Meilė: moterys ir vyrai myli skirtingai?

Meilė, meilė, meilė

Mokslininkai daugelį metų analizuoja sociologinius, psichoemocinius, neurologinius, lingvistinius ir kitus meilės aspektus bei mėgina įminti lyčių, kultūrų, amžiaus skirtingumus. Kaip ten bebūtų, vienas daugiausia nuveikusių šioje srityje, vadinamųjų „meilės“ mokslininkų yra laikomas Isaokas Maiklas Zikas Rubinas (angl. – Isaac Michael Zick Rubin, g. 1944). Šis amerikiečių socialinis psichologas ne tik daug pasitarnavo tyrinėdamas meilės fenomeną, bet ir sukūrė pirmąją meilės skalę. Pasirodo JĄ galima pamatuoti ir atskirti nuo simpatijos ar patikimo. Šioje skalėje trys esminiai komponentai:

  1.  intymumas
  2. aistra
  3. sprendimas/įsipareigojimas.

Intymumu laikomas ne tik artimumas, bet ir laimės jutimas būnant su partneriu, supratimas, dalijimasis jausmais, emocinė parama, vertinimas vienas kito ir pan.

Aistrą šis mokslininkas apibrėžia kaip romantiką, fizinę trauką, seksualinį elgesį, o taip pat ir savęs aktualizavimą santykiuose.

Įsipareigojimas mokslininko nuomone yra suvokiamas kaip ilgalaikiai (meilė) ir trumpalaikiai santykiai (patikimas) bei sprendimai, kurie priimami ryšium su tuo. Taigi, trys komponentai sąveikaudami sudaro meilės turinį. Kaip ten bebūtų, Rubinas dar 1970-aisiais meilę apibūdino kaip „neabejotinai giliausią ir reikšmingiausią sentimentą“.

Moterys ir vyrai: esminiai skirtumai bendravime

Iš esmės galima teigti, jog moterys ir vyrai priklauso skirtingoms bendravimo subkultūroms. Pavyzdžiui, ar pastebėjote, kad moterys klausiamąją formą dažniau naudoja siekdamos palaikyti pokalbį, kai tuo tarpu vyrai tokią formą laiko reikalavimu pateikti informaciją. Arba tai, kad moterys dažniau linkusios sekti pokalbį ir reflektuoti / reaguoti į partnerio žodžius, tuo tarpu vyrai tuo nesivadovauja, jie gali ir ignoruoti tam tikrus pasakymus, nutraukti ar pakeisti pokalbio temą. Tokioje situacijoje moterys tai traktuos kaip tam tikrą agresijos formą, o vyrai – kaip normalią bendravimo formą. Na, o turbūt, puikiausiai žinomi moterų ir vyrų bendravimo skirtingumai siejami su moterų polinkiu dalintis jausmais, paslaptimis, kai vyrai tokių temų vengia. Moterys mėgsta aptarinėti tarpusavyje problemas, joms reikia jas „iškalbėti“, tuo tarpu vyrai kalba apie tai, kas reikalauja sprendimų, vietoje ilgų analizių jie renkasi trumpesnius pokalbius ir praktinius sprendinius

„Aš tave myliu“: moterų ir vyrų skirtumai

Įrodyta, jog nepaisant kultūrinių skirtumų lemtingus žodžius „aš tave myliu“ dažniau poroje kartoja moterys. Tai siejama su keletu veiksnių, pirmiausia, visuomenė tikisi, jog moterys iš esmės yra ekspresyvesnės. Antra, moterys jaučia neurologinį pranašumą išgyvendamos emocijas bei kito emocijas perima greičiau. Dėl šios priežasties moterys linkusios labiau savimi pasitikėti, išreikšdamos patikimą, simpatiją bei meilę priešingai lyčiai. Tuo tarpu vyrai priešingai, labiau linkę į neekspresyvumą bei emocinį uždarumą. Tuo tarpu, kas pirmasis – vyras ar moteris – dažniau prisipažįsta meilėje? Autorių Harrison ir Shortal (2011) mokslinė analizė atskleidė, jog vis tik vyrai dažniau pirmieji ištaria šiuos lemtingus žodžius „aš tave myliu“. Neįtikėtinai stulbinamas Takerio ir kt. (1991) mokslinis tyrimas atskleidė, jog moterys pirmąjį partnerio prisipažinimą meilėje įvardijo tarp top 10 romantiškiausių veiksmų, tuo tarpu vyrų atsakymuose šios frazės nebuvo. Galvojama, kad dar skirtingumą lemia evoliucinės – istorinės lyčių skirtingumų šaknys. Juk „aš tave myliu“ reiškia įsipareigojimą. Moterys jaučiasi laimingos kurdamos romantiškus santykius, o vyrai linkę pasakyti tai, ko moterys nori.

Meilė ir stereotipai

Mokslininkės Harrison ir Shortal tyrinėdamos meilės fenomeną teigia, kad stereotipiškai visuomenėje galvojama, kad moterys yra ženkliai romantiškesnės nei vyrai. Tačiau (!!!) dar 1968 metais atliktoje Knox ir kt. mokslinėje studijoje nustatyta, kad vyrai turi žymiai daugiau romantiškų pažiūrų nei moterys. Dar daugiau, tolesni moksliniai tyrinėjimai parodė, kad vyrai greičiau įsimyli, kaip ir berniukai, kurie paauglystėje savo amžiumi vidutiniškai anksčiau įsimyli pirmą kartą nei mergaitės. Didžiulė mokslinė studija (žr. Schmitt, ir kt., 2003) trukusi ne vienerius metus, apklausiant daugiau nei 17 000 tyrimo dalyvių iš 62 kultūrinių regionų atskleidė, jog nepaisant kultūrinių skirtingumų, egzistuoja ir „beveik universalių“ vyrų ir moterų bendravimo aspektų.

Meilės svarba

Žmogus yra socialus, mums reikia santykių ir buvimo su kitais. Artimo žmogaus turėjimas bei pozityvių santykių palaikymas daro mus laimingais. Vienišumas sukelia depresyvumą. Tuo tarpu sėkmingų santykių puoselėjimas yra sveika mūsų sveikatai, tai duoda jėgų ir stiprybės išgyventi sudėtingus gyvenimo laikotarpius. Įsimylėjimas sukelia didžiulę euforiją, kuri prilyginama narkotikų poveikiui. Apsikabinimai ir mylavimaisi išskiria vadinamąjį „meilės ir prieraišumo hormoną“ – oksitociną, jis svarbus mūsų socialinių ryšių palaikymui. Net žiūrėjimas į mylimo žmogaus nuotrauką skatina šio hormono išsiskyrimą.

Na, ir pabaigai… įrodyta, kad meilė ir apsikabinimai gali sumažinti patiriamą skausmą. Tiesa, apsikabinus teks būti apie… 4 valandas. Taigi, mylėkite ir vertinkite vienas kitą, o kai baigsite skaityti šį straipsnį – eikite ir apsikabinkite savo mylimą žmogų, nes tai abipusiai sveika!

Parengta pagal:

Aaron T. Beck, M.D. Love is never enough. HarperPerennial, HarperCollinsPublishers 1989. ISBN 0-06-091604.

Marissa A. Harrison & Jennifer C. Shortall (2011): Women and Men in Love: Who Really Feels It and Says It First?, The Journal of Social Psychology, 151:6,727-736, To link to this article: http://dx.doi.org/10.1080/00224545.2010.522626

Sternberg, R.J. 1997. Construct validation of a triangular love scale. European Journal of Social Psychology. Vol. 27: 313-335.

David P. Schmitt ir kt. (2003). Are men universally more dismissing than women? Gender differences in romantic attachment across 62 cultural regionsPersonal Relationships, 10 (2003), 307–331. Printed in the United States of America. Copyright # 2003 ISSPR. 1350-4126/02

https://www.thoughtsonlifeandlove.com/why-love-is-important/

https://www.boredpanda.com/love-facts-list/?utm_source=search.yahooHYPERLINK “https://www.boredpanda.com/love-facts-list

Demencija ir griuvimai

dem

Nustatyta, jog žmonėms, sergantiems demencija, rizika nukristi yra 4-5 kartus didesnė nei  tokio pačio amžiaus žmonės, neturintiems kognityvinių sutrikimų. Kognityviniai įgūdžiai – tai žmogaus pažintiniai gebėjimai (sukauptos žinios, atmintis, dėmesys, sprendimų priėmimas, suvokimas, kalba). Teigiama, jog sergantieji demencija yra 3 kartus didesnėje rizikoje susilaužyti šlaunikaulį, o tai gresia operacija, ilgu pooperaciniu laikotarpiu bei neįgalumu. Mirtingumas po šlaunikaulio lūžio taip pat didesnis tarp žmonių, sergančiųjų Alzheimerio liga. Tad šios grupės žmonių griuvimų prevencija yra ypač svarbi.

Vienas iš būdų užkirsti kelią griuvimams, išsiaiškinti galimas griuvimų priežastis, tuomet bus lengviau patenkinti pacientų poreikius bei sukurti palankią ir saugią aplinką jų gyvenimui.

Griuvimų priežastys

Fizinis silpnumas, eisenos pokyčiai ir prasta pusiausvyra

Kai kurie žmonės ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose yra puikios fizinės formos, kasdien daug vaikšto, sportuoja, yra pakankamai fiziškai aktyvūs.Tuo tarpu kitiems žmonėms tik atsiradus atminties spragoms,  iš karto sutrinka eisena. Kai kurie tyrimai rodo, jog eisenos ar pusiausvyros sutrikimai gali būti pirmieji ženklai, jog silpsta žmogaus kognityviniai gebėjimai. Progresuojant demencijai, mažėja raumenų jėga, sutrinka vaikščiojimo funkcija bei pusiausvyra.

Atminties sutrikimai

Progresuojant demencijai, sutrinka atmintis, tad dažnai pasitaiko situacijų, kai slaugytojas paaiškina pacientui, kad jis vienas nebandytų stotis nuo kėdės, o paprašytų pagalbos arba eidamas naudotųsi pagalbinėmis priemonėmis, tačiau pacientas tiesiog pamiršta tai padaryti. Jis elgiasi taip, kaip įpratęs daryti  visą gyvenimą,  užmiršta, jog serga ir nėra pakankamai fiziškai stiprus.

Galimybių pervertinimas

Kartais griuvimai pasitaiko, kai žmogus užsiima veikla, neatitinkančia jo dabartinės fizinės formos, pervertinamos galimybės. Pavyzdžiui, lipa ant kėdės kabinti užuolaidų, be pagalbos lipa laiptais ar išeina pasivaikščioti vienas, kai lauke labai slidu.

Sutrikęs vaizdinės erdvės suvokimas

Alzheimerio liga gali paveikti erdvės suvokimą, todėl žmogus gali klaidingai suvokti tai, ką jis mato ir atlikti klaidingus judesius. Tai dažnai nutinka kai žmogaus gyvenamojoje aplinkoje pakeičiama grindų spalva, vyrauja daug spindinčių paviršių, paviršiai yra nelygūs (slenksčiai). Tokiems žmonėms būtina reguliariai tikrintis regėjimą.

Netvarkinga aplinka

Kartais griuvimai įvyksta dėl sąlyginai netvarkingos aplinkos –  per daug daiktų aplinkoje, užgriozdinti praėjimai. Kai kurie žmonės, sergantys demencija, linkę kaupti, sandeliuoti  įvairiausius daiktus savo namuose, o tai taip pat didina riziką  nukristi.

Nuovargis

Kai kurie griuvimai įvyksta tam tikru paros metu, pavyzdžiui vakare prieš miegą, tai gali byloti apie didelį nuovargį.

Vaistų pašalinis poveikis

Kai kurie vaistai didina griuvimų riziką. Pavyzdžiui, antipsichotiniai vaistai gali išprovokuoti ortostatinę hipotenziją –  staigiai pakilus iš gulimos ar sėdimos padėties, patiriamas staigus arterinio kraujo spaudimo kritimas.

Kiti vaistai, tokie kaip hipnotiniai, padedantys geresniam miegui, gali sukelti mieguistumą, apsvaigimą dienos metu, o tai taip pat didina griuvimo riziką.

Mažas fizinis aktyvumas ir neramumas

Pastebėta, jog sergantieji demencija dažnai yra per mažai fiziškai aktyvūs, o tai gali iššaukti pacientų nerimą. Jei pacientas staiga ima stotis iš sėdimos padėties, tai gali būti signalas, jog jo kūnas nori fizinės veiklos, raumenims reikia šiek tiek darbo, patempimo, tad šiuo atveju labai svarbu užtikrinti paciento saugų judėjimą. Pasitarkite su specialistais dėl pacientui tinkamų fizinių pratimų, lengvos mankštos, užtikrinkite, jog pacientas neužsibūtų per ilgai vienoje padėtyje, naudokite pagalbines priemones, padedančias judėjimui. Fizinė veikla padeda demencija sergantiesiems ilgiau išlikti fiziškai aktyviems bei ilgiau išsaugoti kognityvinius gebėjimus.

Skausmas, diskomfortas

Deja, demencija sergantiems žmonėms skausmas malšinamas nepakankamai gerai. Apie tai retai susimąstoma, o motorinis ar psichinis paciento sujaudinimas nurašomas įprastiniam neramumui. Užuot liepę pacientui nusiraminti ir sėdėt ramiai, apsvarstykite skausmo galimybę. Kai kurie demencija sergantieji nemoka įvardinti skausmo verbaliai, tad stebėkite žmogaus veido išraišką, grimasas, skleidžiamus garsus. Jei žmogus yra paveiktas skausmo, būtina jį šalinti vaistais ar keičiant kūno padėtį.

Troškulys ar alkis

Kartais žmogus gali stengtis keltis iš lovos ar nuo kėdės, kai jaučia alkį ar troškulį. Užtikrinkite, kad pacientas nuolat gautų pakankamai skysčių ir būtų sotus. Jei nustatytų laiku pacientas maisto atsisako, padėkite jį į šalį ir pasiūlykite vėliau.

Noras šlapintis ar tuštintis

Griuvimai dažnai įvyksta, kai sergantieji demencija bando savarankiškai pasiekti tualetą, nors jų fizinės galimybės to neleidžia. Ypač tai dažnai nutinka, jei žmogus per ilgai laukia pagalbos, o netekęs kantrybės, išsiruošia pats. Pasitaiko, jog būtinybę nusišlapinti tualete jaučia ir tie pacientai, kuriems yra įvestas šlapimo pūslės kateteris, šis faktas yra pamirštamas arba nesuvokiamas. Deja, tai neretai baigiasi griuvimu ar iškritimu iš lovos. Norėdami to išvengti, reguliariai dienos metu palydėkite pacientus iki tualeto, jei naudojasi antele, basonu, įsitikinkite, kad jie yra lengvai pasiekiami ir reguliariai ištuštinami.

Nuobodulys

Jei demencija sergantis žmogus nuolat slampinėja po skyrių, užeina į kitas palatas, perdėlioja daiktus vis į kitas vietas, neranda sau vietos, yra motoriškai neramus,  gali būti, jog žmogui yra nuobodu ir nėra kuo užsiimti. Pasidomėkite, kokių hobių pacientas turėdavo anksčiau, ką mėgdavo, pabandykite surasti jo dieną įprasminančių užsiėmimų.

Vienišumas

Demencija sergantieji gali bandyti keltis ir eiti ne pagal savo fizines galimybes ir tuomet, kai jaučiasi vieniši. Socialiniai kontaktai yra svarbūs visose amžiaus grupėse ir šis poreikis neišnyksta net ir sergant Alzheimeriu. Padėkite žmogui užmegzti socialinių kontaktų palydėdami iki renginio, aplankyti palatos draugo, net jei tas kontaktas bus labai trumpas. Tai ne tik sumažins griuvimų riziką, bet ir pagerins nuotaiką bei gyvenimo kokybę.

Šaltiniai:

https://www.verywell.com/causes-of-falls-in-people-with-dementia-98558

http://braingym.lt/kas-yra-kognityviniai-igudziai/