimibas dažnai vartojamas kartu su statinais, o ypač tuo atveju, jei pacientas netoleruoja didelių statino dozių.

Pašaliniai reiškiniai

  • Retais atvejais pasitaiko virškinimo trakto sutrikimų –  viduriavimas, pilvo skausmas.
  • Raumenų ar galvos skausmai

Naudota literatūra

B.T.Smith,D.F.Pacitti Pharmacology for nurses, 2019

H.Nordeng, O. Spigset Legemidler og bruken av dem, 2017

Paskelbta

Kokliušas

Ką žinote apie kokliušą?

Pasitikrinkite, ką žinote apie kokliušą. 10 klausimų ir 1 teisingas atsakymas kiekvienam klausimui.

Paskelbta

Ortostatinė hipotenzija

Ortostatinė hipotenzija – tai būsena, pasireiškianti arterinio kraujo spaudimo(AKS) sumažėjimu, pakilus pacientui iš gulimos ar sėdimos padėties į stovimąją.

Pacientai dažnai pasakoja, jog pasikėlus iš lovos ar nuo kėdės aptemsta akyse, svaigsta galva, iškyla pavojus nualpti.

Priežastys:

  • Dehidratacija – nepakankamas skysčių kiekis organizme gali sąlygoti AKS sumažėjimą atsistojus.
  • Vaistai – AKS mažinantys, diuretikai, barbitūratai, opiatai, antidepresantai, neuroleptikai gali išprovokuoti OH, gali atsirasti kaip pašalinė reakcija į vaistus.
  • Nervų sistemos ligos – Parkinsono liga, diabetinė neuropatija, neurodegeneracinės ligos.
  • Širdies ligos – bradikardija, širdies vožtuvų problemos.
  • Vyresnis amžius – su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, kinta autonominė nervų sistema, todėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau linkę i OH. Tai dažnai tampa griuvimų bei susižalojimų priežastimi.
  • Ilgas gulėjimas lovoje – po sunkių ligų, operacijų  sumažėja kraujo tūris.

OH mechanizmas

Suaugusiam žmogui pakilus į stovimą padėtį, 300 – 800 ml kraujo susirenka kojų kraujagyslėse.Tai sumažina kraujo kiekį, patenkantį į širdį, todėl laikinai sumažėja minutinis širdies tūris (cardiac output) ir nukrinta arterinis kraujo spaudimas.

Mūsų kraujagyslėse yra specialūs baroreceptoriai, ypač aortoje ir miego arterijose. Šie receptoriai fiksuoja AKS sumažėjimą ir siunčia signalą į smegenis. Smegenys duoda signalą kraujagyslėms susitraukti, o ypač kojose, ir AKS sureguliuojamas. Esant OH, atsakas į pakitusią kūno padėtį gali būti nepakankamas arba pavėluotas.

Įtarus ortostatinę hipotenzija, galima atlikti testą.

Pirmiausia pacientas paguldomas į lovą ir ramiai pagulima ne mažiau kaip 5 min.

Išmatuojamas lovoje AKS ir pulsas.

Lėtai pasikeliama iš lovos į stovimą padėtį.

Išmatuojamas AKS ir pulsas iškart atsistojus, vėliau po 1 ir 3 min.

Ortostatinė hipotenzija nustatoma, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip  20 mmHg arba diastolinis (apatinis) daugiau 10 mmHg sumažėjęs atsistojus iš gulimos padėties.

Norint išvengti ortostatinės hipotenzijos sukeltų galvos svaigimų, griuvimų būtina pacientą mokyti lėtai atsikelti nuo kėdės, lėtai  pakilti iš lovos, ypač po ilgo gulėjimo.

Pirmiausiai pacientas keletą minučių sodinamas lovoje su pakeltu galvūgaliu.

Toliau leidžiama pasėdėti keletą minučių ant lovos krašto nuleistomis kojomis ant žemės.

Palankstomos pėdos per čiurnas pirmyn ir atgal, tai suaktyvina raumeninę venos pompą, kraujas greičiau grįžta į širdį ir padidėja kraujo kiekis širdies susitraukimo metu.

Mokinamas ramiai, giliai pakvėpuoti.

Stojantis iš lovos visada būkite šalia.

Svaigstant galvai, esant pavojui nualpti, pasodinkite pacientą arba saugiai paguldykite ant grindų.

Paskelbta

Sėkmingai užbaigtas tėvystės perdegimo ir vaikų su psichikos sutrikimais pagalbos projektas

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu nuo gegužės mėn. įgyvendino LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo buvo skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Projekto mokslinės vadovės prof. dr. Brigitos Kreivinienės teigimu, tokio pobūdžio projektai yra itin aktualūs, savalaikiai ir labai reikalingi. Tėvams, kurie augina vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais pagalbos reikia tikrai daug. Projektai, kuomet nemokamos paslaugos teikiamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose – itin aktualūs. Pastebėjome, kad Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajono tėvai labai mielai jungėsi į tikslinius mokymus net vasarą. Daugiausia dėmesio sulaukė ištisiniai, ciklais vykdomi pagalbos mokymai ir konsultacijos, dėl to galvojama, jog ateityje reiktų plėsti paslaugas ciklais vykdomų konsultacijų. Tėvai tokiuose mokymuose ir konsultacijose sukuria savo saugią erdvę, yra galimybė su ta pačia grupe gilintis į savo problemų analizę ir spręsti iškylančias problemas.

