Kategorija: Uncategorized

Šlapimo pūslės kateterizacija – tai kateterio įvedimas į šlapimo pūslę, kurio pagalba šlapimas pasišalina iš šlapimo pūslės. Šlapimo kateterio įvedimas yra aseptinė procedūra, kurią atlieka slaugytojas, neretai pasitelkiama slaugo ar kito darbuotojo pagalba. Prieš pradedami procedūrą, nepamirškite informuoti paciento, ką ruošiatės daryti ir kodėl tai reikalinga. Šlapimo pūslė gali būti kateterizuojama vienkartinai arba įvedamas kateteris ilgesniam laikui.

Ilgalaikis kateterizavimas

Ilgalaikio kateterizavimo metu įvedamas kateteris į šlapimo pūslę ir paliekamas ilgesniam laikui. Dažnai tai reikalinga sunkiai sergantiems pacientams, kuriems būtina matuoti valandinę diurezę. Taip pat šlapimo kateteris vedamas operaciniams pacientams, sunkiai besišlapinantiems ligoniams arba šlapimo nelaikantiems pacientams, kad būtų galima surinkti šlapimą.

Ilgalaikiam kateterizavimui naudojami dviejų tipų kateteriai – dvikanaliai su balionėliu ir trikanaliai su balionėliu.

Šlapimo kateteriai gaminami iš įvairių medžiagų – silikono, latekso, latekso dengto silikonu, teflonu, hidrogeliu ar sidabru. Lateksiniai kateteriai yra pigiausi, tačiau gali pažeisti šlapimo takų gleivinę, o be to lateksas dažnai alergizuoja, tad grėsmė kyla tiek pacientui, tiek medicinos darbuotojui. Lateksiniai kateteriai šlapimo pūslėje gali būti iki 14 dienų. Silikoniniai kateteriai yra artimesni žmogaus audiniams ir juos reikėtų rinktis, jei numatoma šlapimo kateterį laikyti pūslėje ilgiau nei 14 dienų (iki 3 mėnesių). Įvedus silikoninį kateterį derėtų nepamiršti, jog per ilgesnį laiką išpūstas balionėlis pūslėje gali subliukšti, tad rekomenduojama kas 10 dienų jį papildyti steriliu vandeniu.

Dažniausiai naudojami dvikanaliai kateteriai. Tiek vyrams, tiek moterims naudojami tie patys kateteriai, nors anatomiškai moterų ir vyrų šlaplės ilgis žymiai skiriasi. Kateterio gale išsipučia balionėlis, kuris palaiko kateterį pūslėje. Kateteris jungiamas prie šlapimo surinkėjo, kuris gali būti su išleidžiamuoju kraneliu ir be jo. Dažniausiai užtenka balionėlį pripildyti 10 ml sterilaus vandens suaugusiems ir 3-5 ml vaikams. Geriausia, kad tarp užpildyto baliono ir šlapimo pūslės sienos būtų šiek tiek šlapimo, tai mažina infekcijos atsiradimo riziką, tad balionėlio nereikia labai smarkiai pripildyti vandeniu.

Vyrams šlapimo kateteris fiksuojamas prie pilvo, kad būtų užtikrinta natūrali šlapimo tėkmė bei išvengti pragulų šlapimtakiuose. Vaikščiojančioms moterims šlapimo kateteris taip pat fiksuojamas prie pilvo, kad jis per daug nesitemptų. Jei moteris yra gulinti, kateteris gali būti fiksuojamas prie šlaunies. Šlapimo surinkėjas kabinamas žemiau šlapimo pūslės lygio.

Įvedus šlapimo kateterį, sąmoningiems pacientams būtina paaiškinti, kaip jis funkcionuoja. Stebėti, kad kateteris bei surinkėjas nebūtų susisukę, užspausti, šlapimo surinkėjas visada turi kabėti žemiau šlapimo pūslės lygio. Atsiradusi kliūtis kateteryje gali perpildyti šlapimo pūslę, pertempiami šlapimo pūslės raumenys, o tai labai pablogina paciento būklę. Kateterį gali užkimšti šlapimo nuosėdos, kraujo krešuliai, tuomet būtina šlapimo pūslę praplauti.

