Oro poveikiu mūsų sveikatai domimasi jau gana senai. III a. pr. Kr. Babilonijos molinėse lentelėse dantiraščiu aprašyta kaip vėjas sukelia žmonėms akių ligas. Garsiausias Antikos gydytojas Hipokratas kiekvienoje savo knygos apie epidemines ligas pratarmėje rašė apie oro poveikį žmonių sveikatai. Be to Graikijoje kalnuose buvo įrengtos metereologinės apžvalgos aikštelės ir kaupiami duomenys apie orus. Šiandien orai mus domina taip pat, tiek žiemą, tiek vasarą. Apie jį patogu kalbėti su mažai pažįstamu žmogumi, apie jį kalbame, kai sunku surasti tinkamų temų pokalbiui. Mokslininkai apie jį kalba taip pat, tačiau jie teigia, jog tam tikras oras bei klimatas gali nulemti žmogaus ligas, nuotaikas, būsenas. Iš to net atsirado atskiras mokslas – biometeorologija, tirianti, kaip oras, klimato pokyčiai veikia mūsų sveikatą. Manoma, jog šios žinios vėliau padės nuspėti tam tikras ligas bei užbėgti joms už akių. Tad keletas faktų apie orus ir mus gali iš tiesų praversti, norint apsaugoti save ir savo artimuosius.
Šiek tiek žinių…
Dauguma žmonių painioja „oro“ bei „klimato“ sąvokas. Klimatas – tai tam tikros orų savybės būdingos tam tikroje teritorijoje ilgą laiką, oras – tai yra tai, ką mes matome per langą – saulėta, lyja, sninga ir t. t. Ligų atžvilgiu klimatas turi įtakos ligų atsiradimui arba jų išnykimui, tuo tarpu oras nulemia, kiek laiko ligos tęsis ir kokio jos bus sunkumo. Tad klimatas suteikia ligoms motyvą, o oras galimybę.
Gripas. Tiek oras, tiek klimatas turi įtakos gripo viruso išplitimui arba jo išnykimui. Paspaudus pirmajam šaltukui, užregistruojami pirmieji gripo atvejai. Yra žinoma, jog gripo protrūkiai yra didesni šaltą ir labai šaltą žiemą. Tai nulemia sumažėjusi oro cirkuliacija. Atšalus orams, kambariai nebevėdinami, prasideda šildymo sezonas. Namai šiltėja, o oras juose sausėja. Kartu sausėja mūsų nosies, burnos gleivinės, taip susidaro geros sąlygos virusams bei bakterijoms kauptis. Siekiant gripo išvengti, patariama vėdinti patalpas, orą namuose drėkinti drėkintuvų pagalba, daugiau vartoti skysčių, atlikti nosies praplovimus.
Alergija ir astma. Alergiški ar astma sergantys žmonės taip pat gali priklausyti nuo orų malonės. Prasidėjus audrai, daugumai tokių žmonių pasunkėja kvėpavimas. Taip yra todėl, jog didelis vėjas išjudina dulkes, žemes bei žiedadulkes, tai pasunkina alergijas. Antra, smarkus lietus žiedadulkes suskaldo į mažesnes daleles, tad jos įkvepiamos dar giliau į kvėpavimo takus ir tai sukelia sunkius alerginius simptomus.
Sergantiems astma pavojinga būti karščio sukeltose gaisravietėse, nes tai gali sukelti rimtus kvėpavimo sutrikimus. Taip pat tokiems ligoniams pavojingas sausas ir šaltas oras, tokio oro poveikyje kraujagyslės susitraukia, daugiau kraujo priteka į organus, o tai gali išprovokuoti dusulį. Barometro spaudimo kritimas dažnai gali paaštrinti alergines reakcijas. Astma bei alergija sergantiems žmonėms gali padėti oro kondicionieriai, filtracinės sistemos. Kada ore sklandančių žiedadulkių ypač daug, rekomenduojama prieš miegą išsimaudyti po dušu, taip nuplausime visas susikaupusias per dieną žiedadulkes ir miegas bus ramesnis. Tuo tarpu šaltomis dienomis astma sergantiems ligoniams reikėtų kvėpuoti šiltu, šiek tiek drėgnu oru inhaliatoriaus pagalba.
