Problemos Langerhanso salose

islets
Langerhanso salelės kasoje

Lapkričio 14 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. Liūdna, tačiau sergančiųjų skaičius šia liga nuolat auga. PSO duomenimis cukriniu diabetu pasaulyje serga 1 iš 11 suaugusiųjų. Lietuvoje cukriniu diabetu serga beveik 117 tūkstančių žmonių arba kas 20 Lietuvos gyventojas. Iš jų 10 proc. sudaro sergantieji pirmojo tipo diabetu, kuris atsiranda dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Tai dažniausiai jaunų žmonių liga, kuria susergama iki 40-45 metų. Šiuo metu Lietuvoje pirmojo tipo diabetu serga apie 400 vaikų iki 14 metų.

Pirmuosius aprašus apie diabeto ligą randama Egipto rankraščiuose 1500 m.pr.Kr. Tuo metu diabetas buvo apibūdinamas kaip liga, kurios metu išsiskiria ypač daug šlapimo. Šią ligą egiptiečia gydė  keturių dienų dieta, kurios metu buvo siūloma vartoti nuovirą iš kaulų, grūdų, smėlio, švino bei žemės.

Iki 1920 metų sergantieji pirmojo tipo diabetu gyveno labai trumpai, po pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, žmonės mirdavo  po 6-12 mėnesių. Paprastai tik labai griežta dieta, svorio sumažinimas šiek tiek pailgindavo gyvenimo trukmę.

Iki insulino injekcijų atradimo pacientus buvo bandoma gydyti dieta be angliavandenių, tačiau po tokio gydymo pacientai mirdavo dėl kacheksijos (išsekimo) arba ketoacidozės.

Maža sritis – didelės problemos

Cukrinis diabetas atsiranda dėl kasos pažeidimo. Kasoje randama apie 1 milijonas specialiųjų ląstelių, kurios vadinamos Langerhanso salelėmis. Tai labai mažos, išplitusios po visą audinį ir turinčios aiškias ribas endokrininės ląstelės. Jas pirmasis aprašė vokiečių patologas Paul Langerhans 1869 metais.

Šiose salelėse vyksta hormonų gamyba, be to beta ląstelės gamina hormoną insuliną. Insulinas veikia tarsi ląstelių raktas, jis „atrakina“ ląsteles, kad gliukozė, kurią gaunama su maistu patektų į ląsteles ir jos gautų energijos.

Susirgus 1 tipo diabetu, imuninė sistema pradeda neatpažinti beta ląstelių kasoje, jas atakuoja ir sunaikina kaip svetimkūnius. Šio tipo diabetui būdinga stipriai išreikšta simptomatika, tad diagnozė nustatoma labai greitai.

Sergant 2 tipo diabetu, sumažėja insulino jautrumas raumenyse bei kepenų ląstelėse. Šio tipo diabetas taip pat išsivysto ir dėl sumažėjusios insulino gamybos kasoje. Priešingai nei 1 tipo diabetas, šio tipo diabetas insulinu gydomas  ne taip dažnai.

Insulino atradimas

Prieš beveik šimtą metų medicinoje padarytas revoliucingas atradimas – pradėtas gydymas insulinu. Leonard Thomsen – tai 14 metų berniukas iš Toronto, kuris sirgo 1 tipo sunkia diabeto forma. 1922 metų sausio 23 dieną jis tapo pirmuoju žmogumi, kuriam buvo suleista insulino ekstrakto gauto iš galvijų kasos. Kitą dieną jam buvo suleista dar dvi injekcijos, ir gliukozės kiekis kraujyje žymiai sumažėjo. Bandymas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje insulino injekcijomis buvo sėkmingas, o berniukas išgyveno iki 1935 metų.

Tais pačiais metais kita, diabetu serganti mergina, Elisabeth Evans Hughes, artėjant savo penkioliktajam gimtadieniui taip pat tapo insulino recipientė. Insulino dėka ši moteris išgyveno iki 73 metų, susilaukė vaikų ir anūkų.