Šio projekto metu buvo sukurtas specializuotas tinklapis tėvams, auginantiems vaikus su negalia www.neurosensomotorika.lt čia talpinama informacija apie įvairius sutrikimus, bei labai aktualu, kad sukurtas Metodinis vadovas apie kultūros ir meno metus, kurie padeda įveikti stresą: https://www.neurosensomotorika.lt/metodine-medziaga/metodinis-studiju-vadovas/ Siekiant didesnės sklaidos, šis metodinis vadovas laisvai prieinamas ne tik svetainėje, tačiau ir Lietuvos bibliotekose atviros prieigos resursuose.

Į vykdomą projektą įsijungė labai daug Lietuvoje puikiai žinomų lektorių. Doc. dr. Aelita Bredelytė tėvus supažindino su tėvystės perdegimo reiškiniu, požymiais, pagalbos galimybėmis, pristatė šiuo metu vykstančius tyrinėjimus. Psichologė Justina Gervytė-Cechanovičė subūrė tėvus meniniams patyrimams dailės terapijoje, psichoterapinė konsultantė Sonata Lygnugarienė projekte tėvus sukvietė į Filmų terapiją, terapinį skaitymą ir geštalt metodo patyrimus „Kas aš esu?“, doktorantė Indrė Dirgėlaitė pristatė CVT metodą, doc. dr. Indrė Dirgėlienė – interviziją ir etnokultūrinę terapiją.  Ilgiausiai truko psichologės Renatos Jasevičienės biblioterapijos terapiniai ciklai organizuoti tėvams ir vaikams, meno terapijos užsiėmimai vaikams su Vida Miškine.

Projekto vadovės teigimu, „šie septyni mėnesiai įgyvendinant projektą pavadinimu „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ praskriejo kaip viena diena. Šiame projekte turėjome įvairiausių patirčių – nuo sudėtingų, nuovargio, išsekimo situacijų iki naujos pradžios, pozityvių akimirkų, šviesos, įgalinimo momentų. Projekto kelyje sutikome labai daug tėvelių, kurie augina ypatingus vaikus. Kiekvienas susitikimas mums buvo didžiulė šventė, o tai, kad tėveliai taip gausiai jungiasi į grupes ir patyrimus – buvo nuostabiausias mūsų darbo įvertinimas bei šio projekto prasmingumas. Daugybė padėkos laiškų ir žinučių mus pasiekė po kone kiekvienų mokymų. Sutikome ir daug vaikučių bei jaunuolių, kurie atvėrė mums savo brangias širdis ir mus įsileido. Esame labai dėkingi už pasitikėjimą ir dovanojamą meilę“.

Taip pat šiame projekto įgyvendinimo kelyje labai daug prisidėjo ne tik partneriai, tačiau ir jų kolegos, klasteriai bei juose savanoriaujantys ir dirbantys žmonės: Aurelija Kasparavičienė (Šilutės raj.), Vaidota Vaišienė (Kretingos raj.), Vilija Jonušaitytė-Brosse (Klaipėdos raj.) bei VšĮ „Elgesio sprendimai“ ir „Mažojo Princo Akademija“ bei nuostabios Loreta Latakienė ir Rita Karvelienė.

Paskelbta

Delyras. Atpažinti ir koreguoti.

Net 1 iš 4 senyvo amžiaus pacientų ligoninėje išsivysto delyras. Deja, ši būklė ne visada diagnozuojama arba nustatoma per vėlai.

Dažnai medicinos personalas turi per mažai žinių apie šią būklę. Slaugytojų vaidmuo ypač svarbus delyro diagnozavimui jo pradinėse stadijose. Glaudžiai bendraudami su pacientais, matydami juos ištisą parą, patyrę slaugytojai anksti gali nustatyti prasidedantį delyrą ir apie tai informuoti gydytoją.

Kas yra delyras?

Delyras – tai ūmus, praeinantis smegenų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, dezorientacija, haliucinacijom, kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, koncentracijos sutrikimu, sutrikusiu miego ritmu, sumažėjusiu arba priešingai suaktyvėjusiu psichomotoriniu tempu.

Apie 20- 45 proc. sergančių senyvo amžiaus žmonių patiria delyrą. Apie 30-35 proc. būdingas hiperaktyvus delyras, kuris pasireiškia motoriniu neramumu. Apie 20-25 proc. – hipoaktyvus delyras, pasireiškiantis apatija, mieguistumu. 40- 45 proc. būdingas mišrus delyras, kuomet simptomai kinta paros eigoje.

Prasidėjus delyrui stebimas paciento mieguistumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, pakitęs miego ritmas. Žmogui yra sunku suprasti, kas sakoma, būdingi klaidingi įsitikinimai, regos haliucinacijos.

Labai dažnai pacientams sutrinka atmintis bei orientacija įvykiams “čia ir dabar“.

Delyras gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

Kuo žmogus labiau nusilpęs fiziškai bei kuo labiau susilpnėjusios jo kognityvinės funkcijos, tuo daugiau galimybių išsivystyti delyrui.