Kaulų ir sąnarių ligos. Visi pažįstame žmonių, kuriems keičiantis orams ima skaudėti sąnarius ar kaulus. Dažniausiai tai būna pagyvenę asmenys, tikri vaikščiojantys barometrai. Yra net gi keletas įrodymų, jog sergantiems reumatoidiniu artritu, osteoartritu ar žmonėms, patyrusiems kaulų lūžių, skausmas sustiprėja keičiantis barometro spaudimui arba didėjant oro temperatūrai, drėgmei. Taip pat sergantieji osteoartritu dažniau skausmą jaučia lietingomis dienomis. Pastebima, jog tai labiau būdinga moterims, o skausmo jutimo priežastis yra temperatūros ar barometro spaudimo pasikeitimas, kurie ir sukelia diskomfortą. Taip pat manoma, jog raumenys tampa jautresni, labiau linkę į spazmus, blogiau aprūpinami krauju šaltame, drėgname klimate. Kai spaudimas ar temperatūra stabilizuojasi, skausmas paprastai aprimsta. Daugeliui pacientų, kankinamų sąnarių ir kaulų ligų, šaltomis bei darganotomis dienomis ypač gelbsti šildyklė, dedama ant skaudamų vietų.
Širdies ir kraujagyslių ligos. Tiek širdis, tiek kraujagyslės jautriai reaguoja į ekstremalias temperatūras. Beveik pusė mirčių esant labai aukštai arba labai žemai temperatūrai yra susijusius su infarktais ir insultais. Staiga nukritus temperatūrai, per 24 val. labai padidėja širdies infarktų bei smegenų insulto atvejų. Priežastis nėra visiškai aiški. Tačiau mokslininkai pastebėjo, jog šaltis išprovokuoja mūsų kraujo sudėties pasikeitimus – padidėja eritrocitų bei trombocitų kiekis, kraujas pasidaro klampesnis, pakyla cholesterolio lygis plazmoje, padaugėja fibrinogeno, trombocitų lipumas, o bendras kraujo kiekis sumažėja. Tad kraujas sutirštėja, o tai išprovokuoja stenokardiją, miokardo infarktą. Be to šiomis ligomis dažniausiai sergama rudenį bei žiemą. Tačiau šaltis ne vienintelis faktorius, nulemiantis širdies bei kraujagyslių ligas, net 10 proc. žaibo sukeltų mirčių įvyksta dėl širdies elektrinio laidumo pokyčių.
Vėžiniai susirgimai. Kai kurios vėžinės ligos ypač priklauso nuo klimato. Pavyzdžiui, odos vėžio paplitimas didžiausias šilto klimato juostose. Mat saulė yra pagrindinis odos vėžio provokatorius. Taip pat šilto klimato juostose labiau paplitęs gimdos kaklelio bei plaučių vėžys, tačiau šio ryšio priežastis nėra visiškai aiški. Virškinamojo trakto vėžys dažnesnis šalto klimato juostose, manoma, jog tai nulemia mažesnis šviežių vaisių ir daržovių vartojimas žiemos mėnesiais. Taip pat egzistuoja sezoninis ryšys tarp žmogaus papilomos viruso bei gimdos, gimdos kaklelio vėžio. Šių ligų daugiausia nustatoma vasario mėnesiais. Tačiau tokio ryšio priežastis taip pat dar neatskleista.
Infekcinės ligos. Kiekviena gamtos katastrofa yra didžiausias siaubas infekcinių ligų kontrolės darbuotojams. Potvynių metu ypač padidėja infekcinių susirgimų – dažniausiai leptospirozės atvejų. Sausros metu ypač agresyvūs būna grybeliniai susirgimai. Tad stichinių nelaimių metu ypač svarbi tampa rankų higiena, švaraus geriamojo vandens vartojimas, tai gali apsaugoti nuo infekcinių viduriavimų, vėmimų. Šiltos žiemos nulemia erkių populiacijos didėjimą, o jos savo ruožtu didina galimybę užsikrėsti erkiniu encefalitu. Šiuo atveju gali padėti tik skiepas. Tai ypač aktualu turėtų būti žmonėms dirbantiems miškuose ar dažnai juose besilankantiems. Vasaros metu padidėja maisto toksikoinfekcijų atvejų. Reikėtų vengti vartoti blogai termiškai apdorotų žuvies bei mėsos produktų, nevartoti netinkamai laikomų kreminių pyragaičių.
Migrena. Apie 50 proc. žmonių, sergančių migrena teigia, jog keičiantis orams juos užklumpa galvos skausmai. Pastebėta, jog tam turi reikšmės teigiamų ir neigiamų jonų santykio pasikeitimas ore, kuris kinta kartu su barometro spaudimu. Tokie pasikeitimai gali įtakoti serotonino – cheminės medžiagos, susijusios su migrena – kiekį organizme. Tad kenčiantiems nuo migrenos patartina nuolat sekti orų prognozes, o artėjant orų pasikeitimams vengti migrenos provokatorių ( šokolado, sūrio, stiprios kavos ar arbatos, ryškių šviesų, stipraus garso, didelių emocijų, streso ir kt. ) bei visuomet po ranka turėti vaistų.
