Paskelbta

Hiperlipidemija bei jos koregavimas vaistais

Lipidai – tai  molekulių klasė, kuri apima įvairias medžiagas: riebalų rūgštis, sterolius (įskaitant cholesterolį), tam tikrus riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E ir K) bei gliceridus.

Žodis „lipidai“ dažnai klaidingai suprantamas kaip cholesterolis, kuris yra, neva, absoliutus blogis ir siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Cholesterolio molekulės yra reikalingos svarbioms biocheminėms ir fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys. Trumpai tariant, žmonės negalėtų gyventi be cholesterolio.

Kūnas gauna dalį reikalingo cholesterolio iš maisto šaltinių, tačiau likusi dalis yra sintezuojama kepenyse. Tačiau cholesterolio perteklius tampa kenksmingas, nusėda ant kraujagyslių, jos susiaurėja, sušiurkštėja, atsiranda kraujagyslių pažeidimų. Taip sutrikdoma kraujotaka ir iškyla pavojus atsirasti širdies ir kraujagyslių ligoms.

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Dauguma žmonių žino apie dvi cholesterolio rūšis –  dažnai vadinamas „geruoju“ ir „bloguoju“ cholesteroliu, tačiau iš tikrųjų yra šešios pagrindinės lipoproteinų klasės.

Tik trys iš šešių tiesiogiai susijusios su koronarinių arterijų sklerozės vystymosi rizika:

  • labai mažo tankio lipoproteinas (LMTL)
  • mažo tankio lipoproteinas (MTL)
  • didelio tankio lipoproteinas (DTL).

MTL cholesterolis vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, o jo padidėjimas kraujyje siejamas su koronarinių širdies ligų (KŠL) rizika.

Tuo tarpu DTL –  „gerasis“ cholesterolis,  yra susijęs su sumažėjusia KŠL rizika.

Norint išvengti dislipidemijos, būtina išlaikyti žemą MTL kiekį ir aukštą DTL kiekį.

Paprasta atsiminti – MTL – mažo tankio lipoproteinai – turi būti žemi.

DTL – didelio tankio lipoproteinai – kuo aukštesni.

LMTL yra pagrindinis lipidų, o taip pat  trigliceridų pernešėjas.  

LMTL nėra tiesiogiai matuojamas kraujyje, tačiau aukštas trigliceridų kiekis paprastai atitinka aukštą LMTL lygį bei yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Cholesterolio ir trigliceridų lygiai geriausiai kontroliuojami keičiant gyvenimo būdą –  vengiama daug riebalų turinčio maisto, o ypač ribojami maisto produktai, turintys cholesterolio (mėsa, kiaušinių tryniai ir riebūs pieno produktai), didinant fizinį aktyvumą, atsisakant rūkymo.

Tačiau gyvenimo būdo pokyčiai ne visada būna sėkmingi. Dalis pacientų nesugeba ar nenori keisti mitybos ir gyvenimo įpročių, kitiems pacientams aukštą cholesterolio lygį lemia genetiniai veiksniai.  

Šioms situacijoms yra įvairių medicininių sprendimų. Terapijos tikslas – sumažinti cholesterolio ir trigliceridų lygius, kad sumažėtų rizika susidaryti sklerotinėms plokštelėms ir sumažėtų trombozės, galinčios sukelti infarktą (MI) ar insultą, tikimybė.

Medikamentinis gydymas

Statinai

Statinai yra vieni iš dažniausiai skiriamų vaistų hiperlipidemijai gydyti.  Jų veikimo mechanizmas lemia šių vaistų efektyvumą. Cholesterolio molekulė sintetinama kepenyse naudojant fermentą, vadinamą HMG-CoA reduktaze. Statinai slopina šio fermento veiklą, taip tiesiogiai sumažindami cholesterolio molekulės sintezę.

Įrodyta, kad sumažėjęs cholesterolio kiekis sulėtina KŠL progresavimą ir šių ligų komplikacijas.

Fermentas, HMG-CoA reduktazė, yra aktyviausias miego metu, todėl ši vaistų grupė yra veiksmingesnė, kai vartojama prieš miegą.

