Apkalbos darbe

Be abejo, žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip lengva tylėti kaip kalbėti. Tačiau patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo liežuvį.

Benedictas Spinoza

Apkalbos – reiškinys senas kaip pasaulis. Senovėje, kai žmonės dar gyveno gentimis, dalinimasis informacija bei naujienomis užtikrindavo didesnį jų budrumą, o kartu ir ilgesnę gyvenimo trukmę. Antropologai teigia, jog apkalbų dėka žmonių tarpusavio ryšiai tapo glaudesni.

Pasak daktaro Jack Levin, knygos „Apkalbos: samčio viduje“ (Gossip: The Inside Scoop) autoriaus, šių dienų apkalbos gali teigiamai veikti mūsų emocinę sveikatą. Jis rašo, jog nors žmogaus apkalbėjimas gali būti kenksmingas reiškinys, tačiau apkalbos susieja tvirtesniais ryšiais įvairias socialines grupes bei verslo tinklus. Žvelgiant iš šios perspektyvos atrodytų, jog tie, kurie atsisako dalyvauti apkalbose, bus negailestingai izoliuoti ir pašalinti iš grupės. Bet ar tai turėtume toleruoti?

Apkalbos tarp darbuotojų ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose ypač dažnas reiškinys. Pastebėta, jog neigiamos apkalbos dažnesnės mažesniuose, uždaruose skyriuose, kur kolegos vienas su kitu labiau susiję artimais tarpusavio santykiais. Jei pradžioje apkalbos gali atrodyti kaip menkniekis, vėliau jos gali plisti tarsi virusas ir užnuodyti darbo psichologinį klimatą. Tai gali prasidėti kelių bendradarbių replikomis, komentarais, o vėliau tapti įprastu kasdieniu reiškiniu. Į apkalbas lengvai įsitraukia jauni, nepatyrę slaugytojai, apkalbų dėka jie jaučiasi pripažinti bei priimti į kolektyvo ratą.  Kartais apkalbų dalyviai pasirenka pasyvųjį vaidmenį, tiesiog stovi ir klausosi. Pasak neurologijos mokslų daktarės Berit Brogaard, apkalbos darbe – tai jėgos ir galios žaidimai bei tiesiausias kelias į patyčias.

Pastebėjęs, jog apkalbos darbo vietoje tampa problema, vadovas privalo  į tai reaguoti, nes tai susiję su morale, komunikacinio pasitikėjimo mažėjimu bei lemia dažną darbuotojų kaitą.

Kaip elgtis vadovui pastebėjus apkalbas?

  • Susitikite tiesiogiai su apkalbų skleidėjais. Vienas vadovas, susidūręs su apkalbomis, visiems savo darbuotojams išplatino elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog apkalbos skyriuje nebus toleruojamos. Tačiau šis būdas nėra pats geriausias, nes neprieinama tiesiogiai prie reikalo esmės. Geriausia – akis į akį susitikti su paskalų nešiotojais ir tiesiai šviesiai pasakyti, kad tai ką aš matau ir girdžiu man nepatinka. Stebėkite jų reakciją. Neretai sulaukiama atsakymo, jog tai daro visi, ne tik aš. Tuomet svarbu pabrėžti, jog apkalbos tapo didžiule problema skyriuje, todėl jūs iniciavote šį pokalbį. Pokalbiui pasirinkite atskirą kabinetą, kur jūsų pokalbis nebūtų girdimas kitiems. Paaiškinkite, jog apkalbos sukuria daug priešiškumo tarpusavyje, o dėl to gali nukentėti pacientai, kuriais rūpintis yra tiesioginė jūsų visų pareiga. Neretai į apkalbas įsitraukia darbuotojai, kurie pasižymi žema saviverte ir apkalbomis siekia dėmesio sau.  Pasakykite, jog jūs vertinate juos kaip savo darbuotojus, tačiau nebenorite, kad apkalbos tęstųsi bei išgaukite iš jų pasižadėjimą, jog jie nebeskleis apkalbų darbo vietoje. Jei reikalai krypsta į gerąją pusę, visada pagirkite savo darbuotojus, palaikymas jiems reikalingas.
  • Personalo susirinkime aptarkite apkalbų problemą. Po individualaus pokalbio, sekantis žingsnis- aptarti susidariusią padėtį su visu kolektyvu. Paaiškinkite, jog tai ne tik neigiamai veikia tarpusavio santykius kolektyve, bet ir trukdo darbui bei lemia didžiulę darbuotojų kaitą, o tai kelia grėsmę stabilumui.
  • Neigiamas apkalbas keiskite teigiamomis. Atsikratyti apkalbų visiškai – neįmanoma, tad vienintelis būdas – neigiamas apkalbas keisti teigiamomis. Žmonės gali ir turėti kalbėtis, tačiau apkalbos turi būti teigiamos. Puikus būdas patikrinti ar jūsų apkalbos teigiamos, tiesiog iškelti sau klausimą, ar galėčiau pasidalinti šia informacija su tuo, kurį aš dabar apkalbu. Jei taip, vadinasi viskas tvarkoje. Teigiamų apkalbų pavyzdžiu galėtų būti sėkminga pasveikimo, išgelbėjimo istorija, sėkmingas kolegos pranešimas konferencijoje, koordinuoti kolegos veiksmai ekstremalios situacijos atveju arba puikiai išspręsta sunki situacija. Tokio lygio apkalbos veikia stiprinančiai bei labai pagerina psichologinį klimatą skyriuje.
  • Neapkalbėkite patys. Vadovas modeliuoja santykius skyriuje, o darbuotojai perima vadovo elgesio stilių. Vadovas negali skleisti paskalų, o tuo labiau dalyvauti juose kaip pasyvus klausytojas. Jei dažnai pagaunate save, jog tai darote, atminkite – tai turi liautis. Vadovas negali skleisti neigiamos informacijos apie savo darbuotojus, tai morališkai žema.  Būkite pasiekiamas, atviras bei teisingas savo personalui, dalinkitės informacija.Tai sukurs sveikesnę darbo aplinką, atsiras daugiau pasitikėjimo vienas kitu bei užtikrins sklandesnį darbą. Išgirdę neigiamas apkalbas, iš karto jas sustabdykite, pasakydami, kad tai netinkamas elgesys. Tai gali būti nemenkas iššūkis, tačiau įveikiamas.

Kaip nutraukti apkalbų grandinę slaugytojams?