Imunitetas. Susirgsime ar ne tam tikra liga, nulemia mūsų imunitetas, o jis sąveikauja su oru bei klimatu. Mūsų atsparumą ligai nusako baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų – kiekis organizme. Kai jų būna mažai, imunitetas silpnėja ir mus ima atakuoti įvairiausi virusai ir bakterijos. Pastebėta, jog daugumai žmonių leukocitų kiekis padidėja rugpjūtį bei gruodį, tuomet esame atspariausi infekcinėm ligom. Tuo tarpu labiausiai pažeidžiami esame balandį bei spalį. Sakoma, jog ypač kruopščiai reikia plauti rankas bei vengti kontakto su sergančiaisiais kovo bei rugsėjo mėnesiais arba mėnesį prieš imuniteto susilpnėjimą.
Nuotaika. Pastebėta, jog rimtos psichinės ligos žmones dažniau užklumpa po įvairių gamtos negandų. Tai susiję su namų, artimųjų netektimis, finansiniu nestabilumu. Taip pat manoma, jog vėjuotos dienos skatina susijaudinimą, nerimą, jautrumą, apatiją, depresiją. Sezoniniai afektiniai sutrikimai ( depresija-manija ) ypač priklauso nuo metų laikų, tai nulemia hormonas melatoninas. Ypač daug jo pasigamina mūsų organizme tamsiuoju paros metu bei žiemą, tai sąlygoja mieguistumą, nenorą bendrauti su kitais žmonėmis. Natūrali ar dirbtinė saulės šviesa slopina melatonino gamybą, tokiu būdu pagerėja mūsų psichinė sveikata. Ilgą laiką buvo manoma, jog savižudybės dažniausiai įvyksta apniukusiu oru, tačiau statistai, ilgą laiką sekę savižudžių dėsningumus, nustatė, jog savižudybių ypač daug užregistruojama keičiantis orams, o taip pat giedromis, saulėtomis dienomis. Didžiausias jų skaičius balandžio mėnesiais.
Elgesys. Tikėsite tuo, ar ne, tačiau oras turi įtakos net gi mūsų elgesiui. Esant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei daugelis žmonių jaučiasi blogai, sulėtėja jų mąstymas, užklumpa apatija, tingumas, neveiklumas. Tuo tarpu ypač šaltas oras provokuoja agresyvumą, norą rizikuoti. Du kanadiečiai kelis dešimtmečius tyrę didžiausias pasaulyje vertybinių popierių biržas, nustatė, jog kuo žemesnė temperatūra, tuo akcijų kainos aukštesnės. Šaltomis žiemomis akcijos pasiekia ypač aukštą kainą, o karštą vasarą akcijų kursas krenta. Manoma, jog tai susiję su žmonių nuotaikomis. Pavyzdžiui, saulėtomis dienomis akcijų kursas pakyla, nes manoma, jog saulė didina žmonių optimizmą. Tad prieš perkant didelį pirkinį, žvilgtelėkite į termometrą.
Sakoma, jog žmogaus rūbai, namai, skėčiai, kondicionieriai, centrinės šildymo sistemos iškraipė žmogaus suvokimą apie orą bei gamtą. Tačiau nepaisant viso to, mes jautriai reaguojame į orus. Jis yra geras sveikatos testas, įvertinantis mūsų organų tinkamumą toliau dirbti. Pats oras sveikam žmogui ligų niekada nesukels, gal tik šiek tiek pablogins savijautą ar nulems nuotaiką. Tai gali būti paaiškinama, kaip prisitaikymas prie naujų oro sąlygų. Tuo tarpu sergančiam žmogui oras gali smogti į pačią silpniausią organizmo vietą. Tačiau ne šaltis sukelia miokardo infarktą, o gyvenimo būdas, oras dažnai esti tik paskutinis lašas ligų taurėje.
Ką dar reikėtų žinoti…
- Rūkaliai bei širdies ligomis linkę sirgti žmonės turėtų vengti kalnų. Žemas oro slėgis juose tokiems žmonėms gali būti mirtinas.
- Jei turite skrandžio opą venkite drėgno ir karšto klimato, tai palankios sąlygos opai imti kraujuoti.
- Nepatartina sudėtingas operacijas, o ypač širdies, atlikti audros metu. Perkūnijos, audros metu suaktyvėja kraujo krešėjimas.
- Šaltuoju metų laiku reikėtų vilkėti keletą sluoksnių rūbų, kad sušilus, būtų galima ką nors nusivilkti. Vasarą patartina dėvėti laisvus, plonus rūbus, kurie užtikrintų gerą oro cirkuliaciją.
- Jei dėl netinkamo jūsų sveikatai klimato nutarėte pakeisti gyvenamąją vietą, gerai viską apsvarstykite. Sakoma, jog adaptacija prie naujos aplinkos, persikraustymo stresas gali atsverti klimato teikiamą naudą.
