skausmas | slaugytojams.lt

20 sausio, 2017

Kaip gyventi su endometrioze

asara — Liberty Antonia Sadler iliustracija

-Daktare, man labai skauda, – dejuoja moteris perbalusiu veidu.

-O ko jūs norite, endometriozė – labai skausminga liga,- atšauna gydytoja.

(Iš nugirsto pokalbio priėmimo skyriuje)

Endometriozė – tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys veša už jos ribų, susidaro endometriozės židiniai. Šie židiniai kaip ir vidinis gimdos sluoksnis reaguoja į hormoninius pokyčius menstruacinio ciklo metu. Jie padidėja, kraujuoja, tačiau kraujas iš šių židinių pasišalinti negali, tad susidaro uždegimas, formuojasi sąaugos, cistos. Dažniausiai endometriozės židiniai susidaro kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdos paviršiuje, žarnyne, šlapimo pūslėje. Retais atvejais šie židiniai gali išplisti už pilvo ribų.

Endometriozė – jaunų moterų liga, kuri dažniausiai baigiasi kartu su menopauze. Tai viena labiausiai paplitusių nevaisingumo priežasčių. Manoma, jog 30-40 proc. moterų, sergančių endometrioze, yra sunku pastoti.

Kaip pasireiškia endometriozė?

Vienas dažniausių požymių, sergant endometrioze, yra skausmas pilvo, dubens srityje. Skausmas neretai būna susijęs su menstruacijomis, tačiau ne visada, skausmas gali kankinti ir kitomis dienomis.

Kartais skausmas būna toks stiprus, jog moteris negali gyventi įprasto gyvenimo. Skausmas gali pasireikšti:

Prieš/per/po menstruacijų
Ovuliacijos metu
Šlapinantis
Lytinių santykių metu arba po jų
Gali kankinti skausmas apatinėje nugaros dalyje
Jaučiami spazminiai žarnyno skausmai per menstruacijas

Kiti simptomai:

Tepimas rudomis išskyromis prieš ir po menstruacijų
Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas (dažnai pasitaiko menstruacijų metu)
Pilvo pūtimas (taip pat dažnai pasitaiko menstruacijų metu)
Gausios, nereguliarios menstruacijos
Nuolatinis nuovargis, depresija
Nevaisingumas

Kas sukelia šią ligą?

Šios ligos priežastys nėra žinomos, egzistuoja tik hipotezės. Populiariausia vyravusi hipotezė – jog dalis menstruacinio audinio per kiaušintakius grįžta atgal į pilvo ertmę ir ten veša (retrogradinė teorija). Deja, paskutiniai tyrimai rodo, jog net 90 proc. moterų menstruacinis kraujas grįžta atgal, nesukeldamas endometriozės. Spėjama, jog endometriozės išsivystymas labiau priklauso nuo moters imuninės sistemos ar hormonų pusiausvyros. Yra žinoma atvejų kai endometriozė atsirado moterims po gimdos pašalinimo ir net retais atvejais vyrams po prostatos operacijos, kai jie buvo gydomi estrogenais.

Nustatyta, jog endometriumo audinio fragmentai gali keliauti po organizmą kraujo ar limfos keliu, ypač po chirurginių operacijų (pv.: Cezario pjūvio), tai paaiškina retus atvejus, kai šis audinys išplinta plaučiuose, smegenyse, akyse, odoje.

Neatmetama genetinė teorija. Manoma, jog jei šia liga sirgo moters pirmos eilės giminaičiai, didelė tikimybė, jog ji taip pat sirgs šia liga.

Kai kurios moterys, sergančios endometrioze, turi imuniteto sutrikimus, imunines ligas. Šiuo metu vis dažniau prabylama, jog endometriozė – autoimuninė liga.

Yra teorijų teigiančių, jog endometriozė išsivysto dėl kenksmingų aplinkos faktorių – užterštos aplinkos, nesveiko maisto. Šie faktoriai sutrikdo imuninę sistemą bei hormonų pusiausvyrą. Šiuo metu ypač pabrėžiama ksenoestrogenų žala, kurie savo molekuline struktūra labai primena estrogenus ir perima estrogenų funkcijas, tad organizme atsiranda jų perteklius, prasideda nenormalus ląstelių augimas. Ksenoestrogenai randami hormonais maitintų gyvulių mėsoje bei piene, paukštienoje. Taip pat ksenoestrogenai gali pakliūti į organizmą šildant maistą plastikiniuose induose mikrobangų krosnelėse, valgant pesticidais purkštas daržoves, vaisius, geriant vandenį iš plastikinių butelių.

Kaip diagnozuojama endometriozė?

Endometriozė dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose, kai ši liga būna toli pažengusi. Ji neturi jai būdingų specifinių požymių, todėl neretai simptomai „nurašomi“ žarnyno sutrikimams arba tiesiog skausmingoms mėnesinėms. Endometriozės diagnozavimo vėlyvose stadijose pavyktų išvengti, jei kiekviena moteris profilaktiškai kartą per metus apsilankytų pas ginekologą bei atliktų ultragarsinį tyrimą.

Tiksliausia endometriozė diagnozuojama atliekant laparoskopiją bei paimant dalį endometriozinio audinio gabalėlį biopsijai. Tai brangus, invazinis diagnostinis būdas bei atliekamas kraštutiniais atvejais. Dažniausiai liga nustatoma pagal pacientės nusiskundimus, ligos istoriją, atliekama ginekologinė apžiūra, echoskopija, magnetinis rezonansas.

Kaip gydoma endometriozė?

Vaistų išgydyti endometriozei vis dar nėra. Skiriamas gydymas palengvina ligos sukeltus simptomus bei pagerina gyvenimo kokybę. Dažniausiai gydoma:

Nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, kurie mažina skausmą bei uždegimą
Hormoninis gydymas – nors ligos priežastys nėra aiškios, tačiau žinoma, jog estrogenai turi reikšmės šios ligos vystymuisi, tad skiriami hormonai, slopinantys estrogenų gamybą. Dažniausiai – geriamieji kontraceptikai, progestinai/progesteronai, danazolis, gonadotropinus atpalaiduojančio hormonų agonistai, Mirenos spiralė. Šios priemonės laikinai sumažina endometriozės sukeliamus simptomus, tačiau jei moteris planuoja pastoti, tai nėra geriausias pasirinkimas. Hormoniniai preparatai sukelia daug pašalinių reiškinių.
Chirurginis gydymas – dažniausiai atliekama laparoskopija, kurios metu pamatomas tikrasis endometriozės vaizdas bei pašalinami endometriozės židiniai bei sąaugos. Sunkiais ligos atvejais pašalinama gimda.

