Epilepsija – kai kyla elektrinės audros smegenyse

50 milijonų žmonių- štai tiek yra sergančiųjų epilepsija visame pasaulyje. Anot PSO,  tai yra viena labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Lietuvoje registruojama apie 22 tūkst. sergančiųjų epilepsija, o ketvirtadalis šių pacientų yra vaikai. Tokie dideli skaičiai lemia tai, jog beveik kiekvienas slaugytojas savo praktikoje sutinka pacientų, sergančiųjų šia liga, todėl mums būtina mokėti atpažinti epilepsijos priepuolius bei teisingai suteikti pagalbą priepuolių metu.

Kas yra epilepsija?

Kalbant apie epilepsiją, svarbu atskirti du terminus – epilepsiją ir traukulius, nes tai nėra tas pats. Traukuliai – tai epilepsijos simptomas, atsirandantis dėl nenormalios elektrinės iškrovos smegenyse.

Sergant epilepsija, nervų ląstelių membranos yra nestabilios, pralaidžios, tad jos lengvai aktyvuojasi. Aktyvacija išplinta į kitas smegenų dalis, kurios lemia epilepsijos priepuolio simptomus ir požymius. Dažnu atveju iškrovos darosi retesnės, kol visiškai išnyksta ir priepuolis baigiasi.

Pavieniai traukuliai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių – elektrolitų kraujyje sutrikimo, gliukozės svyravimų, vaistų, alkoholio/narkotikų sukeltos abstinencijos, galvos traumų, infekcijų, karščiavimų, streso ar auglių.

Traukulių tipai

Anksčiau traukuliai buvo skirstomi į generalizuotus ir pavienius bei toliau išskaidomi į subkategorijas. Dabar traukuliai skirstomį :

  • generalizuotus
  • židininius
  • nežinomos kilmės

Priepuoliai klasifikuojami pagal elektrinio aktyvumo pasireiškimo apimtį smegenyse,  sąmonės lygį, judesius  (motoriniai simptomai ar jų nebuvimas) priepuolių metu.

Paveikslėlyje pavaizduota židinio priepuolio pradžia pereinanti į  generalizuotą priepuolį 

 

Generalizuotų traukulių metu paveikiamos abi smegenų dalys. Šių traukulių gali būti įvairių – toninių-kloninių, miokloninių, kloninių, absensų, atoninių.

Esant toniniams-kloniniams traukuliams pacientas bus įsitempęs, rigidiškas, toninėje fazėje gali parkristi ant grindų, o kloninėje fazėje prasideda kūno trūkčiojimas, kratymasis.

Miokloninių traukulių metu stipriai susitraukia vienos ar kelių grupių raumenys.

Kloninių traukulių metu būdingi ilgesni kūno traukuliai, trūkčiojimai

Absenso priepuoliai dažniausiai būdingi vaikams. Jų metu paciento žvilgsnis sustira, tampa tuščias, neatsiliepia šaukiamas. Tai gali kartotis daugybė kartų dienoje.

Atoninių priepuolių metu žmogus praranda raumenų tonusą ir staigiai krenta ant žemės.

Židininių priepuolių metu aktyvacija prasideda vienoje smegenų dalyje. Šie dar skirstomi į priepuolius su sąmonės praradimu ir be sąmonės praradimo. Židininio priepuolio metu be sąmonės praradimo pacientas yra sąmoningas, tačiau gali jausti pakitusius jutimus (šviesos blyksčiojimus, keistą  skonį, kalbos sutrikimą), pakitusią motoriką (kūno sustingimą, kūno dalies trūkčiojimą – piršto, burnos, rankos, pėdos), pykinimą,  deja vu jausmą.

Židininis priepuolis su sąmonės sutrikimu pasireiškia sutrikusia sąmone, sustingusiu žvilgsniu, gali būti haliucinacijų/deliuzijų.

Židininis priepuolis gali pereiti į generalizuotą, jei elektrinis aktyvumas išplinta į kitą smegenų dalį.

Kaip pasireiškia epilepsija?