Elizabeth-Hughes_adult
Elisabeth Evans Hughes – viena iš pirmųjų pacientų, pradėtų gydyti insulinu 1922 m.

Insulino atradimo autoriai – gydytojai bei mokslininkai, subūrę taip vadinamą Toronto grupę. Pagrindiniai jos veikėjai – Frederick Banting, Charles Best, James B. Collip bei J.R.Macleod. Toronto universitetas savo išradimą patentavo, o nuo 1923 metų insulinas imtas naudoti visame pasaulyje. Šis išradimas apdovanotas Nobelio premija.

Vystymasis

Po insulino injekcijų atradimo, sergančiųjų diabetu gyvenimo trukmė žymiai pailgėjo, tačiau daug problemų kėlė vėlyvosios diabeto komplikacijos. O ypač tiems pacientams, kurie buvo pradėti gydyti insulinu vėlesnėse ligos stadijose.

1936 metais buvo atrasta, jog insulino veikimas pailgėja pridėjus specialaus baltymo protamino. Po 10 metų, 1946 metais, du tyrinėtojai sukūrė kristalinį protamininsuliną.

1970 metais buvo sukurtas švaresnis insulinas, kuris nesukeldavo antikūnių reakcijos, tad  retesnės pasitaikydavo alerginės reakcijos. 1982 metais kiaulės insulinas buvo sėkmingai transformuotas į žmogaus insuliną.

Gliukozės matavimai

Apie 1980 metus atsiranda pirmosios juostelės, matuojančios gliukozės kiekį kraujyje. Kiek vėliau atsiranda ir gliukozės kiekį kraujyje matuojantys aparatai, tačiau tuo metu jie buvo labai brangūs.

Iki tol pacientai būdavo guldomi į ligoninę, matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ligoninėje bei sudozuojamas insulinas 3-6 mėnesiams iki sekančios kontrolės. Deja, tai nebuvo labai efektinga. Atsiradus gliukozės matavimo juostelėms, pacientams tampa lengviau kontroliuoti savo ligą bei aktyviau dalyvauti savo gydyme.

Beje, juostelės, parodančios gliukozės buvimą šlapime, naudotos plačiai, tačiau tai nebuvo labai tikslus metodas bei neatspindėjo gliukozės kiekio kraujyje.

Cukrinis diabetas šiandien

Praėjus beveik šimtai metų po insulino injekcijų atradimo, šis vaistas išlieka  vienas pagrindinių 1 tipo diabeto gydymui ir šiomis dienomis. Tiesa, situacija labai pagerėjo atradus įvairaus veikimo trukmės, skirtingų veikimo mechanizmų insulinų. JAV šiuo metu naudojama apie 20 rūšių insulinų. Nuo 2015 metų JAV naudojamas inhaliuojamas trumpo veikimo insulinas, kuris tinkamas tik suaugusiems, nerūkantiems ir nesergantiems plaučių ligomis žmonėms.

Šiuo metu mokslininkai aktyviai dirba siekdami sukurti insuliną, kuris veiktų 3-4 dienas, tai sumažintų injekcijų skaičių bei sumažintų komplikacijų riziką.

Kita idėja – išmanusis insulinas, kuris aktyvuotųsi tik tada, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja ir būtų neaktyvus, kai gliukozės ribos normalios. Manoma, jog jo klinikiniai tyrinėjimai galėtų prasidėti penkerių metų laikotarpyje.

Kasos transplantacija dažniausiai rekomenduojama esant labai pažengusiam diabetui, kai kartu atsiranda ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažniausiai persodinami abu organai – kasa ir inkstai. Po transplantacijos žmogus yra priverstas visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kurie sukelia daug pašalinių reakcijų, be to nėra visai aišku, kaip kasa sureaguos į imunosupresantus. Langerhanso salelių transplantacija taip pat nėra dažnai taikoma, paprastai reikalingos 2-3 transplantacijos procedūros, nes šios ląstelės labai jautrios, greitai žūva, didelė komplikacijų rizika, žmogus priverstas vartoti imunosupresantus visą gyvenimą, kurie didina infekcijų bei tam tikrų vėžio formų riziką.

