Williamas Brockedonas – britų išradėjas ir menininkas 1843 m. sukūrė pirmąją tablečių gamybos mašiną, galinčią suslėgti miltelių mišinius iš veikliųjų ir pagalbinių medžiagų į kietas tabletes. Šis išradimas tapo svarbus farmacijos pramonei ir padėjo pagrindą tablečių masinei gamybai.
Tablečių rūšys:
Paprastosios tabletės – vartojamos per os (per burną), ištirpsta skrandyje per 15 min, o aktyvios medžiagos įsiurbiamos per virškinamąjį traktą į kraują. Tabletė gali būti dalinama tik tuo atveju, jei turi dalinimo griovelį. Tabletė nuryjama su bent puse stiklinės vandens.
Enterotabletės – tai tabletės, aptrauktos specialiu apvalkalu, atspariu rūgščiai skrandžio terpei, tirpsta tik šarminėje aplinkoje, t.y.žarnyne. Enterotabletės apsaugo skrandžio gleivinę nuo dirginančio veikliosios medžiagos poveikio. Taip pat veiklioji medžiaga „supakuojama“ į enterotabletę siekiant apsaugoti ją nuo suyrimo rūgščioje terpėje. Veikimas šių tablečių lėtesnis. Tabletės negali būti kramtomos ar smulkinamos.
Retard arba depo tabletės – tai tabletės, kurių veikliosios medžiagos atsipalaiduoja palaipsniui, taip užtikrinama tolygi vaisto koncentracija kraujyje arba kai nepageidaujama staigių vaisto koncentracijos šuolių. Tabletės geriamos rečiau 1-2 kartus paroje, veikimas 12 – 24 val. Tabletės nuryjamos nekramtant ir nesmulkinant.
Šnypščiosios tabletės – tai tabletės, kurių sudėtyje yra natrio vandenilio karbonato (sodos) + rūgšties. Sąlytyje su vandeniu tabletės ima putoti ir ištirpsta. Vaisto efektas greitesnis nei paprastų tablečių, ištirpinama bent pusėje stiklinės vandens. Tokios tabletės turi nemažą natrio kiekį, tad pacientai, kuriems ribojamas druskos kiekis (širdies ir inkstų ligos), šias tabletes turėtų vartoti su atsargumu.
Burnoje tirpiosios arba disperguojamos tabletės – tabletės, kurios greitai ištirpsta burnoje ir nuryjamos su vandeniu arba be jo. Dažnai į šias tabletes pridedama skoninių medžiagų. Efektas greitesnis nei paprastų tablečių.
Kramtomosios tabletės – tabletės prieš nuryjant sukramtomos. Tokia forma pasirenkama, kai tabletėje yra daug veikliųjų medžagų, o suspaudus į tabletę, ji yra per didelė nuryti. Pvz kalcio, vitamino C tabletės.
Rezorbcinės tabletės – tabletės, kurios dedamos po liežuviu ir per burnos gleivinės kraujagysles rezorbuojamos į kraują. Pasižymi greitu efektu. Pvz.: nitroglicerino tabletės.
Kapsulės – kai kurios veikliosios medžiagos negali būti suspaudžiamos į tabletes arba pasižymi ypač prastu skoniu, tad jos supakuojamos į kapsules. Kapsulės apvalkalas paprastai gaminamas iš želatinos, kuri greitai skrandyje ištirpsta ir atpalaiduojamos veikliosios medžiagos. Kapsulė praryjama visa, užsigeriant stikline vandens. Ar kapsulę galima atidaryti, skaitykite vaisto informacinį lapelį arba pasikonsultuokite su vaistininku.