Šlapimo maišas ištuštinamas pagal reikalą arba kas valandą, jei sekama valandinė diurezė. Šlapimo surinkėjo išleidžiamasis kranelis turi būti švarus, kad į šlapimo pūslę nepatektų infekcija, todėl maišas negali gulėti ant žemės. Šlapimo kateris sujungiamas su šlapimo surinkėju taip pat laikantis aseptikos ir atjungiamas vienas nuo kito tik išimtiniais atvejais – kai tikrai reikia praplauti šlapimo pūslę.

Siekiant išvengti kryžminės infekcijos, prieš nupilant šlapimą, rankos dezinfekuojamos ir apsimaunamos švarios pirštinės. Šlapimas nupilamas į basoną ar antelę, kranas uždaromas ir nušluostomas švariu gaziuku. Jei surinkėjas be kranelio, tuomet keičiamas maišas pagal reikalą, taip pat dėvint švarias pirštines. Atlikus darbą, pirštines nusimaunam, rankas dezinfekuojam bei užrašomas šlapimo kiekis dokumentuose. Negalima su tomis pačiomis pirštinėmis keliauti nuo vieno ligonio šlapimo maišo prie kito.

Trikanalis šlapimo kateteris naudojamas tiems pacientams, kuriems reikalinga nuolat praplauti šlapimo pūslę.

Viena dažniausių komplikacijų, susijusių su šlapimo pūslės kateterizavimu – šlapimo takų infekcija, nes kateterizacijos metu pažeidžiamas natūralus apsauginis barjeras. Šlapimo takų infekcija gali išprovokuoti  inkstų akmenų susidarymą, sutrikdyti inkstų veiklą, gali išsivystyti sepsis ir net baigtis mirtimi. Todėl esant galimybei, įvestas kateteris šalinamas kuo greičiau, kaip tik galima. Šlapimo takų infekcijos tikimybė didėja kuo ilgiau kateteris būna šlapimo pūslėje.

Tinkama higiena gali apsaugoti nuo infekcijų. Jei pacientas su šlapimo pūslės kateteriu yra vaikštantis bei  apsitarnauja pats, paaiškinkite jam, kaip svarbu dažnai plauti rankas bei tinkamai apsiplauti lyties organus. Jei pacientui reikalinga pagalba, tuomet slaugytojas su švariomis pirštinėmis apiplauna angą aplink kateterį bei pašalina atsiradusias išskyras. Apiplaunant vyrus svarbu nepamiršti atitraukti, o apiplovus užtraukti apyvarpę. Moterims paaiškinti, jog lyties organus apsiplautų kryptimi iš priekio link užpakalio, o ne priešingai. Vaikščiojančiam pacientui patogiausia praustis duše.

Kitos komplikacijos, susijusios su šlapimo kateterio įvedimu – tai jautri šlapimo pūslė, nedidelis pakraujavimas, šlapimo pūslės akmenys, susitraukusi šlapimo pūslė, pratekėjimas pro kateterį, per ankštas kateteris. Be to, kateteris gali dirginti bei kelti skausmą. O taip pat jis apsunkina pacientų intymų gyvenimą.

Vienkartinis kateterizavimas

Vienkartinio kateterizavimo metu ištuštinama šlapimo pūslė ir kateteris pašalinamas. Vienkartinis kateterizavimas gali būti taikomas:

• Kai pacientas negali pasišlapinti dėl pertemptos šlapimo pūslės, prostatos padidėjimo, šlaplės susiaurėjimo.
• Pacientams po operacijos, kuriems nebuvo įvestas šlapimo pūslės kateteris prieš operaciją.
• Kai sutrinka šlapimo pūslės funkcija dėl neurologinių priežasčių (nugaros smegenų traumos, išsėtinės sklerozės, mielomeningocelės, cukrinio diabeto)
• Pasikartojanti šlapimtakių infekcija.

Vienkartinis kateterizavimas gali būti sterili arba švari procedūra. Ligoninėse bei kitose sveikatos priežiūros įstaigose ši procedūra atliekama steriliai, namuose pacientai arba apmokyti šeimos nariai šią procedūrą gali atlikti laikydamiesi švaros. Namuose nėra daug galimybių užsikrėsti infekcija nuo kito žmogaus.

Rekomenduojamas kateteris moterims 10-12, vyrams – 12-14, vaikams – 6-10 dydis.