Kaip sau padėti?

Pakeiskite savo mitybą

Mitybos sureguliavimas neišgydo endometriozės, tačiau tai labai padeda mažinant šios ligos sukeliamus nemalonius simptomus – mažėja skausmas, uždegimas, pilvo pūtimas, stiprėja imunitetas, moteris jaučiasi geriau. Tad keletas patarimų:

Daugiau vartokite omega-3 riebiųjų rūgščių, jos mažina uždegimą. Tai natūralios riebiosios žuvys, graikiški riešutai, linų sėmenys, chia, moliūgų sėklos, žaliosios lapinės daržovės. Per dieną rekomenduojama suvalgyti valgomą šaukštą šviežiai grūstų linų sėmenų (sveiki linų sėmenys šiuo atveju netinka).
Daugiau vartokite skaidulinio maisto. Tai pilnagrūdės kruopos (išskyrus kviečius), įvarios pupos, žirniai, rudieji ryžiai, avižos, daržovės, vaisiai, uogos. Skaidulos žarnyne suriša estrogenus ir neleidžia jiems patekti atgal į kraują, jie pasišalina su išmatomis.
Kasdien vartokite produktų, pasižyminčių priešuždegiminiu poveikiu – tai žaliosios lapinės daržovės, salierai, burokėliai, mėlynės, natūrali lašiša, brokoliai, graikiški riešutai, ananasai, kokosų aliejus, chia sėklos, linų sėmenys, imbieras, ciberžolė.
Išsivirkite tikro buljono iš kaulų – tai gerina žarnyno veiklą, sureguliuoja hormonų pusiausvyrą, praturtina organizmą amino rūgštimis, kalciu bei kolagenu. Manoma, kad tai gali padėti išsaugoti moters vaisingumą. Šaltiena tinka taip pat.
Vartokite produktų, turinčių magnio – moliūgų, saulėgrąžų sėklų, migdolų, bananų, avokadų, juodųjų pupelių, špinatų. Magnis ramina gimdą bei skausmą.
Vartokite kuo daugiau organiškų produktų. Jei abejojate dėl vaisių ar daržovių kokybės, prieš valgant, nulupkite jų odelę.
Gerkite žaliąją arbatą, ji padeda pašalinti toksinus iš organizmo.
Gerkite pakankamai vandens.

Venkite:

Kviečių – duonos, pyragų, makaronų. Jų sudėtyje yra fitino rūgšties, kuri gali iššaukti endometriozės simptomus. Be to, galvojama, jog šia liga sergančios moterys dažnai netoleruoja gliuteno.
Raudonos mėsos – didina uždegimą bei gali turėti augimo hormonų.
Rafinuotų, perdirbtų angliavandenių – baltos duonos, baltų miltų, pyragų.
Rafinuoto cukraus ir dirbtinio medaus – rūgština organizmą, o tai didina uždegimines reakcijas.
Kofeino – arbatoje, kavoje, saldžiuose gėrimuose. Kofeinas provokuoja pilvo spazmus, didina estrogenų kiekį organizme. Jis žinomas kaip fitoestrogenas.
Pieno produktų – pieno, grietinėlės, sūrio, sviesto – didina uždegimą.
Kiaušinių, nebent vartojami organiški, ekologiški. Nemaža dalis kiaušinių užteršta dioksinu.
Keptų, skrudintų, riebaluose virtų produktų.
Hidrintų taukų ir riebalų, sukelia uždegimus.
Sojos produktų – turi savyje fitoestrogenų.
Žemos maistinės vertės produktų, turinčių daug cheminių priedų.
Mažiau vartoti konservuotų produktų – išimtis – konservuoti pomidorai, kokosų pienas, pupelės.
Alkoholio – net ir nedidelės alkoholio dozės didina estrogenų kiekį. Taip pat jis mažina kepenyse vitamino B kiekį, o geras kepenų darbas mums yra reikalingas, kad efektyviai būtų pašalintas estrogenų perteklių.

Kokios žolės tinka?

Sergant endometrioze namuose būtina turėti aviečių lapų arbatos. Ši arbata turi ferulininės rūgšties, kuri slopina gimdos susitraukimus, atpalaiduoja spazmus, tonizuoja mažojo dubens raumenis, palengvina mėnesinių skausmus. Kasdien išgerkite 1-2 puodelius šios arbatos.

Jau kuris laikas Lietuvoje Jadvygos žolės siūlo arbatą nr.11 endometriozės simptomams lengvinti.

Taip pat tinka įvarios žolės bei jų mišiniai gerinantys kepenų darbą. Tai pagerina virškinimą, gerėja nereikalingų medžiagų bei toksinų pašalinimas, mažėja riebalų, estrogenų perteklius, rimsta skausmas. Gerkite kiaulpienių šaknų, šlamučių, pipirmėtės, kraujažolių arbatas. Kraujažolė taip pat malšina pilvo spazmus, mažina pilvo pūtimą, veikia priešuždegimiškai, ramina.

Pastebėta, jog endometriozės skausmai paaštrėja patiriant stresą, jaučiant įtampą, nervingumą, tad prieš miegą išgerkite mėtų, melisos, ramunėlių ar kitos raminančios arbatos.

Ežiuolė – ji stiprina imunitetą bei didina baltųjų kraujo kūnelių kiekį. Ežiuolę patariama vartoti su pertraukomis, tuomet pasireiškia stipresnis jos poveikis. Siūloma 10 dienų vartoti ežiuolės preparatus, po to 3 dienas padaryti pertrauką, po jos vėl vartoti 10 dienų ir taip kelis kartus.