Delyrinė būklė įvardijama kaip sunki būklė ir neretai baigiasi funkciniu pažeidimu ar net mirtimi.

Delyrą predisponuojantys faktoriai:

  • Senyvas amžius
  • Kognityvinis susilpnėjimas
  • Prasta bendra būklė bei nepakankama mityba
  • Regos bei klausos susilpnėjimas
  • Lėtinės ligos
  • Gausus vaistų vartojimas
  • Preterminalinės būklės sergant sunkiomis ligomis, o taip pat onkologinės ligos.

Kas iššaukia delyrą?

  • Ūmios somatinės ligos – infekcijos, širdies infarktas, smegenų insultas.
  • Nukraujavimo sukelta anemija
  • Žemas arba aukštas gliukozės kiekis kraujyje
  • Dehidratacija
  • Kaulų lūžiai bei kiti sužalojimai
  • Vidurių užkietėjimas arba šlapimo susilaikymas
  • Skausmai
  • Kritimai
  • Miego trūkumas
  • Per didelė stimuliacija

Pagalba

  1. Atpažinkite ir stebėkite ūmiai atsiradusius smegenų funkcijos pakitimus.
  2. Susirinkite išsamią informaciją iš paciento artimųjų ar medicinos personalo, kurie gerai pažįsta pacientą. Pagrindiniai klausimai:
    • Kada simptomai prasidėjo?
    • Ar pasikeitimas įvyko staiga?
    • Ar pacientas pradėjo vartoti naujus vaistus?
    • Ar pacientas iš anksčiau turėjo kognityvinių funkcijų susilpnėjimą?
    • Kokia įprastinė paciento būklė, funkcinis lygis?
    • Ar pacientas nenutraukė staiga alkoholio vartojimo?
  3. Ieškokite delyro priežasčių
  • Ar galėjo delyrą sukelti vaistai ? (žiūrėkite vaistų priedą)
  • Nepastebėta infekcija arba ūmi liga
  • Kritimas su kaulų lūžiu
  • Žemas deguonies įsotinimas
  • Dehidratacija su elektrolitų pusiausvyros sutrikimu
  • Kraujavimas
  • Prasta mityba bei žemas gliukozės kiekis kraujyje
  • AKS kritimas
  • Skausmai
  • Šlapimo susilaikymas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Lėtinių ligų pablogėjimas
  • Stresas – mažai miego, aplinkos pasikeitimas, nerimas, emociniai sukrėtimai
  • Sekite paciento smegenų būklę, elgesį.

4. Atlikite šiuos tyrimus

  • Išmatuokite AKS, pulsą, temp, deguonies įsotinimą
  • Atlikite šlapimo tyrimą
  • Išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo
  • Užrašykite EKG
  • Kraujo tyrimus – hemoglobinas, leukocitai, CRB, gliukozė, elektrolitai, kreatininas, GFR ir kepenų rodmenys
  • Digoksino kiekis kraujyje, jei vartoja šiuos vaistus

Gydymas ir sekimas

Gydant delyrą yra svarbiausia atrasti jį iššaukusią priežastį, tačiau ne visada pacientas greitai pasveiksta net ir taikant tinkamą gydymą.

Delyro gydymą sudaro:

  • Jį sukėlusių priežasčių išsiaiškinimas ir koregavimas. Pavyzdžiui, deguonies tiekimas, skysčių lašinimas, skausmo malšinimas, temperatūros mažinimas, šlapimo kateterio įvedimas.

  • Paciento vartojamų vaistų peržiūrėjimas, ar galėjo jie būti delyro priežastimi.

  • Aplinkos koregavimas – rami aplinka, artimieji šalia, pažįstamas personalas, geras miegas, gera mityba, matomoje vietoje laikrodis, kalendorius, geras apšvietimas dieną, naktį – ramybė, veikiantis klausos aparatas, tinkami akiniai, vengti tv, radijo bei kitų triukšmą keliančių aparatų.

  • Jei pacientas darosi neramus, išsivysto psichotiniai simptomai, būtina susisiekti su gydytoju.

Vaistai, kurie gali būti delyro priežastimi

  • Anticholinerginiai – skopolaminas, atropinas.
  • Antidepresantai – cipramilis, cipraleksas, remeronas, amitriptilinas
  • Skausmą malšinantys – kodeinas, morfinas, fentanilis, voltarenas, ibumetinas
  • Širdį bei kraujagysles veikiantys vaistai – metoprololis, digoksinas, furosemidas, dopegyt.
  • Kortikosteroidai – prednizolonas.
  • Vaistai Parkinsono ligai – madopar, sinemet, stalevo, sifrol.
  • Antiepileptiniai vaistai – tegretol, phenytoin, natrio valproatas.
  • Antipsichotiniai – nitrazepam, rohypnol, nozinan, prochlorperazinas.
  • Kiti CNS veikiantys vaistai – donepezil, ličio preparatai, diazepamas.
  • Antibiotikai ir sulfanilamidai.
  • Vaistai, veikiantys virškinimo sistemą – cerukal, omeprazol, , nexium, loperamid.
  • Antihistamininiai vaistai –zyrtec, cetirizinas.