Jeigu yra nuspręsta, jog pacientui reikalingas nuolatinis vienkartinis kateterizavimas, tai aliekama 4-6 kartus per parą vienodais intervalais. Stebėti, jog vieno kateterizavimo metu pašalinamo šlapimo kiekis neviršytų 400 ml. Dėl perpildytos šlapimo pūslės pacientas gali jausti skausmą, prakaituoti, padažnėti širdies ritmas, būti neramus. Tai būdinga ir nesąmoningiems pacientams, tad būtina kuo skubiau ištuštinti šlapimo pūslę. Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais taip pat gali būti perpildytos šlapimo pūslės požymis. Tai gali būti tarsi užburtas ratas – pacientas iš visų jėgų stengsis ištuštinti pūslę, įtemps raumenis, tačiau pasišlapinti jam neišeis.

Nustatyta, jog steriliai atliekamas vienkartinis nukateterizavimas kelia mažiau pavojų atsirasti infekcijai nei nuolatinai įvestas kateteris.

Šlapimo kateterio įvedimas

Moterims ir mergaitėms

• Pacientė guli lovoje ant nugaros, per kelius sulenktomis plačiai sustatytomis kojomis.
• Slaugytojas nusiplauna ir dezinfekuoja rankas.
• Apsimauna sterilias pirštines.
• Pirštinių sterilų popierių galime patiesti tarp pacientės kojų.
• Apiplaunami išoriniai lyties organai nuo priekio išangės kryptimi. Jei moteris menstruoja, daug išskyrų makštyje arba sunku rasti šlaplę, makštis užkemšama steriliu tamponėliu.
• Šlaplės anga dezinfekuojama gleivinių dezinfektantu.
• Šlapimo kateteris sujungiamas su šlapimo surinkėju.
• Jei skyriuje naudojama, suleidžiama į šlaplę (moterims 10 ml) lubrikanto su anestetiku, palaukiama apie 2 min. Jei naudojamas paprastas sterilus vazelinas, jis užpilamas ant kateterio galo.
• Įvedamas kateteris į šlaplę, jei įvedėte teisingai, pasirodys šlapimas šlapimo surinkėjo jungtyje.
• Šlapimo kateterį pastumkite dar giliau į šlapimo pūslę, taip kils mažiau pavojų sužaloti šlaplę išpučiant balionėlį.
• Įsitikinus, jog viskas vietoje, pripildomas balionėlis 10 ml sterilaus vandens, o šlapimo kateteris lengvai patempiamas iki kol sutinka kliūtį, užsifiksuoja.
• Kateteris fiksuojamas prie šlaunies ar pilvo.
• Šlapimo surinkėjas kabinamas žemiau šlapimo pūslės lygio.
• Slaugos dokumentuose fiksuojama įvedimo data, laikas, kateterio dydis, kiek ml vandens pripildėme balionėlį.

Vyrų kateterizavimas

• Pacientas guli lovoje ant nugaros šiek tiek pražergtomis tiesiomis kojomis.
• Slaugytojas nusiplauna ir dezinfekuoja rankas.
• Apsimauna sterilias pirštines.
• Pirštinių sterilų popierių galime patiesti tarp paciento kojų.
• Paciento varpa suimama ir pakeliama statmenai arba lygiagrečiai su pilvu, tuomet šlaplė įgauna U raidės formą.
• Nuplaunama varpa, atitraukiama apyvarpė ir vėl švariai nuplaunama.
• Šlaplės anga dezinfekuojama gleivinių dezinfektantu.
• Jei naudojamas lubrikantas su anestetiku, suleidžiama 20 ml į šlaplę ir palaukiama apie 2 min.
• Sujungiamas šlapimo kateteris su maišu, jei prieš tai nenaudojome lubrikanto, užpilame sterilaus vazelino ant kateterio galo.
• Viena ranka laikydami varpą, kita ranka vedame kateterį.
• Pasirodžius šlapimui surinkėjo jungtyje, kateterį dar šiek tiek pastumiame gilyn.
• Įsitikinę, jog kateteris vietoje, kateterio balioną pripildome 10 ml sterilaus vandens.
• Kateterį šiek tiek patempiame žemyn iki jis sutinka kliūtį.
• Nepamirštame pacientui užtraukti apyvarpės.
• Kateteterį prifiksuojame prie pilvo, kad išvengtume šlaplės sužalojimų.
• Šlapimo surinkėją pakabiname žemiau šlapimo pūslės lygio, jokiu būdu maišas negali gulėti ant žemės.
• Slaugos dokumentuose fiksuojame įvedimo datą, šlapimo pūslės kateterio tipą, dydį bei kiek skysčio užpildėme balionėlį.