Galimi pašaliniai reiškiniai

  • Raumenų skausmai, raumenų uždegimas, rabdomiolizė – gali pasireikšti per kelias savaites ar mėnesius nuo statinų terapijos pradžios.
  • Kepenų toksiniai pakitimai – transaminazės kiekio kraujyje padidėjimas pasireiškia 0,5% – 2% pacientų, kurie vartojo statinus metus ar ilgiau. Kepenų nepakankamumo išsivystymas yra labai retas. Prieš pradedant gydymą statinais rekomenduojama atlikti kepenų funkcijos tyrimus, o vėliau kartoti kas 6–12 mėnesių.
  • Kai kurie statinai gali padidinti 2 tipo diabeto riziką, ypač moterims (Byrne & Wild, 2011), tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis poveikis pasireiškia pirmiausia tiems pacientams, kurie jau turi diabeto rizikos veiksnių (Waters et al., 2013).
  • Nėščiosios ar planuojančios pastoti moterys neturėtų vartoti statinų. Statinai yra kenksmingi besivystančiam vaisiui.
  • Statinai gali sąveikauti su vaistais, slopinančiais fermentą CYP3A4.  Tai gali būti priešgrybeliniai vaistai, makrolidiniai antibiotikai, antidepresantai, kalcio kanalo blokatoriai, kortikosteroidai, o taip pat statinai nevartojami kartu su greipfrutais ir kt. Tai gali padidinti statinų koncentraciją kraujyje.

Fibratai

Šie vaistai yra gaunami iš fibrinės rūgšties, kurie mažina lipidų, o ypač trigliceridų kiekį. Šių vaistų pagalba dalis trigliceridų pašalinami iš kraujo, o taip pat kepenyse blokuojamos LMTL molekulės. Tai vyksta per peroksisomų proliferatorių receptorių (PPAR) aktyvavimą, kurie skatina riebalų rūgščių skaidymą.

Fibratai gali sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje nuo 35% iki 50% ir padidinti DTL (gerąjį cholesterolį) nuo 5% iki 20% — tai žymus pagerėjimas pacientams, turintiems reikšmingai padidėjusius trigliceridų kiekius.

Pašaliniai reiškiniai

  • Raumenų pakenkimas – miopatija, rabdomiolizė, o ypač vartojant kartu su statinais.
  • Kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas
  • Dispepsija
  • Tulžies akmenų susidarymas
  • Atsargiai vartoti kartu su varfarinu, būtina stebėti INR.

Niacinas arba vitaminas B3

Šis vitamino B variantas yra naudingas pacientams, sergantiems dislipidemija.

 Kepenyse niacinas slopina LMTL (labai mažo tankio lipoproteinų) gamybą, o tai padeda sumažinti MTL (mažo tankio lipoproteinų) kiekį. Taip pat jis didina DTL (didelio tankio lipoproteinų) kiekį, lėtindamas jo šalinimą. Tokiu būdu niacinas mažina MTL kiekį bei fibrinogeno kiekį plazmoje. Jis yra efektyvus pacientams, turintiems padidėjusią cholesterolio koncentraciją, o ypač žemą gerojo cholesterolio kiekį.

 Kai kurie tyrimai rodo, kad niacinas gali būti naudingas mažinant mirtingumą, kai jis naudojamas kaip antrinė koronarinės širdies ligos prevencinė priemonė.

Pašaliniai reiškiniai

  • Paraudimas (flushing) yra dažniausias niacino šalutinis poveikis, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Paraudimas yra dažnesnis naudojant kristalinę niacino formą nei depo tabletes.
  • Niacinas gali padidinti serumo gliukozės kiekį, o tai nepalanku sergantiems diabetu.
  • Dilgėlinė, niežulys, parestezijos (dilgčiojimas, tirpimas) ir pykinimas.
  • Galimas AKS sumažėjimas, vartojant kraujagysles plečiančius vaistus.

Omega -3 riebiosios rūgštys

Didelės koncentracijos omega -3 riebiosios rūgštys rekomenduojamos žmonėms, turintiems aukštą trigliceridų kiekį. Šios rūgštys blokuoja trigliceridų bei LMTL sintezę, o tai gali iki 50 proc.sumažinti trigliceridų kiekį ir padidinti DTL kiekį.