Iš dalies delyro galima išvengti užtikrinant pacientui pakankamą skysčių tiekimą bei gerą mitybą, gerą aplinkos organizavimą, kai yra paprasta orientuotis vietoje ir laike, taip pat svarbu savalaikis ūmių ligų gydymas, akinių, klausos aparato devėjimas, kai tai būtina ir tinkamas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas.

Parengta pagal “I am delirium aware“ konferencijos medžiagą

Paskelbta

Terapinis skaitymas

Parengė: prof. dr. Brigita Kreivinienė

Knygų skaitymas gerina mūsų susikaupimą, atmintį, ugdo empatiškumą, bendravimo įgūdžius. Tai ne tik puikus ir prasmingas laiko praleidimas, kartu vienas iš metodų įveikti patiriamą stresą, gerina mūsų psichinę sveikatą. Mokomės skaitydami, taip renkame žinias, kurias paskui įtvirtinti reikia įgūdžių. Taigi, šiandien kalbame apie Terapinį skaitymą ir jo naudą.

Biblioterapija ar Terapinis skaitymas?

Galima diskutuoti, ar biblioterapija ir terapinis skaitymas yra sinonimai, ar šie terminai reiškia skirtingus patyrimus. Lietuvos biblioterapijos asociacijos narė, biblioterapijos praktikė bei pirmosios Lietuvoje biblioterapijos knygos autorė dr. Daiva Janavičienė sako, kad jai biblioterapijos terminas tikslesnis, tačiau abu jie kone sinonimai. Jos teigimu, „biblioterapija apibūdina tam tikro dokumento skaitymą ar naudojant kitą gilinimosi į turinį metodą, kuomet teikiama pagalba asmeniui. Biblioterapija skirstoma į klinikinę, reabilitacinę ir rekreacinę. Klinikine biblioterapija siekiama emocijų pažinimo ir socialinio elgesio bei santykių kaitos.

Skaitymas iš esmės žmogui teikia rekreacinę, edukacinę naudą“. Tyrėjos teigimu, „biblioterapijos nauda kildinama iš gilias istorines šaknis turinčio fakto, kad užrašas virš įėjimo į senovės biblioteką Egipte skelbė, kad tai „sielos vaistinė“. Tuo tarpu reabilitacinė arba edukacinė biblioterapija besiremianti skaitymu yra orientuota į asmens tobulėjimą, sudėtingesnio etapo įveikimą, kuris turi psichosocialinę naudą žmogui.

Knygų nauda

Knygų skaitymas iš esmės gali būti naudingas kaip žinių ir mokymosi šaltinis, skaitydami sužinome kažką nauja. Kita vertus, knyga ir įsitraukimas į skaitymą gali mus nukelti į naujus, nepatirtus nuotykius, teikti didžiulį pasitenkinimą, leisti išgyventi skirtingų herojų gyvenimus. Moksliniai tyrimai rodo, jog bent 30 minučių skaitymas gali sumažinti kraujospūdį, pulsą ir sumažina psichologinį stresą. Taip pat skaitymas bei dalijimasis mintimis grupėje plečia žmonių emocines, socialines, komunikacines kompetencijas.

Terapinis skaitymas – kas tai?

Margaret E. S. Forrest analizuoja, kad terapinio skaitymo nauda gali būti įvairi. Iš esmės, terapinis skaitymas gali būti suprantamas kaip „terapinis atrinktos literatūros naudojimas kartu su terapeutu“. Dr. D. Janavičienės teigimu, „biblioterapija yra pagalba žmogui per gilinimąsi į tekstus. Šis terminas žinomas jau daugiau nei 100 metų, o metodo kilmė siejama su faktais iš senovės istorijos. Terapinis skaitymas yra pagalba žmogui, tai gali padėti jam prisitaikyti sunkioje situacijoje, sumažinti vidinę įtampą, rasti atsakymus į egzistencinius, savęs pažinimo, vertybių klausimus.“

Mokslinės studijos rodo, kad terapinis skaitymas naudingas ne tik patiriant stresą ar ieškant atsakymų į gyvenimo dilemas. Terapinis skaitymas gali būti sėkmingai naudojamas, siekiant padėti vaikams bei suaugusiems, kurie susiduria su įvairiais gyvenimo pokyčiais, pavyzdžiui: išsiskyrimu, tėvų skyrybomis, įvaikinimu ar globa. Bei problemomis, kaip pavyzdžiui, esant dėmesio sutrikimui, negaliai, turint sveikatos problemų ir pan. terapinis skaitymas sėkmingai taikomas ir vaikams bei jaunuoliams su Aspergerio sutrikimu, kuomet procesas padeda jiems išplėsti savo ir kitų emocijų supratimą, geriau suprasti ir interpretuoti įvairias socialines situacijas.