 Šaltiniai:

Ann- Kristin B.Helmers Problemene på de langerhanske øyer, Sykepleien, 2016 06

 Amanda Perkins Insulin basics, Nursing made incredibly easy, 2017

https://www.tv3.lt/naujiena/924468/cukrinis-diabetas-plinta-lyg-epidemija-lietuvoje-net-kas-antras-nezino-kad-serga

https://transplant.surgery.ucsf.edu/conditions–procedures/islet-transplant-for-type-1-diabetes.aspx

Kaip teisingai injekuoti insuliną naudojant insulino injektorius („parkerius“)?

 

1

Teisinga insulino atlikimo technika garantuoja optimalų insulino veikimą bei lengviau kontroliuojamą gliukozės kiekį kraujyje. O taip pat tai svarbu siekiant išvengti riebalinių pagalvėlių (lipohipertrofijų) atsiradimo, vienos dažniausių komplikacijų, insuliną naudojantiems asmenims.

 Kaip klasifikuojamas insulinas?

Naudojamas žmogaus insulinas ir žmogaus insulino analogai, kurie gali būti:

  • trumpai veikiantys,
  • vidutinio veikimo,
  • trumpo ir ilgo veikimo mišiniai
  • ilgai veikiantys.

Pagal insulino poveikį pasirenkama injekcijos vieta.

Kur leidžiamas insulinas?

  • Trumpai veikiantis insulinas leidžiamas į pilvą.
  • Ilgai veikiantis insulinas leidžiamas į šlaunį (viduriniąją ar išorinę dalį) arba į sėdmenų viršutiniąją dalį.
  • Vidutinio veikimo insulinas leidžiamas į šlaunį ar sėdmenį.
  • Trumpo ir ilgo veikimo insulino mišiniai leidžiami iš ryto į pilvą, o vakare į šlaunį.

7227-21-injeksjonsteknikk2 (1)

Vaikai trumpo veikimo insuliną gali leistis į sėdmenis, tokiu būdu turime daugiau insulino leidimo vietų, tad labiau apsisaugosime nuo odos sukietėjimų. Nėščiosios taip pat gali leistis insuliną į sėdmenis.

Insulinas leidžiamas į poodį. Jei naudojama ilgesnė adata bei įduriama per giliai, insulinas patenka į raumenis, tuomet injekcija yra skausminga, o maksimalus insulino veikimas prasideda per greitai – po 15 minučių.

Jei adata per trumpa arba įduriama tik į odos paviršių, insulinas gerai nesirezorbuos, o gliukozės kiekis kraujyje išliks aukštesnis.

Norint suleisti teisingai,  į poodį, patariama nykščio ir rodomojo pirštų pagalba odą suimti į raukšlę, bet ne per stipriai, kad neatsirastų kraujosrūva.

Prieš duriant adatos stūmoklis šiek tiek pastumiamas ir nuleidžiami keli lašai insulino, tuo pačiu pasitikrinam ar adata nėra užsikimšusi, ar nėra švirkšte oro.

Siekiant išvengti kraujosrūvų injekcijos vietoje, odą prieš injekciją galima pašaldyti ledo gabaliuku 30-60 sekundžių. Įduriama staigiu judesiu, lėtas dūris yra žymiai skausmingesnis. Paspaudžiamas dozuoto švirkšto galas ir sušvirkščiamas nustatytas kiekis insulino. Suleidus insuliną, suskaičiuojama iki 10 ir atleidžiama odos raukšlė bei ištraukiama adata. Skaičiuojama tam, kad kuo tikslesnė insulino dozė patektų į poodį. Per greitai ištraukus adatą, daugiau insulino lašų išsiskirs į išorę.

Keiskite adatas

Po kiekvienos injekcijos, adata išmetama ir sekančiai injekcijai imama nauja. Insulino adatos galas yra pagamintas iš nikelio, o pati adata aptraukta silikonu. Po panaudojimo šis silikonas susidėvi, tad adata lieka be apsaugos. Nikelis gali alergizuoti. Be to, daugkartinis adatų naudojimas didina riziką atsirasti odos sukietėjimams.