  • Pakeiskite pokalbio temą. Kuo labiau apkalbų skeidėjų klausomasi, tuo labiau jie „linksminasi“ jas skleisdami, o apkalbų diapazonas nuolat kinta ir plečiasi. Norėdami užkirsti kelią apkalboms, pakeiskite pokalbio temą. Imkite kalbėti apie orą, šiandienines aktualijas, naujus tobulinimosi kursus ir kt. Jei tai nesuveikia, tuomet paklauskite paskalų skleidėjo, kaip jis laikosi, kaip sekasi, kas naujo jo gyvenime. Žmonės mėgsta, kai jais domimasi. Paprastai ši strategija suveikia.
  • Pasišalinkite. Neretai pasitaiko situacijų, kai jūs netikėtai atsiduriate kolegų apkalbos ratelyje ir esate priverstas jų klausytis. Šiuo atveju geriausia strategija – pasišalinti. Pasakykite, jog jūs turite kažką dabar padaryti, atlikti ir atsiprašę nueikite. Toks pasišalinimas siunčia netiesioginę žinutę kolegoms, jog jums neįdomu dalyvauti apkalbose. Tačiau iškyla kitas pavojus – sekančiu apkalbos objektu galite tapti jūs. Jei jaučiate, jog kolegų elgesys su jumis pasikeitė ir tai jums kelia rūpesčių, tuomet susitikite akis į akį su apkalbų skleidėju ir ramiai, nesikarščiuodami atvirai pakalbėkite. Jei tai nepadeda, tuomet kreipkitės pagalbos į vadovą.
  • Neskleiskite apkalbų. Labai sunku susilaikyti nepapasakojus kitam kolegai apie naujus slaugytojos ir gydytojo santykius arba pasijuokt iš kolegos, kuris per vakarėlį padaugino alkoholio, tačiau tai morališkai žema ir jums kaip slaugytojui garbės neprideda. Privalote dirbti su savimi, kad jūsų elgesys pasikeistų. Didelis pavojus iškyla tuomet, kai imamos skleisti apkalbos apie pacientus, jų sveikatos būklę. Tai konfidencialumo pažeidimas, o už šios informacijos paviešinimą gali grėsti administracinė atsakomybė. Tad geriausia išeitis susitelkti vieningam komandiniam darbui, būti profesionalais savo darbo srityje ir vengti neigiamų apkalbų.

Šaltiniai:

http://www.emergingrnleader.com/dealing-with-negative-gossip/

https://www.forbes.com/sites/lisaquast/2013/10/14/new-managers-5-ways-to-stop-negative-office-gossip/#13ca33e1431b

 https://www.nursechoice.com/traveler-resources/three-dangers-of-nurses-station-gossip/

https://nurseslabs.com/when-nurses-gossip-on-the-floor-3-things-you-can-do-to-stop-the-behavior/

http://nordic.businessinsider.com/how-to-deal-with-gossip-at-work-2017-3?r=UK&IR=T

 

 

 

 

Problemos Langerhanso salose

islets
Langerhanso salelės kasoje

Lapkričio 14 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. Liūdna, tačiau sergančiųjų skaičius šia liga nuolat auga. PSO duomenimis cukriniu diabetu pasaulyje serga 1 iš 11 suaugusiųjų. Lietuvoje cukriniu diabetu serga beveik 117 tūkstančių žmonių arba kas 20 Lietuvos gyventojas. Iš jų 10 proc. sudaro sergantieji pirmojo tipo diabetu, kuris atsiranda dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Tai dažniausiai jaunų žmonių liga, kuria susergama iki 40-45 metų. Šiuo metu Lietuvoje pirmojo tipo diabetu serga apie 400 vaikų iki 14 metų.

Pirmuosius aprašus apie diabeto ligą randama Egipto rankraščiuose 1500 m.pr.Kr. Tuo metu diabetas buvo apibūdinamas kaip liga, kurios metu išsiskiria ypač daug šlapimo. Šią ligą egiptiečia gydė  keturių dienų dieta, kurios metu buvo siūloma vartoti nuovirą iš kaulų, grūdų, smėlio, švino bei žemės.

Iki 1920 metų sergantieji pirmojo tipo diabetu gyveno labai trumpai, po pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, žmonės mirdavo  po 6-12 mėnesių. Paprastai tik labai griežta dieta, svorio sumažinimas šiek tiek pailgindavo gyvenimo trukmę.

Iki insulino injekcijų atradimo pacientus buvo bandoma gydyti dieta be angliavandenių, tačiau po tokio gydymo pacientai mirdavo dėl kacheksijos (išsekimo) arba ketoacidozės.

Maža sritis – didelės problemos

Cukrinis diabetas atsiranda dėl kasos pažeidimo. Kasoje randama apie 1 milijonas specialiųjų ląstelių, kurios vadinamos Langerhanso salelėmis. Tai labai mažos, išplitusios po visą audinį ir turinčios aiškias ribas endokrininės ląstelės. Jas pirmasis aprašė vokiečių patologas Paul Langerhans 1869 metais.

Šiose salelėse vyksta hormonų gamyba, be to beta ląstelės gamina hormoną insuliną. Insulinas veikia tarsi ląstelių raktas, jis „atrakina“ ląsteles, kad gliukozė, kurią gaunama su maistu patektų į ląsteles ir jos gautų energijos.

Susirgus 1 tipo diabetu, imuninė sistema pradeda neatpažinti beta ląstelių kasoje, jas atakuoja ir sunaikina kaip svetimkūnius. Šio tipo diabetui būdinga stipriai išreikšta simptomatika, tad diagnozė nustatoma labai greitai.

Sergant 2 tipo diabetu, sumažėja insulino jautrumas raumenyse bei kepenų ląstelėse. Šio tipo diabetas taip pat išsivysto ir dėl sumažėjusios insulino gamybos kasoje. Priešingai nei 1 tipo diabetas, šio tipo diabetas insulinu gydomas  ne taip dažnai.

Insulino atradimas

Prieš beveik šimtą metų medicinoje padarytas revoliucingas atradimas – pradėtas gydymas insulinu. Leonard Thomsen – tai 14 metų berniukas iš Toronto, kuris sirgo 1 tipo sunkia diabeto forma. 1922 metų sausio 23 dieną jis tapo pirmuoju žmogumi, kuriam buvo suleista insulino ekstrakto gauto iš galvijų kasos. Kitą dieną jam buvo suleista dar dvi injekcijos, ir gliukozės kiekis kraujyje žymiai sumažėjo. Bandymas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje insulino injekcijomis buvo sėkmingas, o berniukas išgyveno iki 1935 metų.

Tais pačiais metais kita, diabetu serganti mergina, Elisabeth Evans Hughes, artėjant savo penkioliktajam gimtadieniui taip pat tapo insulino recipientė. Insulino dėka ši moteris išgyveno iki 73 metų, susilaukė vaikų ir anūkų.

Elizabeth-Hughes_adult
Elisabeth Evans Hughes – viena iš pirmųjų pacientų, pradėtų gydyti insulinu 1922 m.

Insulino atradimo autoriai – gydytojai bei mokslininkai, subūrę taip vadinamą Toronto grupę. Pagrindiniai jos veikėjai – Frederick Banting, Charles Best, James B. Collip bei J.R.Macleod. Toronto universitetas savo išradimą patentavo, o nuo 1923 metų insulinas imtas naudoti visame pasaulyje. Šis išradimas apdovanotas Nobelio premija.

Vystymasis

Po insulino injekcijų atradimo, sergančiųjų diabetu gyvenimo trukmė žymiai pailgėjo, tačiau daug problemų kėlė vėlyvosios diabeto komplikacijos. O ypač tiems pacientams, kurie buvo pradėti gydyti insulinu vėlesnėse ligos stadijose.

1936 metais buvo atrasta, jog insulino veikimas pailgėja pridėjus specialaus baltymo protamino. Po 10 metų, 1946 metais, du tyrinėtojai sukūrė kristalinį protamininsuliną.

1970 metais buvo sukurtas švaresnis insulinas, kuris nesukeldavo antikūnių reakcijos, tad  retesnės pasitaikydavo alerginės reakcijos. 1982 metais kiaulės insulinas buvo sėkmingai transformuotas į žmogaus insuliną.