Terapinis skaitymas depresijos įveikai

Geštalto terapijos praktikės Sonatos Lygnugarienės teigimu, „terapinis skaitymas gali būti naudingas daugeliui žmonių. Terapinis skaitymas gali būti kaip saviterapija. Unikalumas slypi tame, kad trumpas tekstas leidžia tyrinėti save kaip dvasinę asmenybę, pažvelgti į slapčiausias sielos gelmes. Todėl terapinio skaitymo užsiėmimai orientuoti į savęs pažinimą bei dvasinį augimą“. Štai autorės Forrest teigimu, mokslinė studijų analizė parodė, jog terapinis skaitymas dažniausiai analizuojamas kaip pagrindinis arba papildomas depresijos įveikos metodas, kuris itin svarbus psichinės sveikatos stiprinimui. Tokiais sėkmės atvejais dažniausiai kalbama apie klinikinę biblioterapiją, kuomet medicinos specialisto vedamas skaitymas naudojamas papildomai greta taikomo gydymo, kognityvinės elgesio terapijos bei kitų metodų. Veikiant komplekse, terapinis skaitymas gerina žmonių, sergančių depresija gyvenimo kokybę, bet ir padeda įveikti esančias kitas problemas, kaip: žalingus įpročius, valgymo sutrikimus, gali būti naudinga valdant panikos priepuolius.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Papildoma literatūra: https://doi.org/10.1046/j.1365-2532.1998.1530157.x

Paskelbta

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI TĖVYSTĖS PERDEGIMO IR VAIKŲ SU PSICHIKOS SUTRIKIMAIS PAGALBOS PROJEKTAS

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu pradeda įgyvendinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo yra skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Vykdančių partnerių Projekto atidarymas

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Brigita Kreivinienė įvykusiame projektą vykdančių partnerių pirmajame atidarymo renginyje teigė, jog „Lietuvoje seniai kalbame apie „perdegimą“, jo reiškinį darbinėje aplinkoje. Tuo tarpu apie tėvystės perdegimą daugiau imta kalbėti ir tyrinėti apie 2018-uosius.

Į tėvystės perdegimo reiškinį žiūrima holistiškai, t.y., nagrinėjant šeimos fizinę, psichinę, socialinę, emocinę sveikatą, bei ieškodami prielaidų jai užtikrinti. Lietuvos ir užsienio tyrinėjimai bei praktika rodo, jog plečiasi vaikų sergamumo psichinėmis ligomis duomenys, jų kasmet daugėja“. Ypatingoje Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje birželio 8 d. įvykusiame susitikime partneriai aptarė, jog pagalbos tėvams ir vaikams poreikis poreikis auga, todėl šis savalaikis projektas bus svarbus prisidedant prie tėvų sveikatos stiprinimo bei vaikų su psichikos sutrikimais integracijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamo projekto: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ įgyvendinimo komanda.

Nors ir nepakanka mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais dažniau susiduria su tėvystės perdegimo sindromu, tačiau, nepaneigiama, jog šios šeimos susiduria su didesniais biologiniais, vystymosi, mokymosi, psichologiniais, socialiniais bei stigmatizavimo sunkumais ir iššūkiais. O šie reiškiniai kaip sudėtiniai gali prisidėti prie tėvystės perdegimo išsivystymo. Šiuo projektu bus siekiama ne tik plėsti žinias, tėvystės problemų sprendimų įgūdžių plėtrą, sveikatos stiprinimą per inovatyvias metodikas, tačiau ir organizuojant intervizijas, meno ir kultūros prieinamumo metodus.

Taip pat, kita problema, kurią sprendžia šis projektas – vaikų ir jaunuolių su psichikos sutrikimais neurosensomotorinės problemos ir žinios apie tai. Pasaulinio lygio mokslininkai kalba apie tai, jog net 95 proc. vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sutrikimus, susiduria su neurosensomotorinėmis problemomis, o jų nesprendimas, nesupratimas apie šias problemas įtakoja ir prastesnę integraciją į bendruomenę. Taigi, šiame projekte numatytos įvairios veiklos, kurios iš dalies prisidės prie metodinės sklaidos bei supratimo vykdymo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose, tačiau tuo neapsiribos.

Projekto veiklose numatyta įdiegti naują metodinę interneto svetainę, sukurti metodinį vadovą apie neurosensomotorikos problemas ir kultūros bei meno metodų prieinamumą, bus organizuojami žymių Lietuvos profesionalų, psichoterapeutų, psichologų, biblioterapeutų, intervizorių ir kt. specialistų mokymai tėvams ir vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Paskelbta

Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai). Ką būtina žinoti?

Kraują skystinantys vaistai tablečių forma skiriami profilaktiškai pacientams, kurie yra didesnėje rizikoje kraujo trombų išsivystymui  arba gydymui, kai trombai išsivysto ir kemša kraujagysles.

Dažniausios priežastys peroralinių antikoaguliantų skyrimui yra šios:

  • Giliųjų venų trombozė – kai trombas susidaro kojų, šlaunies ar dubens venose.
  • Plaučių embolija
  • Prieš operacijas – šlaunies, kelio sąnario keitimo ir kt.
  • Prieširdžių virpėjimas – didelė smegenų insulto rizika, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems dar ir širdies nepakankamumu, diabetu, aukštą AKS turintiems, širdies infarktu, krūtinės angina.
  • Didelio laipsnio širdies nepakankamumas bei turintiems dirbtinį širdies vožtuvą.

Vaistų grupės

Antitrombocitiniai vaistai – vaistai, slopinantys trombocitų funkciją.

Aspirinas arba acetilsalicilo rūgšis – vienas labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų vaistų kraujo trombų profilktikai ir gydymui. Paprastai profilaktiškai skiriama nedidelė dozė aspirino 75 -100 mg, tačiau jei trombas jau atsirado būtina mažiausia 300 mg dozė, kad praeitų kepenų barjerą ir pasiektų trombą.

Pašaliniai reiškiniai – kraujavimo, skrandžio opos rizika, alerginės reakcijos, astma.

Mažesnėmis pašalinėmis reakcijomis pasižymi Klopidogrel (Plavix). Tyrimai rodo, jog vartojant šį vaistą geresnės širdies infarkto bei galvos smegenų insulto išeitys.

Kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai – tai vieną ar kelis kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai.

Warfarinas (Orfarinas, Marevan) – vitamino K antagonistas. Vitaminas K yra būtinas keletui kraujo faktorių susidarymui (faktorius II, VII, IX, X), kurie būtini kraujo krešėjimui.

Warfarinas jau esančių kraujo faktorių nepanaikina, tačiau blokuoja naujų susiformavimą. Jau esantys faktoriai kraujo sistemoje cirkuliuoja ir palaipsniui išnyksta per 3-5 dienas, tai būtina žinoti pradėjus gydymą. Esant trombams skiriama dažniausiai pradžioje heparino, kol warfarinas pasiekia norimą terapinį efektą.

Warfarinas vartojamas trombų profilaktikai esant prieširdžių virpėjimui, turintiems dirbtinius širdies vožtuvus, po giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos.

Gydymo efektas kontroliuojamas matuojant kraujyje INR bei protrombino aktyvumą.

Esant trombams venose, sergant lėtiniu prieširdžių virpėjimu – INR turėtų būti  2-3.

Turintiems  dirbtinį širdies vožtuvą – INR 2,5 – 3,5.

Jei INR pakilo 4,5 – didelė kraujavimo rizika, pvz smegenyse.

Jei INR mažas – iškyla trombų rizika, todėl vartojant warfariną būtina nuolatinė gydytojo priežiūra bei kontroliniai kraujo tyrimai, kurių pagalba dozuojami vaistai.

Vartojant warfariną būtina žinoti, jog vaisto efektyvumą gali paveikti kiti vaistai, maistas, gėrimas.

  • Warfarinas nevartotinas su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais – ibumetinu, naproksenu, diklofenaku (tepalą galima vartoti), aspirinu. Stiprina Warfarino poveikį.
  • Jonažolės gali sumažinti warfarino poveikį.
  • Maisto produktai gausūs K vitamino, gali sumažinti warfarino poveikį. Dažniausiai žaliosios lapinės daržovės.
  • Alkoholis, o ypač dideli jo kiekiai padidina INR rodiklius ir didina kraujavimo riziką.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai

Šie vaistai yra tiek pat efektyvūs kaip ir  warfarinas bei mažos molekulinės masės heparinai. Juos naudoti patogu, nereikia atlikinėti kraujo tyrimų kas 4-6 savaites, geriama nustatyta dozė kasdien. Šie vaistai yra brangesni, tačiau sumažėja vizitų pas gydytoją, kraujo tyrimų atlikinėjimų.

Naujieji antikoaguliantai

Apiksaban (Eliques)

Dabigatran (Pradaxa)

Rivaroksaban (Xarelto)

Edoksaban (Lixiana)

Trūkumai

  • Išgėrus dideles šių vaistų dozes suicidiniais tikslais, nėra jiems antidoto (priešnuodžio), išskyrus vaistą – dabigatran (Pradaxa).
  • Nėra specifinių kraujo tyrimų, kurie atspindėtų šių vaistų antikoaguliacinį poveikį, todėl perdozavimas dažnai pastebimas tik prasidėjus kraujavimui. Jei kraujuojama į smegenis – iškyla grėsmė gyvybei.
  • Naujos kartos antikoaguliantai yra trumpo veikimo. Tai reiškia, jog užmiršus išgerti dozę, vaisto efektas greitai sumažėja, o tai gali paskatinti trombų atsiradimą.

Atmintinė, vartojantiems kraują skystinančius vaistus

  • Visada gerkite gydytojo nustatytą vaisto dozę. Jei vieną dieną pamiršote išgerti vaistų, negerkite dvigubos dozės.
  • Jei vartojate warfariną, gerkite jį tuo pačiu dienos metu.
  • Jei lankotės pas dantų gydytoją ar kitą specialistą poliklinikoje, ligoninėje, būtinai informuokite apie vartojamus  kraują skystinančius vaistus.
  • Kiti bereceptiniai vaistai, maisto papildai, alkoholis, gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų poveikiui, ypač warfarinui. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
  • Pastebėjus kraujosruvas ant odos, prasidėjus kraujavimui iš nosies, gleivinių, būtinai kreipkitės į gydytoją.
  • Visada atidžiai perskaitykite vaistų informacinį lapelį.
Paskelbta

Apie injekcijas į raumenis ir jų atlikimo techniką

Injekcija į raumenis daugeliui slaugytojų yra įprasta, rutininė procedūra, dažnai atliekama automatiškai, daug negalvojant ir nesvarstant. Neretai tai viena pirmųjų rimtesnių manipuliacijų, kurios išmokstama pirmajame medicinos kurse.

Injekcijos į raumenis – tai vaistų suleidimas į raumenis, kai reikalinga gana greita vaisto absorbcija bei prailgintas vaisto veikimas.