Vitaminai, papildai

Vartokite gerąsias bakterijas (probiotikus). Kepenys suskaldo estrogenus ir siunčia juos į žarnyną pašalinti, tačiau bakterijos, esančios žarnyne, šias suskaidytas medžiagas vėl gali paversti estrogenais, o tada per žarnų sieneles hormonai vėl atgal įsiurbiami į kraują. Gerosios bakterijos gali padėti kovoti su hormonus gaminančiomis bakterijomis, tad bus išlaikomas normalus estrogenų kiekis kraujyje. Gerąsias bakterijas vartokite kasdien ir ilgai. Paprastai teigiamas efektas pajaučiamas tik po 1-3 mėnesių. Pradėjus vartoti pirmą savaitę pilvo pūtimas gali suintensyvėti, žarnynas bandys prisitaikyti prie bakterinio krūvio. Rinkitės patikimus probiotikus ir geriausiai tuos, kuriuose daugiau bakterijų rūšių (štamų).

flo

Vartokite vitaminus, mineralus – jie svarbūs jūsų imuninei sistemai. Svarbiausi šie:

B grupės vitaminai – šie vitaminai reikalingi geram kepenų darbui bei nervų sistemai palaikyti. Vitaminas B6 mažina menstruacijų sukeliamus skausmus. Taip pat šie vitaminai paverčia riebiąsias rūgštis į geruosius prostaglandinus, kurie pasižymi priešuždegiminiu bei pilvo raumenis atpalaiduojančiu poveikiu.
Vitaminas E – mažina menstruacijų skausmus.
Vitaminas C su bioflavonoidais– mažina kraujavimus, stiprina kapiliarus bei apsaugo nuo mažakraujystės. Taip pat svarbus imuninei sistemai palaikyti. Endometriozės atveju būtina, kad imuninė sistema dirbtų pilnu pajėgumu ir vos pastebėjusi endometriozinio audinio fragmentą ne vietoje, jį sunaikintų. Bioflavonoidai taip pat mažina estrogenų kiekį organizme.
Magnis – tai raumenų relaksantas, padeda esant skausmingom mėnesinėm, mažina nugaros skausmus.
Omega 3 riebiosios rūgštys – jos ypač svarbios žmogaus reprodukcinei sveikatai ir normaliam hormonų kiekiui išlaikyti.

Išbandykite ricinos aliejaus kompresus

Daugelis moterų, sergančių endometrioze, išbandė ricinos aliejaus kompresus ir džiaugiasi pagerėjimu. Ricinos aliejus gerina kraujo ir limfos cirkuliaciją, mažina skausmą, uždegimą bei stimuliuoja imuninę sistemą vartojant jį išoriškai. Pastebėta, jog šis aliejus stimuliuoja limfocitų gamybą, kurie padeda kovoti su ligomis.

Kompresui reikės:

¼ puodelio ricinos aliejaus

8 lašelių levandų aliejaus (nebūtinai)

Flanelės, marlės ar drobės audinio

2 rankšluosčių

Stikliniame kepimo inde sumaišykite ricinos aliejų su levandų aliejumi, į šį mišinį įmerkite audeklą, kad apsemtų ir įkiškite 20 min į 180 laipsnių orkaitę. Audeklas turi būti pakankamai šiltas bet nedeginti. Pasiklokite rankšluostį ten, kur gulėsite. Šiltą audeklą užsidėkite ant pilvo apačios bei pridenkite kitu rankšluosčiu, kad išlaikytų šilumą kuo ilgiau. Galima užsidėti ir šilto vandens pūslę. Atsipalaiduokite ir pagulėkite ramiai 30 -60 min. Pasistenkite tuo metu nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti telefonu ar kompiuteriu, tiesiog atsijunkite, pamedituokite. Žvelkite į tai kaip į savo gydymo procesą. Kartokite šias procedūras 3 kartus per savaitę ilgą laiką. Tik atminkite, ricinos aliejus labai klampus ir neišsiplauna, tad procedūros metu dėvėkite senus marškinius, naudokite senus rankšluosčius, kurių būtų negaila sugadinti. Indą su audeklu bei aliejumi laikykite pridengtą kambario temperatūroje, tik kaskart prieš naudojimą įpilkite šiek tiek naujo ricinos aliejaus.

Po procedūros pilvą nusišluostykite popierine servetėle.

Išlikite fiziškai aktyvios

Sergant endometrioze yra labai svarbu išlikti fiziškai aktyvioms. Tai derėtų daryti dėl 3 priežasčių:

Sportuojant smegenys išskiria chemines medžiagas – endorfinus, kurie malšina skausmus bei padeda geriau jaustis. Užtenka 10 min vidutinio intensyvumo treniruotės, kad išsiskirtų endorfinai.
Sportuojant gerėja kraujo apytaka. Širdis ima intensyviau pumpuoti kraują, tad ir kiti organai geriau aprūpinami krauju, į juos daugiau patenka deguonies bei maisto medžiagų.
Reguliariai sportuojant mažėja estrogenų kiekis organizme. Vienas iš endometriozės gydymo tikslų – mažinti estrogenų kiekį, tad reguliariai užsiimant sportu, mažėja endometriozės sukeliamų simptomų.

Sergant endometrioze rinkitės tas sporto šakas, kurios jums teikia malonumą ir nėra labai intensyvios. Tai gali būti joga, tai – či, pilatesas, plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Išsikelkite tikslą bent 3 kartus per savaitę 30 min skirti fiziniam aktyvumui. Stebėkite, kaip į tai reaguoja jūsų kūnas. Vėliau didinkite fizinio aktyvumo krūvį, tačiau nepersistenkite. Aminkite, jog labai intensyvus fizinis krūvis endometriozės simptomus gali dar labiau sustiprinti. Tad judėkite su saiku.

Literatūra :

Endometriosis.org

http://www.endo-resolved.com/diet.html

https://draxe.com/endometriosis-symptoms/

http://www.marilynglenville.com/womens-health-issues/endometriosis/

http://www.myendocoach.com/

http://youngwomenshealth.org/2012/06/12/endometriosis-nutrition-and-exercise/

6 spalio, 2016

Išsėtine skleroze sergančiųjų slauga

Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė, autoimuninė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų nervinių ląstelių mielininį dangalą bei optinius nervus.

IS metu imuninė sistema pradeda atakuoti mieliną – riebalinę medžiagą, kuri apgaubia ir saugo nervines skaidulas. Ligos metu atakuojamos ir nervinės skaidulos. Atsiradę pažeidimai mieline vadinamos sklerozėmis. Dangalas išplonėja, vyksta demielinizacijos procesai.