Gliukozės matavimai

Apie 1980 metus atsiranda pirmosios juostelės, matuojančios gliukozės kiekį kraujyje. Kiek vėliau atsiranda ir gliukozės kiekį kraujyje matuojantys aparatai, tačiau tuo metu jie buvo labai brangūs.

Iki tol pacientai būdavo guldomi į ligoninę, matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ligoninėje bei sudozuojamas insulinas 3-6 mėnesiams iki sekančios kontrolės. Deja, tai nebuvo labai efektinga. Atsiradus gliukozės matavimo juostelėms, pacientams tampa lengviau kontroliuoti savo ligą bei aktyviau dalyvauti savo gydyme.

Beje, juostelės, parodančios gliukozės buvimą šlapime, naudotos plačiai, tačiau tai nebuvo labai tikslus metodas bei neatspindėjo gliukozės kiekio kraujyje.

Cukrinis diabetas šiandien

Praėjus beveik šimtai metų po insulino injekcijų atradimo, šis vaistas išlieka  vienas pagrindinių 1 tipo diabeto gydymui ir šiomis dienomis. Tiesa, situacija labai pagerėjo atradus įvairaus veikimo trukmės, skirtingų veikimo mechanizmų insulinų. JAV šiuo metu naudojama apie 20 rūšių insulinų. Nuo 2015 metų JAV naudojamas inhaliuojamas trumpo veikimo insulinas, kuris tinkamas tik suaugusiems, nerūkantiems ir nesergantiems plaučių ligomis žmonėms.

Šiuo metu mokslininkai aktyviai dirba siekdami sukurti insuliną, kuris veiktų 3-4 dienas, tai sumažintų injekcijų skaičių bei sumažintų komplikacijų riziką.

Kita idėja – išmanusis insulinas, kuris aktyvuotųsi tik tada, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja ir būtų neaktyvus, kai gliukozės ribos normalios. Manoma, jog jo klinikiniai tyrinėjimai galėtų prasidėti penkerių metų laikotarpyje.

Kasos transplantacija dažniausiai rekomenduojama esant labai pažengusiam diabetui, kai kartu atsiranda ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažniausiai persodinami abu organai – kasa ir inkstai. Po transplantacijos žmogus yra priverstas visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kurie sukelia daug pašalinių reakcijų, be to nėra visai aišku, kaip kasa sureaguos į imunosupresantus. Langerhanso salelių transplantacija taip pat nėra dažnai taikoma, paprastai reikalingos 2-3 transplantacijos procedūros, nes šios ląstelės labai jautrios, greitai žūva, didelė komplikacijų rizika, žmogus priverstas vartoti imunosupresantus visą gyvenimą, kurie didina infekcijų bei tam tikrų vėžio formų riziką.

 Šaltiniai:

Ann- Kristin B.Helmers Problemene på de langerhanske øyer, Sykepleien, 2016 06

 Amanda Perkins Insulin basics, Nursing made incredibly easy, 2017

https://www.tv3.lt/naujiena/924468/cukrinis-diabetas-plinta-lyg-epidemija-lietuvoje-net-kas-antras-nezino-kad-serga

https://transplant.surgery.ucsf.edu/conditions–procedures/islet-transplant-for-type-1-diabetes.aspx

Pasirūpinkite savo pėdomis

olivia-bell
Olivia Bell fotografija

Mūsų pėdos tarsi medžio šaknys sujungtos su kūnu bei ištikimai jį nešioja visą gyvenimą, arba tol, kol pajėgia. Paskaičiuota, jog slaugytojas dieninės pamainos metu, dirbdamas 12 valandų, nukeliauja apie 8 km, o naktinės pamainos metu – apie 5 km, tad kasdien joms tenka išties nemažas krūvis. Tiesa, dauguma atkreipia dėmesį į savo pėdas tik tuomet, kai kažkas nutinka su jomis negerai. Ima kankinti pado ar didžiojo kojos piršto skausmas, kojos patinsta, atsiranda judesius ribojančių nuospaudų, pūslių, suskeldėję kulnai ar įauga nagai. O juk pėdos –  vienas svarbiausių darbo įrankių mūsų darbe. Tad keletas patarimų kaip padėti savo pėdoms.

Pirmiausia – tinkama avalynė darbe

Niekada nepirkite batų į darbą vien todėl, kad jie jums gražūs ar gerai su jais atrodote. Rinkitės batus atsakingai. Visų pirma, koja turėtų jaustis patogiai naujuose batuose jau parduotuvėje, kurioje matuojatės. Dauguma batų dydžių šiuo metu yra 0,5 – 1 dydžiu pamažinti, tad nesivadovaukite vien tik skaičiais. Rinkitės tuos, kurie tinka jūsų pėdai. Jei apsiavę batą, dar galite įkišti vieną rankos pirštą už kulno, dydis jums tinkamas. Darbo batai negali būti visiškai plokščiu padu ar aukštu kulnu. Svarbu atkreipti dėmesį ar lankstus yra bato priekis bei aiškiai atskirtas kulnas ir priekinė pėdos dalis. Nusipirkę darbo batus, 3-5 dienas panešiokite juos namie bei įsitikinkite, jog jie jums tikrai tinka ir yra patogūs.

Turėkite darbe dvejus batus

Dirbant daugiau nei 8 valandas, įpusėjus pamainai, persiaukite batus. Ilgas vaikščiojimas tais pačiais batais vėliau gali sukelti problemų pėdose, kojose bei nugaroje. Tiesiog vieną dieną išbandykite tai ir pajusite didelį skirtumą.

Užsiriškite batų raištelius

Dauguma medikų, nešiojančių užrišamus batus darbo vietoje, vengia užsirišti raištelius arba užsiriša nepakankamai tvirtai. Per laisvai surišti batai gali sukelti pėdos skausmus, pažeidimus ir net kaulų lūžius. Skirkite laiko užsirišti raišteliams. Dienos bėgyje persiriškite juos iš naujo. Aktyviai judant, dėl sintetikos, esančios raišteliuose, jie atsilaisvina. Batas turi laikytis tvirtai ant kojos bei judėti kartu su ja,  negali būti jokių atskirų mikrojudesių, nes tai gali išprovokuoti pėdos sužeidimus. Įspiriami batai turėtų būti nešiojami su atsargumu, juos apsimauti patogiau, tačiau funkcionalumo atžvilgiu jie nėra geriausias pasirinkimas.

Bėgimo bateliai

Tai labiausiai mėgstami ligoninės medikų batai. Jei nusprendėte rinktis būtent šio tipo batus, geriau rinkitės užrišamus raišteliais, o ne su lipdukais. Batus rinkitės parduotuvėje, kur galite pasimatuoti, o ne internetu. Atkreipkite dėmesį, jog batų užkulnis būtų pakankamai aukštas ir tvirtas, o koja pakankamai tvirtai „sėdėtų“ bate, batų priekį turėtų dengti tinklelis.  Paskaičiuota, jog nubėgus apie 700 – 750 km, bėgimo batelius reikia keisti naujais. Ligoninėse toks atstumas įveikiamas per 5- 6 mėnesius. Nusidėvėję batai nebesaugo patikimai mūsų kojų, jie išlaisvėja ir gali išprovokuoti įvairias traumas. Nusipirkę batus, užsirašykite jų viduje pirkimo datą ir stebėkite kaip jaučiasi jūsų pėdos.