Šlapimo kateterio pašalinimas

• Nusiplaukite rankas prieš ir po procedūros.
• Apsimaukite švarias pirštines.
• Švirkšto pagalba atitraukite iš kateterio balionėlio skystį, įsitikinkite, jog ištraukėte visą skystį ir balionėlis subliuško.
• Palengva ištraukite kateterį.
• Viską išmeskite į biologinių atliekų šiukšlinę.
• Slaugos dokumentuose fiksuokite kateterio ištraukimą.

 

 

Dar neseniai jis tekėjo svetimame kūne – su savo charakteriu, su savo mintimis,- o dabar ta rusva sveikata sunkiasi į jį. Argi daugiau nieko joje neslypi? ~A. Solženicynas

Kraujo perpylimas arba hemotransfuzija – tai donoro kraujo ar jo kraujo komponentų sulašinimas į veną pacientui. Daugiausia kraujo sunaudojama onkologinėms ligoms gydyti, o taip pat pacientams, netekusiems daug kraujo dėl chirurginių intervencijų, patirtų traumų, tam tikrų ligų, sudėtingo gydymo.

Kraujas ir jo komponentai 

Konservuotas kraujas – tai kraujas, paimtas iš donoro į sterilų su antikoaguliantu maišą. Dažniausiai naudojamas kitų kraujo komponentų gamybai, retesniais atvejais perpylimui. Perpilant konservuotą kraują būtina jį lašinti per 170-200 µm filtrą.

Eritrocitų masė – tai kraujo komponentas, gaunamas iš konservuoto kraujo, pašalinus dalį plazmos. Eritrocitų masės perpilamos pacientui per 2-3 val nuo atšildymo pradžios, jei pacientas didelio greičio netoleruoja – ne ilgiau kaip per 4 val. Lašinant ilgiau, iškyla bakterijų augimo pavojus. Lašinama per 170-200 µm filtrą. Joks tirpalas, išskyrus 0,9% NaCl tirpalą, negali lašėti lašinant kraują ar eritrocitų masę. Gali būti naudojama eritrocitų masė be trombocitų ir leukocitų sluoksnio, gali būti užpildyti pridėtiniu tirpalu, nuplauti eritrocitai, eritrocitai pridėtiniame tirpale, eritrocitai be leukocitų.

Šviežiai šaldyta plazma – tai kraujo komponentas, gaminamas iš konservuoto kraujo arba surenkamas aferezės būdu ir per 1 val užšaldomas iki -30° C temperatūros. Šis komponentas turi reikiamą krešėjimo faktorių, albumino ir imunoglobulinų kiekį. Lašinama kiek galima greičiau, nes po plazmos atitirpinimo koaguliacijos faktoriai tampa nestabilūs.

Krioprecipitatas – tai komponentas, gaunamas iš šviežiai šaldytos plazmos, turintis plazmos krioglobulino frakciją. Komponento tūris – 10-20 ml. Didžiausią dalį krioprecipitato sudaro VIII krešėjimo faktorius, Wilebrando, XIII krešėjimo faktorius, fibrinogenas, fibronektinas. Perpilami per 170-200 µm filtrą. Naudojama hemofilijos, Wilebrando ligų gydymui, diseminuotai intravaskulinei koaguliacijai, kraujavimui gydyti.

Trombocitų masė – komponentas, gautas koncentruojant šviežio konservuoto kraujo trombocitus nustatytame plazmos kiekyje. Visą laikymo laikotarpį trombocitai turi būti judrūs, todėl laikomi inkubatoriuje – maišytuve. Prieš perpylimą trombocitus patariama pamaišyti, perpilama per 170-200 µm filtrą. Negalima lašinti trombocitų per tą pačią lašinę, kurioje jau lašėjo kiti kraujo komponentai. Lašinama kiek įmanoma didesniu greičiu, atsižvelgiant kaip pacientas tai toleruos. Taip pat naudojami afereziniai trombocitai, kurie gaunami iš donoro kraujo, aferezės būdu atskiriant trombocitus, likusioji dalis sugrąžinama donorui.

Granulocitų dozė– aferezės būdu gauta koncentruota granulocitų suspensija. Perpilama pacientams, kuriems pasireiškia infekcija su granulocitopenija, kai antibiotikų terapija neefektyvi. Naudojama infuzija su 170-200 µm filtru.