Mielinas yra atsakingas už elektromechaninių impulsų perdavimą tarp galvos ir nugaros smegenų bei viso kūno. Atsiradus mielino pažeidimams, impulsai nebeperduodami taip efektyviai kaip anksčiau. Ligai progresuojant, impulsai gali būti visiškai blokuojami. Po ilgesnio laiko pažeidžiami ir patys nervai, o tai sukelia negrįžtamus pažeidimus.

Priežastys

Šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai išskiria tam tikrus faktorius, kurie gali įtakoti IS atsiradimą:

Lytis – IS du tris kartus dažniau užklumpa moteris, nei vyrus, todėl manoma, jog tam įtakos turi hormonai.
Paveldimumas – ši liga nėra tiesiogiai paveldima, tačiau manoma, jog sergant šia liga pirmos eilės giminaičiams, didėja rizika susirgti ir kitiems šeimos nariams.
Amžius – pasaulyje šia liga serga apie 2,5 milijono žmonių, Lietuvoje – daugiau nei 4,5 tūkst. Daugumai ši liga nustatoma 20 – 50,4 metų, tad ligos vidurkis yra apie 32 metus, tačiau IS gali užklupti įvairaus amžiaus žmones. Šia liga serga ir vaikai, JAV daugiau nei 10 tūkst. vaikų diagnozuota išsėtinė sklerozė.
Geografiškumas ir etniškumas – mokslininkai siekia išsiaiškinti ryšį tarp IS ir saulės šviesos. Žmonės, gyvenantys arčiau ekvatoriaus, gauna daugiau saulės spindulių bei daugiau vitamino D, kuris saugo imuninę sistemą bei užkerta kelią imuninę sistemą atakuojančioms ligoms, kaip IS. Labiausiai ši liga paplitusi tarp šiaurės europiečių.

Išsėtinės sklerozės tipai

Išskiriami 4 pagrindiniai išsėtinės sklerozės tipai, kiekviena forma gali būti lengva, vidutinė ar sunki.

Recidyvuojanti – remituojanti IS

1-is

Tai viena labiausiai paplitusių IS formų, 85 proc. diagnozuotų IS yra šios formos. Liga pasireiškia staigiais, netikėtais priepuoliais, pablogėjimais, o vėliau sveikata pagerėja. Vieniems žmonėms priepuoliai būna neintensyvūs, pasireiškiantys po ilgo laiko tarpo, kitiems – dažni, sunkūs.

Antrinė progresuojanti IS

antrine-i

Po kurio laiko, daugumai žmonių recidyvuojanti – remituojanti forma pereina į antrinę progresuojančią IS. Šia forma sergantys žmonės tarp priepuolių nebegrįžta į pradinę sveikatos būklę, pradeda vystytis negalia. Tyrimai rodo, jog 50 proc.sergančiųjų recidyvuojančia – remituojančia forma per 10 metų liga pereina į antrinę progresuoajnčią formą, o per 25 metus net 90 proc.sergančiųjų recidyvuojančia – remituojančia forma pereina į antrinę progresuojančią formą. Šie skaičiai po truputį kinta, pradėjus taikyti ligą modifikuojančias terapijas, tačiau vis dar nėra aišku, kiek tai yra efektyvu.

Pirminė progresuojanti IS

pirmine-is

Pirminė progresuojanti IS sudaro 10 proc.visų sergančiųjų IS. Liga pasireiškia nuolatiniu funkcijų pažeidimu nuo ligos pradžios bei recidyvų nebuvimu. Šio tipo IS serga vienodai tiek moterys, tiek vyrai. Pirminė progresuojanti IS dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, būdingesnės problemos dėl vaikščiojimo bei reikalinga kasdienė pagalba įprastinėse dienos veiklose.

Gerybinė

gerybine

Gerybinė IS yra gana reta IS forma, kuri pasireiškia tik 5 proc.sergančiųjų IS. Liga progresuoja nuo pat ligos pasireiškimo, tačiau simptomai būna neryškūs bei būdingi dideli laiko tarpai tarpai tarp recidyvų.

Kaip liga diagnouojama?

Išsėtinė sklerozė pamėgdžioja kitas neurologines ligas, tad šios ligos diagnostika gali būti sudėtinga ir ilga. Išsėtinė sklerozė neturi tik jai būdingų simptomų, fizinių ligos išraiškų bei nėra jokių specifinių laboratorinių tyrimų, padedančių nustatyti šią ligą. Liga diagnozuojama vadovaujantis 2001 metais sukurtais „McDonalds kriterijais“, ligos istorija, neurologiniais tyrimais, magnetiniu rezonansu, nugaros smegenų skysčio tyrimu, elektrinio laidumo tyrimais ir kt.

Simptomai

Liga gali pažeisti bet kurią CNS dalį, tad simptomatika būna įvairi bei skirtis kiekvienu atskiru atveju bei skirtingu laiko momentu. Vienas dažniausių šios ligos simptomų – nuovargis. Net 80 proc.sergančiųjų skundžiasi nuovargiu, kuris gali iššaukti depresiją, sumažėjusią motyvaciją.

Kitas, vienas dažniausių nusiskundimų – skausmas, būdingas 55 proc. sergančiųjų. Žmones gali kankinti staigiai atsirandantis ūmus skausmas arba lėtinis skausmas.

Veido, kūno ar galūnių tirpimas, apmirimas, dilgčiojimas dažnai yra vienas pirmųjų IS simptomų. Kitas iš ankstyvųjų ligos simptomų – regėjimo sutrikimai – besiliejantis vaizdas, blogai matomos skirtingos spalvos, kontrastai, jaučiamas skausmas, judinant akis.

80 proc.sergančiųjų pasireiškia šlapinimosi sutrikimai – šlapimo susilaikymas, dažnas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, infekcijos. Šie simptomai gali būti praeinantys, lengvi arba labai rimti, sunkiai pasiduodantys gydymui.

Daugiau nei pusei pasireiškia kognityviniai sutrikimai – sumažėjęs gebėjimas mokytis bei įsiminti informaciją, negebėjimas planuoti, spręsti iškilusias problemas, fiksuoti dėmesį bei tinkamai reaguoti į aplinką. Būdingi emociniai pakitimai – depresija, nuotaikų kaita, susierzinimas, gali užeiti nenumaldomo juoko ar verksmo priepuoliai.

Kiti simptomai – svaigulys, vertigo, kojų spastiškumas, eisenos, pusiausvyros sutrikimai, sensorinis deficitas bei nuovargis, tuštinimosi problemos – vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas, seksualinės problemos.

Retesni simptomai – kalbos sutrikimai – kalbama neaiškiai, mažėja žodžių. Taip pat gali būti kūno drebėjimas, kvėpavimo problemos, galvos skausmas, ryjimo sutrikimai, klausos praradimas.

Gydymas

Gydymo tikslas – modifikuoti arba pakeisti ligos eigą, gydyti simptomus bei suvaldyti ligos atkryčius. Šie vaistai pagerina IS sergančiųjų gyvenimo kokybę. Išsėtinei sklerozei gydyti naudojami šie vaistai:

Aubagio (teriflunomide) – geriamasis vaistas, kuris mažina nervų sistemos patinimus ir uždegimus.
Interferonas beta – 1a (Avonex) – leidžiamas į raumenis, sumažina atkryčius.
Interferonas beta – 1b (Betaferon) – leidžiamas po oda, padeda organizmui kovoti su virusinėmis infekcijomis.
Glatimer acetatas (Copaxone) – leidžiamas po oda, keičia organizmo imuninės sistemos darbą, retina priepuolius.
Interferonas beta – 1b (Extavia) – leidžiamas po oda, padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis.
Fingolimod (Gilenya) – geriamasis imunosupresantas, kuris mažina kai kurių baltųjų kraujo ląstelių (limfocitų) gebėjimą laisvai judėti žmogaus organizme ir apsaugo nuo jų patekimo į galvos ir nugaros smegenis.
Mitoksantronas (Novantrone) – į veną lašinamas infuzinis tirpalas, kuris mažina T ląstelių, B ląstelių bei makrofagų aktyvumą, atakuojančių mielininį dangalą. Skiriama labai aktyviai recidyvuojančiai IS formai gydyti, kai sparčiai sunkėja negalia.
Peginterferonas beta – 1a (Plegridy) – interferonas suleidžiamas po oda, ilgiau išlieka organizme jo biologinis aktyvumas, reikalingos žymiai retesnis dozavimas.
Interferonas beta – 1 a (Rebif ) – vaistas leidžiamas po oda, mažina ligos atkryčius bei lėtina neįgalumo progresavimą.
Dimethyl fumaratas (Tecfidera) – geriamasis vaistas, kuris slopina imunines ląsteles ir molekules.
Natalizumab (Tysabri) – monokloninių antikūnų preparatas, kuris neleidžia uždegimą sukeliančioms ląstelėms skverbtis į galvos ir nugaros smegenis, taip sumažinamas nervinių ląstelių pažeidimas.

IS atkryčius sukelia uždegimas CNS, jo metu pažeidžiamas mielinas arba nervinių skaidulų dangalas bei sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o tai sukelia anksčiau minėtus IS simptomus. Dauguma atkryčių praeina savaime be gydymo, tačiau kartais atsiradus sunkiai simptomatikai (regėjimo praradimas, stiprus silpnumas, pusiausvyros praradimas), kuri susijusi su paciento mobilumo sumažėjimu bei gyvenimo kokybės prastėjimu, reikalingas gydymas.

Atsiradus išreikštai simptomatikai pacientui skiriama 3-5 dienų intraveninė kortikosteroidų terapija. Jie mažina uždegimą bei stabdo ligos atkryčius, tačiau pačios IS neišgydo. Paprastai skiriamos didelės dozės metilprednizolono arba prednizolono. Taip pat gali būti skiriami geriamieji hormonai.

Šiuo metu pasaulyje plačiai diskutuojama apie kanabinoidų arba medicinės marichuanos vartojimą IS sergantiems pacientams. Tyrimai rodo, jog kanapės gali sumažinti vidutinį ir sunkų raumenų spastiškumą IS pacientams, tačiau kol kas nėra įrodymų, kad jos gali palengvinti kitus IS simptomus.

IS sergančio paciento slauga

Sergantieji išsėtine skleroze susiduria su daugybe sisteminių problemų. Tai gali būti šlapinimosi, tuštinimosi problemos, depresija, galvos svaigimas, vertigo, emociniai pasikeitimai, nuovargis, skausmas, seksualinės problemos, spastiškumas, drebėjimas, eisenos sutrikimai.

Šlapinimosi ir tuštinimosi problemos

Sergantiesiems IS gali būti būdingas dažnas šlapinimasis, staigus noras šlapintis, naktinis šlapinimasis, savaiminis šlapimo tekėjimas, šlapimo nelaikymas ir spastinė šlapimo pūslė – šlapimo pūslė neištuštinama visiškai, likęs šlapimas pūslėje gali sukelti infekciją. Šlapimo pūslės problemoms pašalinti naudojami šie vaistai:

tolterodine (Detrusitol) – pernelyg aktyvios šlapimo pūslės simptomatikai mažinti.
Oxybutynin (Driptane) – padidina šlapimo pūslės talpumą, mažindami pūslės raumenų susitraukimus.
Darifenacin (Emselex) – hiperaktyviai šlapimo pūslei gydyti.
Tamsulosin (Flosin) – atpalaiduoja prostatos ir šlaplės lygiuosius raumenis.
Terazosin – lengvai hipertenzijai ir prostatos hiperplazijai gydyti, selektyvus alfa 1 adrenoreceptorių blokatorius.

Jei be pagalbos pacientas negali ištuštinti šlapimo pūslės, tuomet slaugytojas turi pamokyti kaip pačiam kateterizuotis, naudojant aseptinę techniką.

Taip pat svarbu mokyti pacientą apie teisingą skysčių vartojimą paros bėgyje. Pacientas per dieną turėtų išgerti 6-8 stiklines vandens (jei nėra kontraindikacijų), tačiau vengti vartoti skysčių 2 val prieš nakties miegą. Reikėtų vengti gėrimų ir maisto, kurie dirgina šlapimo pūslę – kofeinas, alkoholis bei dirbtiniai saldikliai. Taip pat būtina papasakoti sergančiajam IS apie šlapimo pūslės infekcijos požymius bei simptomus – sumažėjęs šlapimo kiekis, dažnas noras šlapintis, kraujas šlapime. Atsiradus minėtiems požymiams būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kita dažna problema – vidurių užkietėjimas. Jį gali sukelti sumažėjęs fizinis aktyvumas, mažas skysčių vartojimas bei pašalinis kai kurių vaistų poveikis. Jei nepasituštinama daugiau nei 2- 3 dienas, tuomet vartojami vidurius laisvinantys vaistai, žvakutės, mikroklizmutės ir kt.