Kojinės

100 proc.medvilninės kojinės nėra geriausias pasirinkimas darbe. Rinkitės medvilnės ir sintetikos mišinį, tai geriau sugeria ir pašalina drėgmę. Vyresniame amžiuje labai tinka kojinės su pėdų „pagalvėlėmis“, ypač jei pėdų oda suskeldėjusi, pažeista.

Kompresinės kojinės iki kelių, pasižyminčios 15-20 mmHg kompresija, ypač tiks slaugytojams, kurie didžiąją dalį laiko praleidžia „ant kojų“ arba darbas yra išskirtinai sėdimas. Šios kojinės mažina sunkumą kojose, kojų patinimus bei jaučiamas mažesnis nuovargis kojose.

Plaukite kojas

Patarimas atrodo toks elementarus, tačiau ar dažnai vakare iš tikrųjų pasilenkiat vonioje, kad nusiplautumėte kojas ir pėdas. Juk dažniausiai tiesiog palendam po dušu ar pagulim šiltoje vonioje. O juk žmogaus pėdose slypi apie 250 tūkst.prakaito liaukų, kurios per dieną gali išskirti apie 180 ml prakaito. Plaukite kas vakarą kojas ir pėdas paprastu muilu. Skystas muilas, manoma, labiau sausina odą, tad reikėtų jo vengti. Nusiplovę, gerai nusausinkite rankšluosčiu ne tik pėdas, bet ir tarpupirščius – čia juk labiausiai tamsu, drėgna ir šilta – puiki terpė grybeliams veistis. Kojų nagus kirpkite trumpai. Ir kuo dažniau vaikščiokite basi.

dmitry-kononenko
Dmitry Kononenko fotografija

Viršsvoris

Kuo didesnis jūsų kūno svoris, tuo didesnė apkrova tenka pėdoms. Ėjimo metu kūno svoris padidėja net 30 proc. dėl stūmimo jėgos, o pėdos ne tik sugeria kiekvieną smūgį judesio metu, bet ir patiria didžiulę audinių  įtampą. Dėl didelio svorio daugumai žmonių būna sunku susilenkti, norint apsiauti batus, todėl neretai jie renkasi laisvesnius, įspiriamus batus, kurie nėra labai saugūs kojoms.

Viršsvorio kamuojami žmonės neretai atsiduria užburtame rate – didesnis fizinis aktyvumas išprovokuoja pėdų, kojų skausmus, tad pradedama jo vengti, o vengiant fizinio krūvio, svoris dar labiau didėja. Norėdami sumažinti svorį bei išlikti fiziškai aktyvūs, rinkitės plaukimą, dviračių sportą. Tai padės sumažinti pėdų skausmus.

Kontrastinės vonelės

Jei po darbo kojos sutinusios ir jas maudžia, išbandykite kontrastines voneles kojoms. Pripildykite vieną vonelę karštu vandeniu, o kitą- šaltu. Patogiai atsisėskite ir pradžioje įmerkite kojas į karštą vandenį 3 min., po to perkelkite kojas į šaltą vandenį 10 sek – 1 minutę, tiek kiek galite toleruoti. Pakartokite šią procedūrą 2-3 kartus, visada užbaikite šalta vonele. Šiltas vanduo gerina kraujotaką, tuo tarpu šaltas vanduo sumažina patinimus. Galite į abi voneles įpilti 2-3 šaukšus natūralaus acto, jis mažina raumenų įtampą bei uždegimą.

Pėdų masažas

Ar žinojote, jog mūsų pėdose slypi virš 7000 nervinių galūnėlių, tad pėdų masažas atpalaiduojančiai veikia ne tik mūsų kojas, bet ir visą organizmą. Šis masažas ypač rekomenduojamas prieš miegą, po dušo ar vonios. Pėdų masažui naudokite jums patinkančio kvapo eterinį aliejų. Tai gali būti – levandų, eukalipto, pipirmėčių, rozmarino ir kt. Į delną įpilkite arbatinį šaukštelį natūralaus nerafinuoto aliejaus – alyvuogių, kokosų ir kelis lašelius eterinio aliejaus. Šį mišinį sušildykite savo delnuose ir patogiai įsitaisę pamasažuokite savo pėdas. Masažą rekomenduojama pradėti nuo dešinės pėdos. Švelniai įtrinkite pėdos viršutinę dalį, pamasažuokite kiekvieną pirštą, toliau pamasažuokite pėdos apatinę dalį, ypač skirkite dėmesį pėdos viduriui, teigiama, jog čia slypi širdies taškas. Vėliau tą patį atlikite su kairiąja pėda. Jei pėdos dažnai šąla, po masažo apsimaukite vilnones kojines ir eikite tiesiai į lovą.

Ar žinojote?

Kiekviena žmogaus pėda turi po 26 kaulus ( o tai sudaro ketvirtadalį žmogaus skeleto kaulų), 33 sąnarius, daugiau nei 100 sausgyslių ir raumenų.

Šaltiniai:
http://nursing.advanceweb.com/Lifestyle-for-Nurses/Health-Wellness/Your-Feet-Are-Your-Job.aspx
http://www.nursebuff.com/2015/11/nurses-feet-pain/
http://www.portsmouthfootandankle.com/blog/post/obesity-and-your-feet.html
http://www.mapi.com/ayurvedic-knowledge/massage/ayurvedic-foot-care.html#gsc.tab=0

 

Šlapimo pūslės kateterizacija

14755_05_10_12_4_15_37_92812178

Šlapimo pūslės kateterizacija – tai kateterio įvedimas į šlapimo pūslę, kurio pagalba šlapimas pasišalina iš šlapimo pūslės. Šlapimo kateterio įvedimas yra aseptinė procedūra, kurią atlieka slaugytojas, neretai pasitelkiama slaugo ar kito darbuotojo pagalba. Prieš pradedami procedūrą, nepamirškite informuoti paciento, ką ruošiatės daryti ir kodėl tai reikalinga. Šlapimo pūslė gali būti kateterizuojama vienkartinai arba įvedamas kateteris ilgesniam laikui.

Ilgalaikis kateterizavimas

Ilgalaikio kateterizavimo metu įvedamas kateteris į šlapimo pūslę ir paliekamas ilgesniam laikui. Dažnai tai reikalinga sunkiai sergantiems pacientams, kuriems būtina matuoti valandinę diurezę. Taip pat šlapimo kateteris vedamas operaciniams pacientams, sunkiai besišlapinantiems ligoniams arba šlapimo nelaikantiems pacientams, kad būtų galima surinkti šlapimą.

Ilgalaikiam kateterizavimui naudojami dviejų tipų kateteriai – dvikanaliai su balionėliu ir trikanaliai su balionėliu.

Šlapimo kateteriai gaminami iš įvairių medžiagų – silikono, latekso, latekso dengto silikonu, teflonu, hidrogeliu ar sidabru. Lateksiniai kateteriai yra pigiausi, tačiau gali pažeisti šlapimo takų gleivinę, o be to lateksas dažnai alergizuoja, tad grėsmė kyla tiek pacientui, tiek medicinos darbuotojui. Lateksiniai kateteriai šlapimo pūslėje gali būti iki 14 dienų. Silikoniniai kateteriai yra artimesni žmogaus audiniams ir juos reikėtų rinktis, jei numatoma šlapimo kateterį laikyti pūslėje ilgiau nei 14 dienų (iki 3 mėnesių). Įvedus silikoninį kateterį derėtų nepamiršti, jog per ilgesnį laiką išpūstas balionėlis pūslėje gali subliukšti, tad rekomenduojama kas 10 dienų jį papildyti steriliu vandeniu.