Albuminas – kraujo plazmos pakaitalas, kuris gaminasi kepenyse ir normaliai cirkuliuoja plazmoje. Albuminas gaminamas 5-20%. Lašinama 40-60 lašų per minutę greičiu. Naudojamas paprastas infuzijos rinkinys.

Faktorius VIII ir faktorius IX – krešėjimo faktoriai išleidžiami farmacinių preparatų forma ir pagal veikliosios medžiagos kilmę skirstomi į:

• Pagamintus iš donoro plazmos (plazminiai)
• Pagamintus biotechnologiniu metodu (rekombinantiniai)

Leidžiami intraveniniu būdu pagal gydytojo nustatytą gydymo planą.

Žmogaus protrombino kompleksas – šiame komplekse yra nuo vitamino K priklausomų II, VII, IX ir X kraujo koaguliacijos faktorių. Atskiedžiamas ir švirkščiamas į veną. Naudojamas kai norima koreguoti varfarino poveikį krešėjimui ar jo sukeltam kraujavimui mažinti, kai trūksta II ir X kraujo krešėjimo faktorių.

 Pasiruošimas kraujo transfuzijai 

Kraujo, jo komponentų perpylimą atlieka gydytojas arba gydytojo prižiūrimas slaugytojas. Gydytojui nusprendus, jog pacientui yra būtina hemotransfuzija, pacientas pasirašo sutikimo lapą kraujo perpylimui. Jei pacientas negali išreikšti savo valios dėl esamos sveikatos būklės, sprendimą priima gydytojas.

Toliau gydytojas pildo eritrocitų masės (konservuoto kraujo) užsakymo ir parinkimo lapą ir važtaraštį. Kitiems kraujo komponentams ir preparatams pildomas važtaraštis bei paciento sekimo lapas.

Ruošiantis perpilti konservuoto kraujo, eritrocitų masę, slaugytojas į vakuuminį vakuteinerį paima paciento kraujo, ne mažiau kaip 7 ml, apie tai pažymima užsakymo lape, nurodant paėmimo datą ir laiką. Prie paciento lovos yra nustatoma kraujo grupė, o tyrimo rezultatą įvertina gydytojas. Paciento kraujo grupė įrašoma užsakymo lape ir ant mėgintuvėlio.

Mėgintuvėlis su paciento krauju bei užsakymo lapu ir važtaraščiu nešami į laboratoriją, kurioje nustatoma paciento kraujo grupė bei rėzus faktorius, parenkamas kraujas bei atliekami suderinamumo mėginiai.

Ruošiantis lašinti šaldytą plazmą, taip pat nustatoma paciento kraujo grupė ir rėzus faktorius, jei to nebuvo padaryta jūsų įstaigoje. Šaldyta plazma parenkama pagal paciento kraujo grupę ir rėzus faktorių, suderinamumo mėginiai neatliekami.

Gavus parinktą eritrocitų (konservuoto kraujo) masę, sužinomas paciento vardas ir pavardė, sutikrinama su duomenimis, esančiais ant parinktos pakuotės. Sutikrinama kraujo grupė ir rėzus faktorius.

 Kaip atliekama kraujo transfuzija?

• Paaiškinkite pacientui apie numatomą procedūrą bei jos svarbą.
• Užsimaukite pirštines.
• Užpildykite lašinę sistemą su filtru 0,9 % fiziologiniu tirpalu.
• Eritrocitų masę (konservuotą kraują) ar kitus kraujo komponentus sušildykite bent iki kambario temperatūros (geriausia iki 37°), išskyrus kraujo plazmą.
• Prieš kraujo transfuziją būtina išmatuoti pacientui kūno temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį, o duomenis užrašyti transfuzijos protokole
• Užpildę lašinę sistemą fiziologiniu tirpalu, toliau užstatykite lašinti kraują ar jo komponentus.
• Pradžioje būtina atlikti biologinius tapatumo mėginius – 3 kartus su 3 minučių pertrauka srove perpilama po 10-15 ml kraujo, stebima ar nėra pulso, kvėpavimo padažnėjimo, dusulio, veido paraudimo, neramumo, AKS kritimo, skausmo juosmens ar pilvo srityje. Minėtiems požymiams neatsiradus, transfuzija tęsiama toliau. Šie mėginiai atliekami su kiekvienu eritrocitų (konservuoto kraujo) ar plazmos maišu.
• Kraujo transfuzijos metu nelašinkite jokių kitų tirpalų į veną ( o ypač dekstrozės, kuri gali sukelti hemolizę)  ir neleiskite jokių vaistų.
• Po kraujo perpylimo kraujo maišai saugomi 72 val 2-6° temepratūroje, vėliau išmetami.
• Po transfuzijos 3 val kas valandą yra sekama paciento būklė – matuojama temperatūra, AKS, pulsas, kvėpavimo dažnis ir užrašoma transfuzijos protokole. Po 3 val paimamas paciento šlapimas makroskopiniam tyrimui.
• Kitą dieną paimamas paciento kraujo bei šlapimo tyrimas.