Sergantiesiems IS būtina sureguliuoti mitybą, pacientai turėtų gauti pakankamai skaidulų su maistu. Rekomenduokite kuo daugiau vartoti vaisių, daržovių, pilnagrūdės duonos, pilno grūdo košes. Skatinkite išlikti aktyviems, sportuoti iki savo tolerancijos lygio.

Depresija

Pasikeitęs gyvenimas dėl išsėtinės sklerozės daugumai žmonių sukelia depresiją. Slaugytojams svarbu stebėti pacientą, laiku pastebėti depresijos simptomus – neviltį, apetito pokyčius, nemigą, pyktį, sumažėjusią energiją – tiek objektyviai, tiek subjektyviai. Sergantieji depresija gydomi tiek „žodžiu“, tiek vaistais. Paprastai vartojami šie vaistai depresijai:

Duloxetine hydrochloride (Cymbalta)
Venlafaxine
Paroxetine (Seroxat)
Fluoxetine (Flux)
Bupropion (Elontril)
Sertraline (zoloft)

Galvos sukimasis (vertigo), svaigulys

Galvos sukimasis, svaigulys dažni išsėtinės sklerozės simptomai, kurie labai pablogina gyvenimo kokybę. Iš vaistų dažniausiai skiriamas Meclizine. Didelę reikšmę atlieka paciento bei jo šeimos mokymas kaip gyventi saugiau su šia problema. Būtina paaiškinti, jog esant galvos svaigimui reikia lėtai, neskubant atsikelti iš lovos, neskubant stotis nuo kėdės, vaikščioti lėčiau. Kartais tokiems pacientams būtinas asistentas, kuris padėtų saugiai judėti. Jei svaigimas užsitęsia ar jaučiamas palogėjimas, būtina kreiptis į gydytoją.

Nuovargis

Nuovargis – taip pat viena dažniausių sergančių IS problema. Jis gali būti gydomas vaistais:

Amantadin – didina dopamino išsiskyrimą smegenyse.
Modafinil ir metilfenidatas – didina aktyvumą, budrumą, dėmesio koncentraciją.

Be vaistų ne mažiau svarbus kokybiškas miegas bei reguliari mankšta. Patarkite pacientui kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, prieš miegą išsimaudyti šiltoje vonioje ar duše, paskaityti knygą ar užsiimti kita ramia veikla. Būtina išlikti aktyviam, pasirinkti fizinę veiklą pagal savo galimybes bei ištvermę.

Judėjimo problemos

IS pažeidžia galvos ir nugaros smegenų nervines ląsteles, o tai sukelia judėjimo problemų. Vaistais ši problema gali būti koreguojama dalfamridine (Ampyra). Taip pat skiriama darbo ir judesio terapija. Pacientas gali naudoti įvairias priemones padedančias judėti –lazdas, vaikštykles, elektrostimuliuojančius įrenginius.

Svarbu paaiškinti pacientui ir jo šeimos nariams kaip saugiai judėti – kuo mažiau nereikalingų daiktų namuose, dėvėti neslystančias kojines, lėtai atsikelti iš gulimos ar sėdimos padėties, lėtai vaikščioti.

Spastiškumas

Spastiškumas yra išsėtinės sklerozės pasekmė. Tai gydoma tiek vaistais, tiek taikomi kiti nemedicininiai būdai. Iš vaistų dažniausiai naudojami:

Dantrolen – miorelaksantas
Baclosal (Baclofenum) – mažina raumenų įtempimus, spamus.
Clonazepam – priešepileptinis vaistas.
Gabapentin – priešepileptinis vaistas, o taip pat naudojamas periferiniam neuropatiniam skausmui malšinti.
Sirdalud (tizanidine) – mažina padidėjusį raumenų tonusą.
Diazepam ( Relanium, Apaurin) – raminamieji, migdomieji, atpalaiduoja raumenis.

Kitos taikomos priemonės – judesio terapija, tempimo pratimai, masažai. Pacientas mokomas judėti lėčiau, atsargiau, taikomos įvarios pagalbinės priemonės. Taip pat būtina pacientui paaiškinti, jog raumenų spastiškumą gali išprovokuoti kūno temperatūros pakilimas, intensyvus fizinis darbas, persipildžiusi šlapimo pūslė, ilgas nesituštinimas, aptempti drabužiai, menstruacijos, alkis, ligos paūmėjimas ir kt.

Tremoras (viso kūno drebulys)

Tai dar viena IS komplikacijų. Ji atsiranda dėl smegenėlių ir jų laidų pažeidimų ar bazalinių ganglijų pažeidimų. Tai vienas iš sunkiausiai gydomų simptomų. Taikoma judesio terapija, reabilitacinės programos. Jei pacientui nėra galūnių parezių, rekomenduojama dėvėti sunkias apyrankes, kurios riboja nevalingus judesius. Dažniausiai vartojami šie vaistai – propranololis, gabapentinas, karbamazepinas, klonazepamas, primidonas, izoniazidas. Deja, medikamentinis šio simptomo gydymas mažai efektyvus, todėl kai kuriais atvejais taikoma talamotomija (rentgeno kontrolėje zondu suardoma tam tikra smegenų dalis) ar gilioji smegenų stimuliacija.

Skausmas

Sergančiuosius išsėtine skleroze kankina tiek ūmus, tiek lėtinis skausmas. Skausmo malšinimas yra būtinas siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, sumažinti psichologinį stresą, pagerinti fizinę savijautą. Skausmo įvertinimui naudojami skausmo dienynai, skausmo klausimynai, skausmo intensyvumui nustatyti naudojamos skausmo skalės. Skausmo malšinimui naudojami šie vaistai – gabapentinas, pregabalinas, amitriptilinas, tramadolis, kai kuriais atvejais morfinas, karbamaepinas ir kt.

Regos sutrikimai

Sergantiesiems IS gali atsirasti įvairių regos sutrikimų – išsiliejęs vaizdas, dvigubas vaizdas (diplopija), sumažėjęs regos aštrumas, regos sutrikimas tam tikroje akipločio dalyje bei nistagmas (greiti akių judesiai). Be to, ši liga gali pažeisti regos nervo skaidulas, o tai gali sąlygoti regos aštrumo praradimą.