Epilepsijos simptomai pasireiškia priklausomai kuri smegenų dalis įtraukiama. Priepuolių metu dažniausiai stebimas:

  • Ritmiškas kūno trūkčiojimas (kloniniai judesiai)
  • Raumenų nusilpimas (atonija)
  • Rigidiški, įtempti raumenys (toniniai judesiai)
  • Raumens pulsavimas (mioklonija)
  • Epileptinis spazmas
  • Aura
  • Liežuvio susikandžiojimas
  • Nevalingas pasituštinimas/pasišlapinimas
  • Pasikartojantys judesiai (automatizmas)

Ne visi pacientai prieš priepuolį patiria aurą. Aura – tai paciento jaučiami įspėjamieji signalai prieš priepuolį, dažnai padedantys pacientui susirasti saugų prieglobstį prieš įvykstant priepuoliui. Gali būti jaučiamas keistas kvapas, skonis, atsirasti neramumas skrandis, užplūsti deja vu jausmas (esu jau čia buvęs), jaučiamas kūno dalies tvinkčiojimas, tirpimas, plazdenimas galvoje, staiga užplūsti pakili nuotaika/baimė, atsirasti regėjimo sutrikimai, haliucinacijos.

Automatizmas

Automatizmas būdingas židininių priepuolių metu, jų metu stebime pasikartojančius, betikslius žmogaus veiksmus – kažką kramto, tampo drabužius, ploja ar trina rankas, laižo lūpas. Šie veiksmai dažnai supainiojami su psichinėmis ligomis, elgesio sutrikimais, priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotikų.

Diagnozavimas

Jei priepuoliai ištinka pirmą kartą gyvenime, būtinas išsamus paciento ištyrimas bei priežasties nustatymas. Svarbu nustatyti priepuolių tipą, kurioje smegenų dalyje jie prasidėjo ir ar yra pažeidimų smegenyse.

Vienas pagrindinių diagnozavimo įrankių – elektroencefalograma (EEG). EEG parodo kurioje smegenų dalyje priepuolis prasideda ir kur išplinta. Gali būti naudojama paprasta (rutininė) EEG arba prailginta. Tyrimo metu elektrodai pritvirtinami prie galvos paviršiaus ir jų pagalba fiksuojami nenoramalūs elektriniai aktyvumai smegenyse. Tai padeda nustatyti priepuolio tipą.

Jei rutininė EEG nerodo jokių elektrinių nukrypimų nuo normos, gali būti taikoma prailginto stebėjimo EEG. Tuomet pacientas jungiamas prie EEG elektrodų ir kartu prijungtos filmavimo kameros. Toks monitoringas gali užtrukti kelias dienas. Taip pat gali būti atliekami provokaciniai mėginiai (ryškios šviesos, miego trūkumas).

Kartais reikalingi ir papildomi tyrimai – magnetinis rezonansas, pozitroninė emisinė tomografija ir kt. Šių tyrimų pagalba gali būti stebimi struktūriniai smegenų pakenkimai, smegenų metabolizmo ir cheminiai pakitimai, kraujotakos sutrikimai.

Komplikacijos

Epilepsijos atveju galime išskirti dvi pagrindines komplikacijas:

  1. epilepsinė būklė (status epilepticus)
  2. staigi mirtis

Epilepsinės būklės metu priepuoliai arba jų serija trunka 30 minučių ar ilgiau, o pacientas neatgauna sąmonės. Tokių priepuolių metu smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi bei gliukoze, o tai gali iššaukti neurologinius pažeidimus smegenyse. Ši būklė gydoma diazepamu ar lorazepamu, kurie skriami intraveniniu arba rektaliniu būdu. Jei efekto nėra, skiriami fenobarbitaliai. Sunkiais atvejais gali būti taikoma bendrinė narkozė, kurios metu sukeliamas farmakologinis paralyžius. Epilepsinės būklės prevencija – nustatyto gydymo plano laikymasis bei nenutraukti gydymo staiga.

Antroji komplikacija – staigi mirtis. Amerikiečių Epilepsijos fondo duomenimis kasmet staigi mirtis ištinka 1 iš 1000 suaugusiųjų epilepsija sergančiųjų žmonių, bei 1 iš 4500 sergančiųjų vaikų, tačiau šie skaičiai gali būti ir didesni.