 Kraujo perpylimo komplikacijos

 Alerginės reakcijos – jas gali iššaukti jautrumas donoro kraujo antikūniams, kurie reaguoja su recipiento antigenais. Gali atsirasti:

• Odos paraudimas
• Bėrimas
• Niežėjimas
• Gerklų edema, sunku kvėpuoti.

Karščiavimas nehemolizinis – jį sukelia padidėjęs jautrumas donoro baltiesiems kraujo kūneliams, trombocitams ar plazmos baltymams. Tai viena dažniausių hemotransfuzijų komplikacijų. Stebima:

• Staigus drebulys ir karščiavimas
• Odos paraudimas
• Galvos skausmas
• Nerimas

Septinės reakcijos – atsiranda tuomet, kai perpilamas kraujas ar jo komponentai, užkrėsti bakterijomis. Pasireiškia:

• Drebulio epizodais
• Vėmimu
• Krenta arterinis kraujo spaudimas
• Aukšta temperatūra

Kraujotakos perkrovimas – ši komplikacija gali atsirasti tuomet, kai kraujas lašinamas per dideliu greičiu, o kraujotakos sistema negali prisitaikyti. Pasireiškia:

• Padidėjusiu veniniu spaudimu
• Apsunkintu kvėpavimu
• Girdimi karkalai
• Įtemptos kaklo venos
• Kosulys
• Pakilęs arterinis kraujo spaudimas

Hemolizinės reakcijos – jas sukelia donoro kraujo ar kraujo produktų nesuderinamumas su recipiento krauju. Šios reakcijos yra retos ir dažniausiai jas lemia medicinos darbuotojų klaida. Pasireiškia:

• Apatiniu nugaros skausmu (pirmas požymis). Tai uždegiminis inkstų atsakas į netinkamą kraują.
• Šaltkrėčiu
• Pilnumo jausmu
• Odos paraudimu
• Dažnu kvėpavimu
• Arterinio kraujo spaudimo kritimu
• Kraujavimu
• Šoku
• Ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Vėlyvosios hemolizinės reakcijos- šios reakcijos pasireiškia 2-14 dieną po kraujo transfuzijos. Stebima:

• Nedidelė gelta
• Karščiavimas
• Hemoglobino sumažėjimas
• Teigiama Kumbso reakcija

 Šios reakcijos nėra dažnos, išsivysto pacientams, kurių kraujyje pasigamina antikūnų prieš raudonųjų kraujo kūnelių antigenus, kurių jų kraujyje nėra. Taip gali nutikti pacientams, kuriems anksčiau yra buvę kraujo perpylimų, žmonėms po transplantacijos bei nėščiosioms. Paprastai tai praeina be ypatingo gydymo, tačiau retesniais atvejais gali išsivystyti sunki anemija ar inkstų funkcijos nepakankamumas.

Pastebėjus transfuzijos metu besivystančią komplikaciją:

• Nedelsiant nutraukite hemotransfuziją, atjunkite lašinę sisteemą.
• Naują lašinę užpildykite 0,9 % NaCl tirpalu ir pradėkite lašinti.
• Informuokite gydytoją.
• Jei pacientas skundžiasi dusuliu, suteikite pusiau sėdimą padėtį ir duokite kvėpuoti deguonies.
• Kas 5 minutes sekite paciento pulsą, AKS, kvėpavimo dažnį.
• Paimkite paciento šlapimo tyrimą dėl hemoglobino šlapime.
• Kraujo pakuotę kartu su lašine sistema ir visomis etiketėmis atiduokite į laboratoriją ištyrimui.
• Vykdykite gydytojo nurodymus.