Dvejinimuisi mažinti gali būti naudojami prizminiai akiniai, akies raiščio devėjimas keičiant kairę ir dešinę akį kas keletą valandų. Jei regėjimas prastėja būtina akių gydytojo konsultacija.

Seksualinia sutrikimai

Sergančiųjų išsėtine skleroze sutrinka ir seksualinė funkcija. Tai atsiranda dėl seksualinių jutimų ir atsakų pažeidimų, dėl fizinių IS simptomų – nuovargio, silpnumo, raumenų spazmo bei psichologinių priežasčių. Moterys dažniausiai skundžiasi dėl sumažėjusių jutimų genitalijų srityje, vyrai – dėl sunkumų pasiekiant ir išlaikant erekciją bei ejekuliacijos, orgazmo sutrikimų. Seksualiniai sutrikimai nėra pakankamai gerai diagnozuojami ir vertinami. Neurologai turėtų bendradarbiauti su urologais, ginekologais, endokrinologais. Vyrams dažniausiai skiriama Viagra, Cialis ir kt., jei nėra kontraindikacijų. Moterims skiriama lubrikantų, pakaitinė hormonų terapija, raumenų spazmus atpalaiduojantys vaistai. Svarbu, kad ši tema nebūtų tabu ir pacientas galėtų patogiai išsakyti savo rūpesčius.

Kalbos sutrikimai

Kognityvinių funkcijų pažeidimas IS sergantiesiems gali pasireikšti kalbos sutrikimu. Slaugytojai turėtų žinoti, jog kartais disartrija (sutrikusi, neaiški kalba) gali sukelti disfagiją (sunku nuryti). Pastebėjus sutrikusią kalbą, pacientas turėtų būti nukreiptas pas logopedą bei būtina išsiaiškinti, ar pacientas nesusiduria su ryjimo sutrikimais.

Slaugytojų vaidmuo

Išsėtinė sklerozė dažnai pasireiškia staiga ir netikėtai. Ši liga įkalina ne tik kūną bet ir protą. Slaugytojai gali atlikti didžiulį vaidmenį padėdami IS sergantiems pacientams. Domėjimasis naujovėmis, žinių suteikimas pacientams, glaudus bendradarbiavimas tiek su kitų specialybių atstovais, tiek su paciento šeimos nariais ir pačiu pacientu sukuria profesionaliai kokybišką terapinę aplinką bei užtikrina geresnį gyvenimą sergantiesiems.

Literatūra:

http://nursing.advanceweb.com/Continuing-Education/CE-Articles/Multiple-Sclerosis.aspx

Mickevičienė D., Vaitkus A., Jurkevičienė G., Rastenytė D. „Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ir jų gydymo principai“ Metodinės rekomendacijos, Kaunas, 2012

www.vaistai.lt

www.visivaistai.lt

26 rugpjūčio, 2014

Kai skauda dėl depresijos

vincentas — Vincent van Gogh “Žvaigždėta naktis”

Skausmas ir depresija yra glaudžiai susiję. Depresija gali sukelti skausmą, o skausmas gali išprovokuoti depresiją. Kartais skausmas ir depresija įsuka žmogų į užburtą ratą – skausmas pasunkina depresijos simptomus, o depresija savo ruožtu dar labiau sustiprina skausmą.

Tyrimai rodo, jog atvejų, kai skausmas ir depresija eina išvien, sutinkama nuo 30-50 %. Jei žmogų kankina abi šios ligos, prastėja gyvenimo kokybė, iškyla neįgalumo grėsmė, o be to šių dviejų ligų derinys sunkiai pasiduoda gydymui. Kita studija atskleidė, jog skausmo sumažėjimas ar padidėjimas tiesiogiai įtakoja depresijos sunkumą. Ir atvirkščiai, depresijos palengvėjimas ar pasunkėjimas įtakoja skausmo jutimą. Žmonės, gyvenantys su abiem šiom ligom, nuo lėtinį skausmą kenčiančių žmonių skiriasi tuo, jog jų jaučiamas skausmas yra intensyvesnis, jie nesugeba valdyti savo gyvenimo, nesugeba susidoroti su iškylančiom problemom.

Depresijos simptomai ir požymiai

Slogi nuotaika, nerimas ar tuštumos jausmas;
Beviltiškumo jausmas;
Kaltės, bejėgiškumo ar nereikalingumo jausmas;
Suirzimas ar neramumas;
Tampa nebeįdomi ta veikla, kuri anksčiau kėlė susidomėjimą;
Nuolatinis nuovargis;
Sunku susikoncentruoti, įsiminti detales ar kažką nuspręsti;
Sunku užmigti ir miegoti arba miegama visą laiką;
Būdingas persivalgymas ar apetito praradimas;
Galvojama apie mirtį ir savižudybę ar bandoma žudytis;
Kankina nuolatiniai kūno ar galvos skausmai, virškinimo problemos, kurios nepalengvėja gydant.

Kaip depresija ir skausmas susiję?

Milijonai nervų ląstelių yra susijungusios į vieną tinklą, kurios tarpusavyje bendrauja. Informacija impulsais keliauja iš vienos ląstelės į kitą nervinėmis skaidulomis, kurių galiukuose yra neuronų jungtys – sinapsės. Tarp tų galiukų yra mažas plyšys – vadinamas sinapsiniu plyšiu. Impulsas pasiekia sinapsę ir į sinapsinį plyšį išsilieja medžiagos, vadinamos mediatoriais (serotoninas, norepinefrinas, acetilcholinas ir kt). Šios medžiagos užveda chemines reakcijas su gretimos nervinės skaidulos receptoriu bei sukelia naują impulsą. Būtent mediatoriai perduoda informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą.

Susirgus depresija, sumažėja mediatorių – serotonino ir norepinefrino, tad norint perduoti impulsą į gretimą nervinę ląstelę, signalas siunčiamas po kelis kartus. Šis procesas lyginamas su senu žiebtuvėliu, kuris vis spragsi ir spragsi ir tik po daugelio mėginimų pavyksta jį įžiebti.