Staigi mirtis sergant epilepsija gali ištikti priepuolių metu arba iš karto po priepuolio. Dažniausi žmonės aptinkami veidu į lovą padėtyje. Tokios mirties priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galvojama, kad tam turi įtakos kvėpavimo ir širdies ritmo sutrikimai. Priepuolių metu gali pasireikšti apnėja, atsirasti kliūtis kvėpavimo takuose, o tai užkerta kelią deguonies patekimui į organizmą. Kai kuriais atvejais sutrinka širdies ritmas ar išsivysto širdies nepakankamumas, o tai gali sąlygoti mirtį. Rizikos faktoriams priskiriami šie veiksniai:

  • prastai kontroliuojami priepuoliai
  • dažni priepuoliai
  • generalizuoti, konvulsiniai priepuoliai
  • priepuoliai jauname amžiuje
  • epilepsija sergama daug metų
  • netvarkingas vaistų vartojimas
  • piktnaudžiavimas alkoholiu

Siekiant išvengti šios lemtingos komplikacjos svarbu teisingai vartoti paskirtus vaistus, vengti alkoholio, pakankamai išsimiegoti, o taip pat svarbu žinoti pacientui bei jo artimiesiems kaip elgtis priepuolių metu bei kokią pagalbą suteikti.

Pirmoji pagalba priepuolių metu

Tiek pacientas, tiek jo artimieji privalo būti apmokyti kaip elgtis priepuolių metu. Ištikus priepuoliui:

  • būkite kartu su pacientu priepuolių metu iki kol jis bus pilnai atgavęs sąmonę ir visiškai budrus
  • jei įmanoma, padėkite jam kuo saugiau atsigulti ant grindų
  • pašalinkite iš aplinkos visus objektus, kurie gali sužaloti pacientą
  • paguldykite pacientą ant šono
  • atlaisvinkite veržiančius drabužius, nuimkite akinius
  • išlikite ramūs
  • palydėkite pacientą į saugią vietą po priepuolio.

Greitoji pagalba kviečiama jei:

  • priepuoliai ištinka pirmą kartą gyvenime
  • atsiranda kvėpavimo sutrikimų
  • priepuoliai trunka ilgiau nei 5 min arba jie kartojasi
  • pacientas priepuolių metu susižalojo
  • priepuoliai įvyksta vandenyje

Epilepsijos gydymas ir slauga

Epilepsijos gydymo tikslas – suvaldyti ar užkirsti kelią priepuoliams. Epilepsijai suvaldyti naudojami priešepilepsiniai vaistai, kurių pagalba 70 proc. pacientų sėkmingai kontroliuojami priepuoliai. Gydymas šiais vaistais paprastai pradedamas nuo nedidelių dozių, kurios palaipsniui didinamos, iki pasiekiama kol priepuoliai nebesikartoja. Pradėjus vartoti šiuos vaistus pradžioje galimos pašalinės reakcijos – lengvas apsvaigimas, energijos sumažėjimas, sujaudinimas, galvos skausmas, drebulys, plaukų slinkimas ar didesnis jų augimas, patinusios dantenos, odos bėrimai. Atsiradus pašaliniams reiškiniams svarbu, kad pacientas apie tai pasikalbėtų su jį gydančiu specialistu, staigus vaistų nutraukimas gali pabloginti ligos eigą.

Apie 30 proc. pacientų gydymas vaistais būna neefektyvus, todėl gali būti taikomas chirurginis gydymas, kuris sumažina priepuolių dažnį bei pagerina paciento gyvenimo kokybę. Po chirurginės operacijos dažnai pacientams tenka toliau vartoti priešepilepsinius vaistus.

Slaugant epilepsija sergantį pacientą svarbu apsaugoti jį nuo sužalojimų. Pašalinkite iš jo aplinkos nereikalingus baldus, aštrius jų kampus uždenkite apsaugomis, paminkštinimais. Ištikus priepuoliui pacientą lengvai prilaikykite, nekiškite nieko į burną, tai gali sukelti sužalojimų tiek jums, tiek pacientui. Užfiksuokite, kiek laiko priepuolis trunka, kaip pasireiškia.

Epilepsija sergantį žmogų mokykite laikytis atsargumo priemonių. Pacientas neturėtų vairuoti automobilio, motociklo ar kitos transporto priemonės, kol jo priepuoliai nėra pilnai kontroliuojami vaistais ar kt.gydymu. Atsargiai derėtų elgtis būnant prie vandens, gaminant maistą, miegant. Pavyzdžiui, vietoj vonios rinktis dušą, neužsirakinti vonios kambaryje, neplaukioti vieniems be palydos vandens telkiniuose. Taip pat svarbu vengti epilepsijos priepuolius provokuojančių veiksnių – nuovargio, streso, miego trūkumo, alkoholio.

 

Parengta pagal Epilepsy: an electrical storm in the brain, Amanda Perkins, Nursing made incredibly easy, july/august 2019

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *