Straipsnį parengė leidinio „Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis raštingumas“ autorės Daiva Mockevičienė ir Inga Šimkutė
Parenkant pratimus ikimokyklinio amžiaus vaikams, būtina žinoti:
- Ar jie padeda įgyvendinti siekiamus tikslus?
- Ar vaikai gali juos atlikti saugiai?
- Ar jie atitinka vaiko fizinį ir motorinį išsivystymą?
Kas žinoma apie fizinius pratimus?
ŽINOMA, kad fiziniai pratimai yra naudingi.
Kas dažnai pamirštama apie fizinius pratimus?
PAMIRŠTAMA, kad netaisyklingai atliekami judesiai gali sukelti sveikatos problemų.
Nesaugiai atliekami pratimai gali sukelti traumas, kurios gali pakenkti vaiko sveikatai.
Negalima visų pratimų kategoriškai skirstyti į draudžiamus ar leidžiamus ‒ tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie jo elementai atliekami netaisyklingai. Tas pats judesys gali būti ir visiškai saugus, ir žalingas, tai priklauso:
- nuo vaiko amžiaus: judesių, kuriuos laisvai atlieka 5‒7 metų vaikai, kokybiškai negali atlikti 3 metų vaikas;
- sportininkui tam tikras atitinkamos sporto šakos pratimas gali būti saugus, o vaikui arba nesportuojančiam žmogui ‒ jau rizikingas;
- tas pats pratimas, atliekamas vienoje užsiėmimo dalyje, gali nesukelti jokių problemų, o kitoje ‒ būti pavojingas.
Pratimų saugumas turėtų būti vertinamas pagal žmogaus anatomijos, fiziologijos, kineziologijos ir biomechanikos dėsnius.
Pratimas netinkamas vaikui, jei jis neįstengia atlikti kokybiškai. Kas yra judesio kokybė?
Judesio kokybė ‒ tikslūs ir techniškai atliekami judesiai.
Parenkant pratimus ikimokyklinio amžiaus vaikų užsiėmimams, reikia atidžiai išanalizuoti, ar jie:
- saugūs;
- veiksmingi;
- atitinka vaikų parengtumą;
- atitinka vaiko amžiaus galimybes.
Nuodugniau patyrinėjus kai kuriuos pratimus, kuriuos mėgstama atlikti, pastebimas trauminis poveikis organizmui. Reguliariai atliekant tokius pratimus, po kelerių metų išryškėja pasekmės. Šiuos pratimus galima vadinti rizikingais pratimais, nes nuolat juos atliekant žalojama žmogaus sveikata. Kad pratimo judesiai nedarytų žalos, reikia vadovautis šiais principais:
- Nepertemti kelio raiščių (1 pav.). Atliekant visiškus atsitūpimus pertempiami kelio raiščiai ir apatinių galūnių raumenys, o atliekant pritūpimus (90 laipsnių kampas kelio ir klubo sąnariuose) įsitempia visi apatinių galūnių ir liemens raumenys.
- Pritupiant nesukti kelių į vidų.
1 pav.
- Netempti jau ir taip ilgų (silpnų) raumenų, netrumpinti jau ir taip trumpų (stiprių) raumenų (2 pav.). Pvz., gimnastikos pratimas „Tiltelis“ ir pan.
- Vengti per didelės amplitudės judesių, dėl kurių pertempiami sąnariai, raiščiai (3 pav).
- Vengti staigių spyruoklinių (balistinių) judesių darant tempimo pratimus (4 pav.). Greiti spyruokliniai judesiai pasaulinėje literatūroje vadinami „asilo mostais“. Atliekant tempimo pratimus reikia mokyti vaikus užfiksuoti judesį.
- Atliekant pratimą nesulaikyti kvėpavimo.
- Vengti judesių, kuriuos atliekant itin stipriai spaudžiami tarpslanksteliniai diskai (5 pav.). Pavyzdžiui, tuo pačiu metu atsilošti ir sukti liemenį, sukti liemenį ir galvą ratu, staiga atlošti galvą, gulint ant nugaros kelti abi ištiestas kojas arba atsirėmus klūpint, stovint ar gulint ant pilvo atsilenkiant moti atgal koja.
- Vengti judesių, kuriuos atliekant galima sutrenkti sąnarius. Labai svarbu taisyklingai spyruokliuoti atliekant šuoliukus, pašokus į viršų nusileisti ant priekinės pėdos dalies; atlikę prisitraukimus prie skersinio vaikai turėtų ne nušokti, o užlipę ant kėdės nulipti.
- Atliekant pratimą ugdyti taisyklingą laikyseną. Stengtis neišryškinti laikysenos trūkumų: palenktos pirmyn galvos, išpūsto pilvo, apvalios nugaros, išlinkio per juosmenį, pasuktų į vidų šlaunų ir pėdų; daugelis žmonių turi daryti papildomus krūtinės, priekinės, užpakalinės ir vidinės šlaunies pusių, blauzdos ir juosmeninės nugaros dalies raumenų tempimo pratimus; dažniau stiprinti pilvo preso, pečių lanko, viršutinės nugaros dalies ir tarp menčių esančius raumenis, išorinės šlaunies dalies raumenis.
- Labai atsargiai naudotis kitų žmonių pagalba, įrankiais, priemonėmis (6 ).
Parenkant pratimus ikimokyklinio amžiaus vaikams būtina atsižvelgti:
- Pratimai turi būti priderinti prie vaiko galimybių ir gebėjimų.
- Pratimai turi būti ne per sunkūs ir ne pernelyg sudėtingi.
- Pratimai turi atitikti vaiko fizinio bei psichinio išsivystymo lygį, tačiau juos atliekant reikalingos pastangos.
- Kitų pagalba atliekant judesius reikia naudotis labai atsargiai, t. pratimus atliekant poromis būtina atsižvelgti, kad vaikai būtų vienodo pajėgumo.
- Per užsiėmimus pratimai turi laipsniškai sunkėti.
- Sunkesnius, didelių fizinių ar psichinių pastangų reikalaujančius pratimus reikia kaitalioti su lengvesniais.
- Būtina raumenų grupių veiklos kaita.
- Atliekant pratimus visuomet turi būti akcentuojama taisyklinga laikysena ir kvėpavimas.
- Pratimų atlikimo formos: žaidimo, mėgdžiojimo ir atvaizdavimo judesiai.
Vaikams atliekant pratimus reikia atkreipti dėmesį į kvėpavimą:
- Vaikai dažnai stengiasi sulaikyti kvėpavimą atlikdami judesį.
- Kvėpavimas turi būti natūralus.
- Iškvėpimas turi būti ilgesnis už įkvėpimą.
- Svarbu, kad atliekant sudėtingesnius pratimus nenukentėtų kvėpavimo kokybė.
- Judesys gali padėti arba trukdyti kvėpuoti.
- Paprastai įkvepiama, kai judesys skatina krūtinės ląstos išsiplėtimą, iškvepiama suspaudžiant krūtinės ląstą.
- Kvėpavimo pratimai atliekami ramiai.
- Iškvepiant galima tarti garsus arba niūniuoti mėgstamą melodiją.
- Iškvėpimas turi suteikti lengvumą visam kūnui.
- Kvėpavimo pratimus galima derinti su atsipalaidavimu.