600px-Foley_catheter_inflated_and_deflated_EN.svg

Dažniausiai naudojami dvikanaliai kateteriai. Tiek vyrams, tiek moterims naudojami tie patys kateteriai, nors anatomiškai moterų ir vyrų šlaplės ilgis žymiai skiriasi. Kateterio gale išsipučia balionėlis, kuris palaiko kateterį pūslėje. Kateteris jungiamas prie šlapimo surinkėjo, kuris gali būti su išleidžiamuoju kraneliu ir be jo. Dažniausiai užtenka balionėlį pripildyti 10 ml sterilaus vandens suaugusiems ir 3-5 ml vaikams. Geriausia, kad tarp užpildyto baliono ir šlapimo pūslės sienos būtų šiek tiek šlapimo, tai mažina infekcijos atsiradimo riziką, tad balionėlio nereikia labai smarkiai pripildyti vandeniu.

Vyrams šlapimo kateteris fiksuojamas prie pilvo, kad būtų užtikrinta natūrali šlapimo tėkmė bei išvengti pragulų šlapimtakiuose. Vaikščiojančioms moterims šlapimo kateteris taip pat fiksuojamas prie pilvo, kad jis per daug nesitemptų. Jei moteris yra gulinti, kateteris gali būti fiksuojamas prie šlaunies. Šlapimo surinkėjas kabinamas žemiau šlapimo pūslės lygio.

Įvedus šlapimo kateterį, sąmoningiems pacientams būtina paaiškinti, kaip jis funkcionuoja. Stebėti, kad kateteris bei surinkėjas nebūtų susisukę, užspausti, šlapimo surinkėjas visada turi kabėti žemiau šlapimo pūslės lygio. Atsiradusi kliūtis kateteryje gali perpildyti šlapimo pūslę, pertempiami šlapimo pūslės raumenys, o tai labai pablogina paciento būklę. Kateterį gali užkimšti šlapimo nuosėdos, kraujo krešuliai, tuomet būtina šlapimo pūslę praplauti.

Šlapimo maišas ištuštinamas pagal reikalą arba kas valandą, jei sekama valandinė diurezė. Šlapimo surinkėjo išleidžiamasis kranelis turi būti švarus, kad į šlapimo pūslę nepatektų infekcija, todėl maišas negali gulėti ant žemės. Šlapimo kateris sujungiamas su šlapimo surinkėju taip pat laikantis aseptikos ir atjungiamas vienas nuo kito tik išimtiniais atvejais – kai tikrai reikia praplauti šlapimo pūslę.

Siekiant išvengti kryžminės infekcijos, prieš nupilant šlapimą, rankos dezinfekuojamos ir apsimaunamos švarios pirštinės. Šlapimas nupilamas į basoną ar antelę, kranas uždaromas ir nušluostomas švariu gaziuku. Jei surinkėjas be kranelio, tuomet keičiamas maišas pagal reikalą, taip pat dėvint švarias pirštines. Atlikus darbą, pirštines nusimaunam, rankas dezinfekuojam bei užrašomas šlapimo kiekis dokumentuose. Negalima su tomis pačiomis pirštinėmis keliauti nuo vieno ligonio šlapimo maišo prie kito.

Trikanalis šlapimo kateteris naudojamas tiems pacientams, kuriems reikalinga nuolat praplauti šlapimo pūslę.

Viena dažniausių komplikacijų, susijusių su šlapimo pūslės kateterizavimu – šlapimo takų infekcija, nes kateterizacijos metu pažeidžiamas natūralus apsauginis barjeras. Šlapimo takų infekcija gali išprovokuoti  inkstų akmenų susidarymą, sutrikdyti inkstų veiklą, gali išsivystyti sepsis ir net baigtis mirtimi. Todėl esant galimybei, įvestas kateteris šalinamas kuo greičiau, kaip tik galima. Šlapimo takų infekcijos tikimybė didėja kuo ilgiau kateteris būna šlapimo pūslėje.

Tinkama higiena gali apsaugoti nuo infekcijų. Jei pacientas su šlapimo pūslės kateteriu yra vaikštantis bei  apsitarnauja pats, paaiškinkite jam, kaip svarbu dažnai plauti rankas bei tinkamai apsiplauti lyties organus. Jei pacientui reikalinga pagalba, tuomet slaugytojas su švariomis pirštinėmis apiplauna angą aplink kateterį bei pašalina atsiradusias išskyras. Apiplaunant vyrus svarbu nepamiršti atitraukti, o apiplovus užtraukti apyvarpę. Moterims paaiškinti, jog lyties organus apsiplautų kryptimi iš priekio link užpakalio, o ne priešingai. Vaikščiojančiam pacientui patogiausia praustis duše.

Kitos komplikacijos, susijusios su šlapimo kateterio įvedimu – tai jautri šlapimo pūslė, nedidelis pakraujavimas, šlapimo pūslės akmenys, susitraukusi šlapimo pūslė, pratekėjimas pro kateterį, per ankštas kateteris. Be to, kateteris gali dirginti bei kelti skausmą. O taip pat jis apsunkina pacientų intymų gyvenimą.

Vienkartinis kateterizavimas

Vienkartinio kateterizavimo metu ištuštinama šlapimo pūslė ir kateteris pašalinamas. Vienkartinis kateterizavimas gali būti taikomas:

  • Kai pacientas negali pasišlapinti dėl pertemptos šlapimo pūslės, prostatos padidėjimo, šlaplės susiaurėjimo.
  • Pacientams po operacijos, kuriems nebuvo įvestas šlapimo pūslės kateteris prieš operaciją.
  • Kai sutrinka šlapimo pūslės funkcija dėl neurologinių priežasčių (nugaros smegenų traumos, išsėtinės sklerozės, mielomeningocelės, cukrinio diabeto)
  • Pasikartojanti šlapimtakių infekcija.

Vienkartinis kateterizavimas gali būti sterili arba švari procedūra. Ligoninėse bei kitose sveikatos priežiūros įstaigose ši procedūra atliekama steriliai, namuose pacientai arba apmokyti šeimos nariai šią procedūrą gali atlikti laikydamiesi švaros. Namuose nėra daug galimybių užsikrėsti infekcija nuo kito žmogaus.

Rekomenduojamas kateteris moterims 10-12, vyrams – 12-14, vaikams – 6-10 dydis.

Jeigu yra nuspręsta, jog pacientui reikalingas nuolatinis vienkartinis kateterizavimas, tai aliekama 4-6 kartus per parą vienodais intervalais. Stebėti, jog vieno kateterizavimo metu pašalinamo šlapimo kiekis neviršytų 400 ml. Dėl perpildytos šlapimo pūslės pacientas gali jausti skausmą, prakaituoti, padažnėti širdies ritmas, būti neramus. Tai būdinga ir nesąmoningiems pacientams, tad būtina kuo skubiau ištuštinti šlapimo pūslę. Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais taip pat gali būti perpildytos šlapimo pūslės požymis. Tai gali būti tarsi užburtas ratas – pacientas iš visų jėgų stengsis ištuštinti pūslę, įtemps raumenis, tačiau pasišlapinti jam neišeis.

Nustatyta, jog steriliai atliekamas vienkartinis nukateterizavimas kelia mažiau pavojų atsirasti infekcijai nei nuolatinai įvestas kateteris.

Šlapimo kateterio įvedimas

Moterims ir mergaitėms

B

  • Pacientė guli lovoje ant nugaros, per kelius sulenktomis plačiai sustatytomis kojomis.
  • Slaugytojas nusiplauna ir dezinfekuoja rankas.
  • Apsimauna sterilias pirštines.
  • Pirštinių sterilų popierių galime patiesti tarp pacientės kojų.
  • Apiplaunami išoriniai lyties organai nuo priekio išangės kryptimi. Jei moteris menstruoja, daug išskyrų makštyje arba sunku rasti šlaplę, makštis užkemšama steriliu tamponėliu.
  • Šlaplės anga dezinfekuojama gleivinių dezinfektantu.
  • Šlapimo kateteris sujungiamas su šlapimo surinkėju.
  • Jei skyriuje naudojama, suleidžiama į šlaplę (moterims 10 ml) lubrikanto su anestetiku, palaukiama apie 2 min. Jei naudojamas paprastas sterilus vazelinas, jis užpilamas ant kateterio galo.
  • Įvedamas kateteris į šlaplę, jei įvedėte teisingai, pasirodys šlapimas šlapimo surinkėjo jungtyje.
  • Šlapimo kateterį pastumkite dar giliau į šlapimo pūslę, taip kils mažiau pavojų sužaloti šlaplę išpučiant balionėlį.
  • Įsitikinus, jog viskas vietoje, pripildomas balionėlis 10 ml sterilaus vandens, o šlapimo kateteris lengvai patempiamas iki kol sutinka kliūtį, užsifiksuoja.
  • Kateteris fiksuojamas prie šlaunies ar pilvo.
  • Šlapimo surinkėjas kabinamas žemiau šlapimo pūslės lygio.
  • Slaugos dokumentuose fiksuojama įvedimo data, laikas, kateterio dydis, kiek ml vandens pripildėme balionėlį.

Vyrų kateterizavimas

A

  • Pacientas guli lovoje ant nugaros šiek tiek pražergtomis tiesiomis kojomis.
  • Slaugytojas nusiplauna ir dezinfekuoja rankas.
  • Apsimauna sterilias pirštines.
  • Pirštinių sterilų popierių galime patiesti tarp paciento kojų.
  • Paciento varpa suimama ir pakeliama statmenai arba lygiagrečiai su pilvu, tuomet šlaplė įgauna U raidės formą.
  • Nuplaunama varpa, atitraukiama apyvarpė ir vėl švariai nuplaunama.
  • Šlaplės anga dezinfekuojama gleivinių dezinfektantu.
  • Jei naudojamas lubrikantas su anestetiku, suleidžiama 20 ml į šlaplę ir palaukiama apie 2 min.
  • Sujungiamas šlapimo kateteris su maišu, jei prieš tai nenaudojome lubrikanto, užpilame sterilaus vazelino ant kateterio galo.
  • Viena ranka laikydami varpą, kita ranka vedame kateterį.
  • Pasirodžius šlapimui surinkėjo jungtyje, kateterį dar šiek tiek pastumiame gilyn.
  • Įsitikinę, jog kateteris vietoje, kateterio balioną pripildome 10 ml sterilaus vandens.
  • Kateterį šiek tiek patempiame žemyn iki jis sutinka kliūtį.
  • Nepamirštame pacientui užtraukti apyvarpės.
  • Kateteterį prifiksuojame prie pilvo, kad išvengtume šlaplės sužalojimų.
  • Šlapimo surinkėją pakabiname žemiau šlapimo pūslės lygio, jokiu būdu maišas negali gulėti ant žemės.
  • Slaugos dokumentuose fiksuojame įvedimo datą, šlapimo pūslės kateterio tipą, dydį bei kiek skysčio užpildėme balionėlį.

Šlapimo kateterio pašalinimas

  • Nusiplaukite rankas prieš ir po procedūros.
  • Apsimaukite švarias pirštines.
  • Švirkšto pagalba atitraukite iš kateterio balionėlio skystį, įsitikinkite, jog ištraukėte visą skystį ir balionėlis subliuško.
  • Palengva ištraukite kateterį.
  • Viską išmeskite į biologinių atliekų šiukšlinę.
  • Slaugos dokumentuose fiksuokite kateterio ištraukimą.

 

 

Kraujo ir jo komponentų transfuzija

Dar neseniai jis tekėjo svetimame kūne – su savo charakteriu, su savo mintimis,- o dabar ta rusva sveikata sunkiasi į jį. Argi daugiau nieko joje neslypi? ~A. Solženicynas

o-BLOOD-TRANSFUSION-facebook

Kraujo perpylimas arba hemotransfuzija – tai donoro kraujo ar jo kraujo komponentų sulašinimas į veną pacientui. Daugiausia kraujo sunaudojama onkologinėms ligoms gydyti, o taip pat pacientams, netekusiems daug kraujo dėl chirurginių intervencijų, patirtų traumų, tam tikrų ligų, sudėtingo gydymo.

Kraujas ir jo komponentai 

Konservuotas kraujas – tai kraujas, paimtas iš donoro į sterilų su antikoaguliantu maišą. Dažniausiai naudojamas kitų kraujo komponentų gamybai, retesniais atvejais perpylimui. Perpilant konservuotą kraują būtina jį lašinti per 170-200 µm filtrą.

Eritrocitų masė – tai kraujo komponentas, gaunamas iš konservuoto kraujo, pašalinus dalį plazmos. Eritrocitų masės perpilamos pacientui per 2-3 val nuo atšildymo pradžios, jei pacientas didelio greičio netoleruoja – ne ilgiau kaip per 4 val. Lašinant ilgiau, iškyla bakterijų augimo pavojus. Lašinama per 170-200 µm filtrą. Joks tirpalas, išskyrus 0,9% NaCl tirpalą, negali lašėti lašinant kraują ar eritrocitų masę. Gali būti naudojama eritrocitų masė be trombocitų ir leukocitų sluoksnio, gali būti užpildyti pridėtiniu tirpalu, nuplauti eritrocitai, eritrocitai pridėtiniame tirpale, eritrocitai be leukocitų.

Šviežiai šaldyta plazma – tai kraujo komponentas, gaminamas iš konservuoto kraujo arba surenkamas aferezės būdu ir per 1 val užšaldomas iki -30° C temperatūros. Šis komponentas turi reikiamą krešėjimo faktorių, albumino ir imunoglobulinų kiekį. Lašinama kiek galima greičiau, nes po plazmos atitirpinimo koaguliacijos faktoriai tampa nestabilūs.

Krioprecipitatas – tai komponentas, gaunamas iš šviežiai šaldytos plazmos, turintis plazmos krioglobulino frakciją. Komponento tūris – 10-20 ml. Didžiausią dalį krioprecipitato sudaro VIII krešėjimo faktorius, Wilebrando, XIII krešėjimo faktorius, fibrinogenas, fibronektinas. Perpilami per 170-200 µm filtrą. Naudojama hemofilijos, Wilebrando ligų gydymui, diseminuotai intravaskulinei koaguliacijai, kraujavimui gydyti.

Trombocitų masė – komponentas, gautas koncentruojant šviežio konservuoto kraujo trombocitus nustatytame plazmos kiekyje. Visą laikymo laikotarpį trombocitai turi būti judrūs, todėl laikomi inkubatoriuje – maišytuve. Prieš perpylimą trombocitus patariama pamaišyti, perpilama per 170-200 µm filtrą. Negalima lašinti trombocitų per tą pačią lašinę, kurioje jau lašėjo kiti kraujo komponentai. Lašinama kiek įmanoma didesniu greičiu, atsižvelgiant kaip pacientas tai toleruos. Taip pat naudojami afereziniai trombocitai, kurie gaunami iš donoro kraujo, aferezės būdu atskiriant trombocitus, likusioji dalis sugrąžinama donorui.

Granulocitų dozė– aferezės būdu gauta koncentruota granulocitų suspensija. Perpilama pacientams, kuriems pasireiškia infekcija su granulocitopenija, kai antibiotikų terapija neefektyvi. Naudojama infuzija su 170-200 µm filtru.

Albuminas – kraujo plazmos pakaitalas, kuris gaminasi kepenyse ir normaliai cirkuliuoja plazmoje. Albuminas gaminamas 5-20%. Lašinama 40-60 lašų per minutę greičiu. Naudojamas paprastas infuzijos rinkinys.

Faktorius VIII ir faktorius IX – krešėjimo faktoriai išleidžiami farmacinių preparatų forma ir pagal veikliosios medžiagos kilmę skirstomi į:

  • Pagamintus iš donoro plazmos (plazminiai)
  • Pagamintus biotechnologiniu metodu (rekombinantiniai)

Leidžiami intraveniniu būdu pagal gydytojo nustatytą gydymo planą.

Žmogaus protrombino kompleksas – šiame komplekse yra nuo vitamino K priklausomų II, VII, IX ir X kraujo koaguliacijos faktorių. Atskiedžiamas ir švirkščiamas į veną. Naudojamas kai norima koreguoti varfarino poveikį krešėjimui ar jo sukeltam kraujavimui mažinti, kai trūksta II ir X kraujo krešėjimo faktorių.

 Pasiruošimas kraujo transfuzijai 

Kraujo, jo komponentų perpylimą atlieka gydytojas arba gydytojo prižiūrimas slaugytojas. Gydytojui nusprendus, jog pacientui yra būtina hemotransfuzija, pacientas pasirašo sutikimo lapą kraujo perpylimui. Jei pacientas negali išreikšti savo valios dėl esamos sveikatos būklės, sprendimą priima gydytojas.

Toliau gydytojas pildo eritrocitų masės (konservuoto kraujo) užsakymo ir parinkimo lapą ir važtaraštį. Kitiems kraujo komponentams ir preparatams pildomas važtaraštis bei paciento sekimo lapas.

Ruošiantis perpilti konservuoto kraujo, eritrocitų masę, slaugytojas į vakuuminį vakuteinerį paima paciento kraujo, ne mažiau kaip 7 ml, apie tai pažymima užsakymo lape, nurodant paėmimo datą ir laiką. Prie paciento lovos yra nustatoma kraujo grupė, o tyrimo rezultatą įvertina gydytojas. Paciento kraujo grupė įrašoma užsakymo lape ir ant mėgintuvėlio.

Mėgintuvėlis su paciento krauju bei užsakymo lapu ir važtaraščiu nešami į laboratoriją, kurioje nustatoma paciento kraujo grupė bei rėzus faktorius, parenkamas kraujas bei atliekami suderinamumo mėginiai.

Ruošiantis lašinti šaldytą plazmą, taip pat nustatoma paciento kraujo grupė ir rėzus faktorius, jei to nebuvo padaryta jūsų įstaigoje. Šaldyta plazma parenkama pagal paciento kraujo grupę ir rėzus faktorių, suderinamumo mėginiai neatliekami.

Gavus parinktą eritrocitų (konservuoto kraujo) masę, sužinomas paciento vardas ir pavardė, sutikrinama su duomenimis, esančiais ant parinktos pakuotės. Sutikrinama kraujo grupė ir rėzus faktorius.

 Kaip atliekama kraujo transfuzija?

  • Paaiškinkite pacientui apie numatomą procedūrą bei jos svarbą.
  • Užsimaukite pirštines.
  • Užpildykite lašinę sistemą su filtru 0,9 % fiziologiniu tirpalu.
  • Eritrocitų masę (konservuotą kraują) ar kitus kraujo komponentus sušildykite bent iki kambario temperatūros (geriausia iki 37°), išskyrus kraujo plazmą.
  • Prieš kraujo transfuziją būtina išmatuoti pacientui kūno temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį, o duomenis užrašyti transfuzijos protokole
  • Užpildę lašinę sistemą fiziologiniu tirpalu, toliau užstatykite lašinti kraują ar jo komponentus.
  • Pradžioje būtina atlikti biologinius tapatumo mėginius – 3 kartus su 3 minučių pertrauka srove perpilama po 10-15 ml kraujo, stebima ar nėra pulso, kvėpavimo padažnėjimo, dusulio, veido paraudimo, neramumo, AKS kritimo, skausmo juosmens ar pilvo srityje. Minėtiems požymiams neatsiradus, transfuzija tęsiama toliau. Šie mėginiai atliekami su kiekvienu eritrocitų (konservuoto kraujo) ar plazmos maišu.
  • Kraujo transfuzijos metu nelašinkite jokių kitų tirpalų į veną ( o ypač dekstrozės, kuri gali sukelti hemolizę)  ir neleiskite jokių vaistų.
  • Po kraujo perpylimo kraujo maišai saugomi 72 val 2-6° temepratūroje, vėliau išmetami.
  • Po transfuzijos 3 val kas valandą yra sekama paciento būklė – matuojama temperatūra, AKS, pulsas, kvėpavimo dažnis ir užrašoma transfuzijos protokole. Po 3 val paimamas paciento šlapimas makroskopiniam tyrimui.
  • Kitą dieną paimamas paciento kraujo bei šlapimo tyrimas.

 Kraujo perpylimo komplikacijos

 Alerginės reakcijos – jas gali iššaukti jautrumas donoro kraujo antikūniams, kurie reaguoja su recipiento antigenais. Gali atsirasti:

  • Odos paraudimas
  • Bėrimas
  • Niežėjimas
  • Gerklų edema, sunku kvėpuoti.

Karščiavimas nehemolizinis – jį sukelia padidėjęs jautrumas donoro baltiesiems kraujo kūneliams, trombocitams ar plazmos baltymams. Tai viena dažniausių hemotransfuzijų komplikacijų. Stebima:

  • Staigus drebulys ir karščiavimas
  • Odos paraudimas
  • Galvos skausmas
  • Nerimas

Septinės reakcijos – atsiranda tuomet, kai perpilamas kraujas ar jo komponentai, užkrėsti bakterijomis. Pasireiškia:

  • Drebulio epizodais
  • Vėmimu
  • Krenta arterinis kraujo spaudimas
  • Aukšta temperatūra

Kraujotakos perkrovimas – ši komplikacija gali atsirasti tuomet, kai kraujas lašinamas per dideliu greičiu, o kraujotakos sistema negali prisitaikyti. Pasireiškia:

  • Padidėjusiu veniniu spaudimu
  • Apsunkintu kvėpavimu
  • Girdimi karkalai
  • Įtemptos kaklo venos
  • Kosulys
  • Pakilęs arterinis kraujo spaudimas

Hemolizinės reakcijos – jas sukelia donoro kraujo ar kraujo produktų nesuderinamumas su recipiento krauju. Šios reakcijos yra retos ir dažniausiai jas lemia medicinos darbuotojų klaida. Pasireiškia:

  • Apatiniu nugaros skausmu (pirmas požymis). Tai uždegiminis inkstų atsakas į netinkamą kraują.
  • Šaltkrėčiu
  • Pilnumo jausmu
  • Odos paraudimu
  • Dažnu kvėpavimu
  • Arterinio kraujo spaudimo kritimu
  • Kraujavimu
  • Šoku
  • Ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Vėlyvosios hemolizinės reakcijos- šios reakcijos pasireiškia 2-14 dieną po kraujo transfuzijos. Stebima:

  • Nedidelė gelta
  • Karščiavimas
  • Hemoglobino sumažėjimas
  • Teigiama Kumbso reakcija

 Šios reakcijos nėra dažnos, išsivysto pacientams, kurių kraujyje pasigamina antikūnų prieš raudonųjų kraujo kūnelių antigenus, kurių jų kraujyje nėra. Taip gali nutikti pacientams, kuriems anksčiau yra buvę kraujo perpylimų, žmonėms po transplantacijos bei nėščiosioms. Paprastai tai praeina be ypatingo gydymo, tačiau retesniais atvejais gali išsivystyti sunki anemija ar inkstų funkcijos nepakankamumas.

Pastebėjus transfuzijos metu besivystančią komplikaciją:

  • Nedelsiant nutraukite hemotransfuziją, atjunkite lašinę sisteemą.
  • Naują lašinę užpildykite 0,9 % NaCl tirpalu ir pradėkite lašinti.
  • Informuokite gydytoją.
  • Jei pacientas skundžiasi dusuliu, suteikite pusiau sėdimą padėtį ir duokite kvėpuoti deguonies.
  • Kas 5 minutes sekite paciento pulsą, AKS, kvėpavimo dažnį.
  • Paimkite paciento šlapimo tyrimą dėl hemoglobino šlapime.
  • Kraujo pakuotę kartu su lašine sistema ir visomis etiketėmis atiduokite į laboratoriją ištyrimui.
  • Vykdykite gydytojo nurodymus.

Palinkėjimai naujaisiais metais

Štai pralėkė dar vieni metai, o aš džiaugiuosi, jog šis tinklaraštis „gyvas“. Tiesa, ne visada kūrybiniai užmojai sutampa su galimybėmis ir turimu laiko kiekiu, tačiau tikiu, jog net nedideli žingsneliai, tegu ir sraigės greičio, yra judėjimas į priekį.

Slaugytojų profesija yra viena reikalingiausių pasaulyje, tačiau ir viena sunkiausių – tiek fiziškai, tiek emociškai, tad noriu palinkėti visiems nepamiršti pasirūpinti savimi, išmokti save mylėti. Būkime pavyzdys savo pacientams  savo gyvenimo būdu, geromis emocijomis, puikiu nusiteikimu. O čia dar keletas priminimų, viskas žinoma, tačiau ne visada įvykdoma.

  • Saugokite savo nugarą, ją turite tik vieną ir ji yra vienas pagrindinių jūsų darbo „įrankių“.
  • Visada pirmiausia galvokite apie savo saugumą.
  • Pasirūpinkite sveikais užkandžiais darbe ar pietumis, tegu tai tampa įpročiu.
  • Valgykite kiek įmanoma lėčiau, neskubėdami. Jei laiko nėra, pasistenkite nors kas porą valandų užkąsti maistingo, naudingo maisto savo organizmui. Pamaitintos smegenys dirbs žymiai efektyviau.
  • Ištuštinkite savo šlapimo pūslę, kai tik užeina noras. Jokiu būdu nekentėkite. Tam prireiks tik poros minučių, o sveikatai tai bus didžiulė nauda.
  • Gerkite pakankamai skysčių, tai privers dažniau apsilankyti tualete, tačiau kad jūsų organizmas funkcionuotų tinkamai, jam būtini skysčiai.
  • Jei savimi nepasirūpinsite, negalėsite tinkamai pasirūpinti savo pacientais. Sakoma, nuvarytus arklius nušauna…

Tad tebūnie Arklio metai ne tik darbingi, bet ir labiau rūpestingi, saikingi ir sąmoningi.

arklys

Kovo mėnesio mažyčiai malonumai

  • Pasak tinklapio nursingvoices.com net 33,33 % slaugytojų naktinės pamainos metu skaito knygas ar studijuoja. Prisipažinsiu, ruošdamasi naktinei pamainai beveik visada įsimetu „kažką paskaityti”, tik, deja, dažnai per darbus to  malonumo tenka atsisakyti…Šį kartą norėčiau rekomenduoti dvi knygas:

1. Erica Jong „Skrydžio baimė” – tai drąsi, provokuojanti, dvelkianti feminizmu knyga, puikiai tinkanti pavasariui.

2. Daphne du Maurier „Rebeka” – meilės istorija su trilerio elementais.

  • Visai smagiai „susižiūrėjo” bendras švedų – danų kriminalinis serialas „Tiltas” (Broen).

 

  • Anglų kalboje galima „mylėti” ne tik artimą žmogų, bet ir arbatą, braškes ar šokoladą, mes lietuviai šiuos dalykus „mėgstame”. O ar sugebėtumėte surasti mėgiamų dalykų tiek, kiek yra mūsų abecėlėje raidžių?  Mr. Boddington studija šiuos dalykus pardavinėja. Manau, visai paprasta pasigaminti tokį plakatėlį kartu su vaikais.

 

  • Kokie lobiai slypi kiekviename maisto produkte? Jei norite tikslaus atsakymo, tuomet užsukite čia. Tereikia įvesti maisto produkto pavadinimą ir jis bus išnarstytas iki menkiausių smulkmenų.

 

  • Ar galėtumėte save įsivaizduoti smagiai skriejančią Lietuvos ligoninės koridoriais paspirtuku ar dviratuku?

Gražių švenčių ir šilto pavasarinio saulutės blyksnio!

IMG_0376

Mažyčiai gyvenimo malonumai…

*Knyga, kurią rekomenduoju – A. Solženicynas„Vėžininkų korpusas”.

*Puikus filmas savaitgaliui „Misery” (1990).

*Gyvenimas gražus „Lamų slėnyje”

*Planas uoliesiems, kaip išmokti užsienio kalbos per 90 dienų

Gražūs ir prasmingi žodžiai „…visai ne gerovės lygis daro žmones laimingus, o širdžių santykiai ir mūsų požiūris į savo gyvenimą. Ir viena, ir kita – visada mūsų valioje, vadinasi, žmogus visada laimingas, jei jis to nori, ir niekas negali jam sutrukdyti.”~A. Solženycinas.

Jaukaus artumo su tais, kuriuos mylime…

IMG_0319