Sergant depresija signalai pavėluotai keliauja į priekinę smegenų žievę, kur reguliuojama nuotaika ir mąstymas. O taip pat į hipotalamusą (pogumburį), kur reguliuojamas apetitas, miegas bei lytinis potraukis. Tokie vėlavimai atitinkamai sukelia pokyčių žmonių nuotaikai, mąstymui, miego – būdravimo režimui, apetitui ir kt.

Serotinono ir norepinefrino keliai driekiasi ir į nugaros smegenis, kur reguliuojamos visos kitos kūno funkcijos, dėl to ir iškyla problemos. Žmogus ima „jausti“ kaip funkcionuoja jo skrandis, žarnynas, raumenys, skeletas. Normaliai šie jutimai yra užslopinti ir nejuntami, tačiau sutrikus serotonino ir norepinefrino išsiskyrimui, žmogus ima kažką jausti ir šiuos jutimus interpretuoja kaip nemalonius ar skausmingus, nors iš tiesų nieko blogo nėra. Iš čia manoma, atsiranda ir nepaaiškinami skausmo pojūčiai įvairiose kūno vietose.

Tiek serotoninas, tiek norepinefrinas atsakingi ne tik už nuotaikos reguliavimą, bet ir skausmo pojūčio priėmimą ir perdavimą. Tad ne paslaptis, jog dauguma vaistų, kurie būdavo paskiriami depresijai gydyti, kartu sumažindavo ir skausmą.

Ką skauda dažniausiai?

Vienas dažniausių pasitaikančių nusiskundimų sergant depresija – lėtinis nugaros skausmas. Skausmas trukdo miegoti naktimis, apriboja judrumą dieną, žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, suirzęs. Dėl riboto judėjimo, mažiau bendrauja su kitais žmonėmis, mažiau išeina iš namų, tampa socialiai izoliuotas. Nuolat geriant daug priešuždegiminių vaistų skausmui malšinti, gali atsirasti virškinimo sutrikimų, opų. Dėl nuolat varginančio skausmo prastėja žmogaus atmintis, koncentracija. Gali tapti sunku rūpintis namais, vaikais, eiti į darbą. Iškilusios finansinės problemos, dar labiau pagilina skausmą ir depresiją.

Antras pagal dažnumą, esant depresijai, pasireiškia kaklo skausmas. Šis skausmas taip pat trukdo miegui, apriboja judrumą. Dėl skausmo gali sumažėti apetitas, o geriant vaistus nuo skausmo, atsirasti pykinimas, žmogus gali netekti daug svorio. Apetito sumažėjimas taip pat yra vienas iš depresijos simptomų.

25 % sergančiųjų migrena taip pat kenčia nuo depresijos bei nerimo. Tai ypač būdinga sergantiems chroniška migrena – kai priepuoliai trunka 15 ir daugiau dienų per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius. Galvos skausmas apriboja kasdienę žmogaus veiklą, socialinį gyvenimą. Kenčiantiems nuo depresijos su galvos skausmu paprastai būdingas stabilus, spaudžiantis, veržiantis, bet ne pulsuojantis skausmas. Skausmas stipriausiai jaučiamas rytais arba vakarais, dažnai tuo pačiu metu – savaitgaliais, per atostogas. Kartais žmogus skundžiasi, jog jam galvą skauda jau kelis metus ar visą gyvenimą. Kartu gali kamuoti nemiga ar mieguistumas, energijos sumažėjimas, prasta koncentracija.

Taip pat depresija gali pasireikšti raumenų skausmu, kojų skausmu, skrandžio skausmais. Skausmas gali būti vienintelis depresijos simptomai, tad neradus fizinės skausmo priežasties, nereikėtų pamiršti, jog skausmo priežastis gali glūdėti giliau ir slėpti paciento psichologines problemas.

Kaip įveikti depresiją ir skausmą?

Jei depresija nėra labai sunki, galima pabandyti susidoroti su ja savarankiškai.

Judėkite. Skausmas depresijos atveju apriboja žmogaus norą judėti, tačiau net ir nedidelis fizinis aktyvumas pakelia nuotaiką bei pagerina savijautą. Tai sąlygoja fizinio aktyvumo metu išsiskyrę endorfinai – geros savijautos cheminės medžiagos. Jų dėka greičiau atsistato smegenų veikla, mažėja skausmas. Pasivaikščiojimas gamtoje, lengvas bėgimas ristele, plaukiojimas baseine ar tempimo pratimai – svarbu pasirinkti tai, kas teikia malonumą.
Būkite gryname ore. Sergantiems depresija reikalinga kuo daugiau šviesos. Saulės šviesa pakels nuotaiką bei papildys organizmą vitaminu D. Praleiskite kasdien nors pusvalandį gryname ore.
Sveikai maitinkitės. Stenkitės valgyti reguliariai, gliukozės svyravimai kraujyje sukelia ir nuotaikos pokyčius. Venkite maisto, kuriame daug angliavandenių ir tuščių kalorijų – bulvių traškučiai, šokoladiniai batonėliai tik dar labiau pagilina depresiją ir varo į neviltį. Valgykite natūralų, šviežią maistą. Rinkitės produktus, didinančius serotonino kiekį- tai maistas, kuris turtingas omega -3 sočiųjų rūgščių ( laukinė lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, ančiuviai), naudokite maistui kokosų aliejų bei kuo daugiau baltymų (kalakutiena). Gerkite žuvų taukų.
Išsimiegokite. Dėl depresijos gali būti sunku miegoti. Nusistatykite miego režimą – kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Stenkitės nesnūduriuoti dienos metu. Pašalinkite iš miegamosios zonos televizorių, kompiuterį ir nesinaudokite jais prieš miegą. Stenkitės išmiegoti 6-8 valandas naktį. Poilsis būtinas, kad smegenys galėtų sveikai funkcionuoti.
Gerkite jonažolių arbatą – ši arbata kelią nuotaiką, šalina baimes, ramina, padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Galite išbandyti ir jonažolės preparatus. Tik verta prisiminti, jog ši žolė mažina kontraceptinių priemonių efektyvumą, be to jonažolės reikėtų nevartoti prieš einant į saulės vonias.

Jei jaučiatės, jog vieni su savo depresija ir skausmu nesusidorojate, nelikite vieni, neužsidarykite, prašykite artimųjų pagalbos, kreipkitės į specialistus.

Pats didžiausias skurdas – yra vienišumas bei jausmas, jog esi nemylimas. ~Motina Teresė