Injekcijos vieta

Suleidus vaistus į raumenis, vaistai susikaupia po raumens fascija bei riebaliniu poodiniu sluoksniu bei gana sparčiai absorbuojami į kraujo tėkmę per raumenų skaidulas.

Injekcijos vietos pasirinkimas priklauso nuo leidžiamų vaistų, jų kiekio, paciento amžiaus bei būklės.

Išskiriamos 3 raumenų grupės, tinkamos injekcijoms į raumenis:

  1. Žasto deltinis raumuo

Deltinis rankos raumuo fiziologiškai yra gana nedidelės raumenų masės, tad injekcijos į šį raumenį rekomenduojamos iki 2 ml. Ši vieta tinka imunizacijai bei vyresniems vaikams.

2. Sėdmenų raumenys

Plačiausiai naudojama vieta, atliekant injekcijas į raumenis. Rekomenduojama injekuoti vaistus į šiuos sėdmens raumenis:

Šoninis sėdmenų raumuo (lot. ventrogluteus) tinka injekcijoms iki 3 ml, šis raumuo neturi didelių praeinančių nervų ar kraujagyslių, gana arti riebalų sluoksnis, gera vaistų absorbcija, ypač tinka atlikti aliejinėms depo tipo injekcijoms.

Užpakalinis sėdmenų raumuo (lot. dorso gluteus) – rekomenduojama injekcijoms iki 4 ml, tačiau šios dalies raumens naudojimas yra susijęs su rizika pažeisti sėdimąjį nervą, o taip pat šioje vietoje gana platus kraujagyslių bei nervų tinklas. Taip pat čia vyksta lėtesnė vaistų absorbcija, o tai padidina riziką vaistų sankaupai raumenyje bei vaistų perdozavimui.

3. Keturgalvis šlaunies raumuo, o ypač tiesusis šlaunies raumuo (lot.rectus femoris) bei šoninis platusis (lot.vastus lateralis).

Tiesusis šlaunies raumuo bei šoninis platusis šlaunies raumuo rekomenduojami injekcijoms į raumenis iki 5 ml suaugusiems žmonėms.

Vaikams ir kūdikiams injekcijas į raumenis bei gilias poodines injekcijas rekomenduojama atlikti į priekinę šoninę šlaunų dalį. Injekcijos į sėdmenis vaikams nerekomenduojamos. Injekuojamų vaistų kiekis 1-3 ml.

Yra įrodymų, jog mažesni suleidžiamų vaistų kiekiai užtikrina geresnę absorbciją bei mažiau kyla pašalinių reakcijų.

Yra rekomendacijų, didesnius nei 4-5 ml vaistų kiekius suleisti atskiromis injekcijomis.

Kokią adatą pasirinkti?

Adata injekcijoms į raumenis turi būti pakankamo ilgio, kad praeitų poodinius riebalus ir pasiektų raumenis.

Mitas – atliekant injekcijas į raumenis mėlyna adata 23 G, mažiau skauda, nei injekuojant vaistus žalia adata 21 G. Kitas mitas, jog žalia adata tinka tik nutukusiems pacientams. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka adatos ilgis.  Injekcijos į raumenis tikslas – kad vaistai pasiektų raumenis,  o ne tik paodį.

Suaugusiems rekomenduojamos adatos ilgis – 25mm -38mm.

Vaikams -16 mm

Tačiau visada būtina atsižvelgti į individualius skirtumus – amžių, poodinius riebalus, lytį. Ilgesnės adatos gali prireikti moterims, sveriančioms 60-90 kg.

Odos paruošimas

Prieš daug metų buvo mokama prieš injekcijos atlikimą odą dezinfekuoti trimis tamponėliais. Rekomendacijos šiuo klausimu per paskutinius dešimt metų pasikeitė. Anot PSO, sveikiems, jauniems asmenims, turintiems sveiką, nepažeistą odą, odos dezinfekavimas nėra būtinas prieš injekciją.

Tuo tarpu siūloma odą dezinfekuoti tik vyresniems žmonėms arba turintiems susilpnėjusį imunitetą, o taip pat jei injekcija atliekama šalia infekuotos ar bakterijomis užkrėstos vietos.

Be abejo, būtina atsižvelgti ir medicinos įstaigose esančius higienos standartus bei rekomendacijas.

Paciento padėtis

Tinkama paciento padėtis sumažina paciento diskomfortą injekcijos metu. Čia svarbiausia – raumens atpalaidavimas. Injekuojant vaistus į deltinį raumenį, paprašykite, jog pacientas uždėtų plaštaką ant juosmens.

Atliekant injekcijas į sėdmenis ar šlaunis, paprašykite paciento atsigulti ant šono kniūbsčiomis, sulenkti kojas per kelius ar kojų pirštus nukreipti į išorę, taip pat galima atlikti ir sėdimoje padėtyje.  

Mitas – atliekant injekcijas, svarbu neįsmeigti adatos iki jos sustorėjimo, būtina palikti kelių milimetrų tarpą tarp odos ir adatos sustorėjimo. Dažnai ši situacija aiškinama, jog tarpas būtinas tam, kad jei adata nulūžtų, būtų galima lengviau ją ištraukti. Šis mitas gajus nuo tų laikų, kai būdavo naudojamos daugkartinės sterilizuojamos adatos, kurios aukštoje temperatūroje nuo dažno naudojimo pasižeisdavo, naudojant vienkartines adatos, tai nėra būtina.