Insulinas neleidžiamas arti apgamų, randų, odos sužeidimų bei arčiau nei 3 cm aplink bambą. Leidžiamas insulinas turi būti kambario temperatūros, šaltas insulinas gali deginti.

Kokiu kampu leidžiamas insulinas?

Vidutinio veikimo trukmės insuliną bei insulino mišinius prieš injekcijas būtina pasukinėti tarp delnų, pavartyti kad injekuojamas tirpalas būtų tolygus. Kartais tai būtina padaryti net 10-20 kartų. Negalima insulino kratyti, atsiras oro burbulų, tai nėra pavojinga, tačiau insulinas veiks silpniau.

Kokiu kampu insuliną leisim, priklauso nuo adatos ilgio, injekcijai pasirinktos vietos bei kūno tipo. Naudojant trumpiausią adatą galima insuliną injekuoti 90 laipsnių kampu, anksčiau buvo siūloma leisti 45 laipsnių kampu, siekiant išvengti insulino patekimo į raumenis. Šiuo metu trumpiausia adata yra 6 mm ilgio, o antodis (epidermis) yra 1-4 mm storio. Leidžiant insuliną įstrižai, rizikuojame jį suleisti į odą. Šiuo metu patariama mažo svorio vaikams insuliną injekuoti 45 laipsnių kampu bei naudoti trumpiausią adatą. Suaugusiems patariama insuliną leisti 90 laipsnių kampu.

Karštis ir šaltis turi įtakos insulino veikimui

Po insulino injekcijos, dūrio vietos nepatariama masažuoti, gnaibyti, tai gali turėti įtakos kaip insulinas greitai absorbuosis. Fizinis aktyvumas bei karštis, pavyzdžiui deginimasis saulėje, karšta vonia, pagreitins insulino absorbciją.

Šaltis, rūkymas, insulino suleidimas į infiltratus lėtina insulino veikimą.

Nedidelis pakraujavimas injekcijos vietoje yra normalu, nes pažeidžiamos smulkios kraujagyslės dūrio metu. Jei vėliau injekcijos vietoje atsiranda kraujosrūvos, stengtis neleisti insulino į tas vietas, kol kraujosrūvos visiškai išnyks.

Jei injekcija skausminga

Jei insulino injekcija sukelia skausmą, privalote įsitikinti:

  • Ar teisinga atliekama injekcijos technika?
  • Ar nepataikėte į raumenis?
  • Ar pacientas atsipalaidavęs injekcijos metu?
  • Ar kiekvieną kartą naudojate naują adatą?
  • Ar adata nesusilenkė, nuimant apsauginį dangtelį nuo jos?
  • Ar insulinas nėra per šaltas(ar jis kambario temperatūros)?
  • Ar duriama pakankamai greitai?
  • Aptarkite adatos dydį su pacientu.

Kaip apsisaugoti nuo riebalinių pagalvėlių

Atliekant insulio injekcijas, odoje gali atsirasti minkšti, vynuogės dydžio guzeliai – riebalinės pagalvėlės (lipohipertrofijos). Jos atsiranda todėl, kad insulinas stimuliuoja riebalų augimą. Tos pačios adatos naudojimas kelis kartus, injekcijos vietos nekeitimas didina riziką atsirasti riebalų pagalvėlėm. Kai kas galvoja, jog injekuoti insuliną į šias pagalvėles yra mažiau skausminga, tačiau injekcijos į šias vietas garantuos nestabilų insulino veikimą. Insulinas gali absorbuotis lėčiau, o gliukozės kiekis kraujyje gali išlikti labai aukštas, vėliau gliukozės kiekis gali pavojingai nukristi. Norint išvengti šių problemų, patariama kiekvieną kartą naudoti naują adatą bei keisti injekcijos vietas. Tam labai gelbsti sudaryta injekcijos schema.

Šaltinis: http://nhi.no/forside/riktig-injeksjonsteknikk-ved-bruk-av-insulinpenn-34668.html