Pašaliniai reiškiniai

  • Nemalonus žuvies skonis, atsiraugėjimas žuvies skoniu.
  • Pykinimas, dujų susikaupimas pilve, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.

Rezinai (tulžies rūgščių sekvestrantai)


Tulžies rūgštys yra cholesterolio šalutiniai produktai, kurie išsiskiria su išmatomis, tačiau dažnai didelė dalis šių rūgščių vėl yra pasisavinama žarnyne.

Rezinai suriša tulžies rūgštis žarnyne bei slopina jų pasisavinimą. Tai sumažina cholesterolio kiekį kepenyse, kas savo ruožtu skatina MTL receptorių susidarymą, kurių pagalba mažėja cholesterolio kiekis serume. Šios vaistų grupės pavyzdžiai yra cholestiraminas, kolestipolis.

Pacientams, kurių MTL cholesterolio kiekis yra šiek tiek arba vidutiniškai padidėjęs, geriausia naudoti šiuos cholesterolio mažinimo vaistus. Pacientams, kurių serumo MTL lygiai yra aukšti, rezinai veiksmingesni, kai vartojami kartu su statinais arba nikotino rūgštimi.

Pašaliniai poveikiai

  • Virškinimo trakto sutrikimai- pykinimas, pilvo pūtimas, pilvo spazmai.
  • Gali sutrikdyti digoksino ir varfarino pasisavinimą ir lemti mažesnį terapinį serumo lygį.

Ezetimibas

Tai selektyvus cholesterolio absorbcijos inhibitorius, kuris blokuoja MTL patekimą per žarnyno epitelį į kraują. Tai gali sumažinti net iki 20 proc. MTL kiekį kraujyje.

Ezetimibas dažnai vartojamas kartu su statinais, o ypač tuo atveju, jei pacientas netoleruoja didelių statino dozių.

Pašaliniai reiškiniai

  • Retais atvejais pasitaiko virškinimo trakto sutrikimų –  viduriavimas, pilvo skausmas.
  • Raumenų ar galvos skausmai

Naudota literatūra

B.T.Smith,D.F.Pacitti Pharmacology for nurses, 2019

H.Nordeng, O. Spigset Legemidler og bruken av dem, 2017

Paskelbta

Apie vitaminą D

10

Deja, vasara baigėsi, saulės spinduliai vis rečiau mus pasieks, o odoje mažiau gaminsis vitamino D. Manoma, jog per vasarą sukauptos vitamino D atsargos lapkričio pradžioje visiškai išsenka, tad dabar pats metas pasirūpinti, kad šio vitamino mūsų organizmas gautų nuolat.

 Jei anksčiau buvo pabrėžiama vitamino D svarba kūdikiams, siekiant išvengti rachito, tai šiandien akcentuojama, jog šis saulės vitaminas gyvybiškai reikalingas visų amžių žmonių grupei.  Vitaminas D svarbus ne tik kaulų stiprumui, tačiau ir mūsų  imuninei sistemai. Teigiama, jog jo dėka galime apsisaugoti  net nuo vėžio.

Vitaminas D į mūsų organizmą atkeliauja trimis keliais:

  • sintetinamas iš cholesterolio ir ultravioletinių spindulių
  • gaunamas su augaliniu, gyvūniniu maistu
  • vartojant vitaminus.

Vitaminas D turi praeiti kelis etapus, kad taptų aktyvus. Pirmiausia kepenyse jis paverčiamas į kalcidiolį arba 25(OH)D, tokiu pavidalu jis kaupiamas žmogaus organizme. Vėliau inkstuose jis paverčiamas į kalcitriolį arba 1,25(OH)2D. Tai aktyvi vitamino D forma.