Atlikimo technika

Injekcijos į raumenis dūris turėtų būti atliekama tarsi strėlytės metimas į taikinį – staigus ir tikslus. Rekomenduojamas dūrio kampas 90 laipsnių.

Vaistų suleidimo greitis – 1ml per sekundę, o taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vaistų gamintojo rekomendacijas.

Prieš ištraukiant adatą po vaistų suleidimo, rekomenduojama apie 10 sek palaukti, taip išvengiama vaistų išbėgimo.

Ar reikia aspiruoti – atitraukti stūmoklį atgal, patikrinti ar nepataikėm į kraujagyslę įvedus adatą į raumenis?

Paprastai ne, nebent injekcijai pasirenkama platų kraujagyslių tinklą turinti vieta – užpkalinis sėdmens (lot.dorsogluteal) raumuo.

Injekcijų į raumenis komplikacijos ir rizikos

Komplikacijos dažniausiai kyla dėl prastos atlikimo technikos, žinių, įgūdžių trūkumo, nepakankamos slaugytojo kompetecijos.

Sėdimojo nervo pažeidimas gali atsirasti dėl klaidingai atliekamos injekcijos, o tai gali sukelti ilgalaikį skausmą ir net paralyžių, todėl mažiau įgudusiems slaugytojams nerekomenduojama injekuoti vaistų į užpakalinį sėdmenų raumenį.

Dažniausios netinkamos injekcijos į raumenis komplikacijos:

  • Kraujavimas
  • Abcsesas
  • Celiulitas
  • Audinio nekrozė
  • Granuloma
  • Raumens fibrozė
  • Kontraktūros
  • Hematoma
  • Kraujagyslių, kaulų bei periferinių nervų pažeidimai
  • Skausmas
  • Tendonitas
  • Infekcija

Slaugytojo žinios ir įgūdžiai yra būtini siekiant išvengti nereikalingų komplikacijų. Būtina išmanyti anatomiją bei anatomines ribas paciento kūne, kad būtų galima teisingai pasirinkti injekcijų vietas.

Skausmas

Ar injekcija į raumenis bus skausminga, priklauso nuo daugelio faktorių:

  • Paciento nerimo/baimės
  • Paciento padėties injekcijos metu
  • Suleidžiamo vaistų kiekio ir suleidimo greičio
  • Injekcijos technikos
  • Pasirinktos injekcijos vietos
  • Adatos storio ir ilgio

Taip pat siūlomos kelios strategijos skausmo mažinimui:

  • 10 sek spaudžiama vieta pirštu, kur bus injekuojami vaistai.
  • 2 adatų naudojimas – viena adata pritraukiami vaistai, kita – leidžiami vaistai į raumenis.
  • Ilgesnės adatos naudojimas, bei pasirinkimas – šoninis sėdmens raumuo.
  • Dėmesio nukreipimas, ypač atliekant injekcijas vaikams.

Pastebėtas lyčių skirtumas vertinant injekcijų į raumenis skausmingumą. Moterys dažniau nei vyrai skundžiasi skausmu atliekant injekcijas į raumenis. Tai siejama su raumenų ir riebalinio audinio fiziologija, kuo daugiau riebalinio audinio, tuo daugiau skausmo receptorių.

Trumpa santrauka kaip atlikti injekcijas į raumenis

  • Nusiplaukite ir dezinfekuokite rankas, kad sumažintumėt infekcijos riziką.
  • Patikrinkite paciento tapatybę.
  • Paruoškite pacientą ir informuokite, ką darysite.
  • Paguldykite ar pasodinkite pacientą.
  • Būkite susipažinęs su vaistu, indikacija, doze, skyrimo būdu, kokiu greičiu injekuosite, kokie galimi pašaliniai reiškiniai.
  • Visada teikite pirmenybę šoniniam sėdmens raumeniui (ventrogluteal), o ypač atliekant gilias injekcijas į raumenis.
  • Apžiūrėkite odą bei įvertinkite pacientą.
  • Jei injekcijos į raumenis atliekamos dažnai, būtina kaitalioti injekcijas vietas, dokumentuokite, kur suleidote.
  • Staigiu judesiu, 90 laipsniu kampu įsmeikite adatą iki jos sustorėjimo ir suleiskite vaistus greičiu 1 ml per sekundę.
  • Prieš ištraukiant adatą palaukite apie 10 sek.
  • Nemasažuokite ir netrinkite injekcijos vietos.
  • Stebėkite pacientą po injekcijos.
  • Dokumentuokite.

Slauga – tai nuolat besivystantis mokslas, todėl slaugytojams, net ir turintiems didžiulę darbo patirtį, svarbu atnaujinti slaugos žinias, paremtas naujaisiais tyrimais bei kritiniu mąstymu.

Šaltiniai:

1. Intramuscular injection technique: an evidence-based approach. Nursing standart.29,4, 52-59, Ogston-Tuck S., 2015

2. Rituals in nursing :intramuscular injections. Journal of clinical nursing 23, 3583-3588, Kathleen Greenway, 2014