Štai pralėkė dar vieni metai, o aš džiaugiuosi, jog šis tinklaraštis „gyvas“. Tiesa, ne visada kūrybiniai užmojai sutampa su galimybėmis ir turimu laiko kiekiu, tačiau tikiu, jog net nedideli žingsneliai, tegu ir sraigės greičio, yra judėjimas į priekį.

Slaugytojų profesija yra viena reikalingiausių pasaulyje, tačiau ir viena sunkiausių – tiek fiziškai, tiek emociškai, tad noriu palinkėti visiems nepamiršti pasirūpinti savimi, išmokti save mylėti. Būkime pavyzdys savo pacientams  savo gyvenimo būdu, geromis emocijomis, puikiu nusiteikimu. O čia dar keletas priminimų, viskas žinoma, tačiau ne visada įvykdoma.

• Saugokite savo nugarą, ją turite tik vieną ir ji yra vienas pagrindinių jūsų darbo „įrankių“.
• Visada pirmiausia galvokite apie savo saugumą.
• Pasirūpinkite sveikais užkandžiais darbe ar pietumis, tegu tai tampa įpročiu.
• Valgykite kiek įmanoma lėčiau, neskubėdami. Jei laiko nėra, pasistenkite nors kas porą valandų užkąsti maistingo, naudingo maisto savo organizmui. Pamaitintos smegenys dirbs žymiai efektyviau.
• Ištuštinkite savo šlapimo pūslę, kai tik užeina noras. Jokiu būdu nekentėkite. Tam prireiks tik poros minučių, o sveikatai tai bus didžiulė nauda.
• Gerkite pakankamai skysčių, tai privers dažniau apsilankyti tualete, tačiau kad jūsų organizmas funkcionuotų tinkamai, jam būtini skysčiai.
• Jei savimi nepasirūpinsite, negalėsite tinkamai pasirūpinti savo pacientais. Sakoma, nuvarytus arklius nušauna…

Tad tebūnie Arklio metai ne tik darbingi, bet ir labiau rūpestingi, saikingi ir sąmoningi.

• Pasak tinklapio nursingvoices.com net 33,33 % slaugytojų naktinės pamainos metu skaito knygas ar studijuoja. Prisipažinsiu, ruošdamasi naktinei pamainai beveik visada įsimetu „kažką paskaityti”, tik, deja, dažnai per darbus to  malonumo tenka atsisakyti…Šį kartą norėčiau rekomenduoti dvi knygas:

1. Erica Jong „Skrydžio baimė” – tai drąsi, provokuojanti, dvelkianti feminizmu knyga, puikiai tinkanti pavasariui.

2. Daphne du Maurier „Rebeka” – meilės istorija su trilerio elementais.

• Visai smagiai „susižiūrėjo” bendras švedų – danų kriminalinis serialas „Tiltas” (Broen).

 

• Anglų kalboje galima „mylėti” ne tik artimą žmogų, bet ir arbatą, braškes ar šokoladą, mes lietuviai šiuos dalykus „mėgstame”. O ar sugebėtumėte surasti mėgiamų dalykų tiek, kiek yra mūsų abecėlėje raidžių?  Mr. Boddington studija šiuos dalykus pardavinėja. Manau, visai paprasta pasigaminti tokį plakatėlį kartu su vaikais.

 

• Kokie lobiai slypi kiekviename maisto produkte? Jei norite tikslaus atsakymo, tuomet užsukite čia. Tereikia įvesti maisto produkto pavadinimą ir jis bus išnarstytas iki menkiausių smulkmenų.

 

• Ar galėtumėte save įsivaizduoti smagiai skriejančią Lietuvos ligoninės koridoriais paspirtuku ar dviratuku?

Gražių švenčių ir šilto pavasarinio saulutės blyksnio!

*Knyga, kurią rekomenduoju – A. Solženicynas„Vėžininkų korpusas”.

*Puikus filmas savaitgaliui „Misery” (1990).

*Gyvenimas gražus „Lamų slėnyje”

*Planas uoliesiems, kaip išmokti užsienio kalbos per 90 dienų

Gražūs ir prasmingi žodžiai „…visai ne gerovės lygis daro žmones laimingus, o širdžių santykiai ir mūsų požiūris į savo gyvenimą. Ir viena, ir kita – visada mūsų valioje, vadinasi, žmogus visada laimingas, jei jis to nori, ir niekas negali jam sutrukdyti.”~A. Solženycinas.

Jaukaus artumo su tais, kuriuos mylime…