Vitamino D funkcijos

Geriausia žinoma vitamino D reikšmė kalcio ir fosforo apykaitoje. Aktyvioji vitamino D forma – kalcitriolis patenka į kraujotaką ir keliauja į plonąją žarną bei kaulus. Plonojoje žarnoje kalcitriolis jungiasi su vitamino D receptoriais bei aktyvinami vitamino D genai, tai didina kalcio ir fosforo absorbciją žarnyne. Kalcitriolis taip pat stimuliuoja kalcio reabsorbciją iš inkstų, tad jo mažiau išsiskiria su šlapimu. O taip pat kalcitriolis kauluose veikiamas parathormono iš kaulų į kraujo sistemą išskiria kalcio ir fosforo. Sumažėjus kaulų tankiui, vitaminas D padeda mobilizuoti kaulinį audinį. Dėka vitamino D palaikoma kalcio ir fosforo homeostazė, o kalcio koncentracija kraujyje išlieka normali, net jei su maistu jo gauname per mažai.

Vitaminas D veikia kaip steroidinis hormonas ir sąveikauja su baltymais bei skatina arba slopina genų transkripciją audiniuose. Kalbant paprastai, vitamino D pagalba įjungiami arba išjungiami tam tikri genai, o tai sukelia pokyčius ląstelėse. Manoma, jog sumažėjęs vitamino D kiekis turi įtakos vėžio, diabeto, autoimuninių ligų, infekcijų atsiradimui bei pažintinių funkcijų mažėjimui.

Vitaminas D taip pat atlieka neuroprotekcinę funkciją, reguliuoja nervinių ląstelių augimą bei jų toksiškumą.

 Daugybė tyrimų, atliktų slaugos namuose, parodė, jog vitamino D ir kalcio papildų vartojimas, žymiai sumažino senyvo amžiaus žmonių kaulų lūžių skaičių, susijusių su kritimais.

Menopauzinio amžiaus moterims kalcio ir vitamino D papildai šiek tiek padidino šlaunikaulio tankį, tačiau padidino riziką atsirasti inkstų akmenims.

Kiti tyrimai parodė, jog pacientams, sergantiems vilklige, padidinti vitamino D kiekiai sumažino uždegimą.

Kenčiantiems nuo chroniško skausmo, vitaminas D sumažino skausmą bei pagerino miego kokybę.

Didelės dozės vitamino D suleistos į raumenis, po 12 savaičių sergantiems tuberkulioze padėjo greičiau priaugti svorio, stebėtas mažesnis tuberkuliozės išplitimas į kitus organus bei 50 proc. sumažėjo tuberkuliozinės kavernos plaučiuose.

O taip pat pastebėta, jog vitamino D vartojimas pagerino bendrą savijautą, raumenų funkciją bei gliukozės toleranciją viršsvorio turintiems bei nutukusiems pacientams.

Vitamino D trūkumas

 Vitamino D stygius dažniau pasireiškia:

  • Tamsesnę odą turintiems žmonėms
  • Vegetarams
  • Vyresnio amžiaus žmonėms
  • Turintiems viršvorio ar nutukusiems
  • Gyvenantiems šaltesnio klimato juostose
  • Praleidžiantiems saulėje mažiau nei 15 min.

Vitamino D trūkumas yra žymiai dažnesnis reiškinys nei jo perdozavimas. Vienas dažniausių pažeidimų, atsirandančių vaikams dėl šio vitamino trūkumo – rachitas, kuomet vaikams sulėtėja augančių kaulų mineralizacijos procesas. Pastebėta, jog rachitas po truputį plinta, tam įtakos turi mažiau judrus gyvenimo būdas, retesnis buvimas saulėje, ilgas sedėjimas prie kompiuterių, televizorių.

Visiškas riebalų vengimas maiste taip pat didina riziką vitamino D nepakankamumui. Tai yra riebaluose tirpstantis vitaminas, tad žmonės suvartojantys mažiau riebalų, mažiau absorbuos vitamino D.

Vyresniems žmonėms dėl vitamino D trūkumo gali atsirasti osteomaliacija ir osteoporozė. Šios ligos, kaip ir rachitas, pakenkia kaulinį audinį. Osteomaliacijos atveju kaulų tankis sumažėja dėl tam tikrų kaulinių audinių, kurie yra rezistentiški vitaminui D. Tai sukelia skausmingus pseudolūžius, dėl jų atsiranda raumenų silpnumas ir kaulų įtempimas, o taip pat padidėja lūžių rizika. Osteoporozė – tai kaulų retėjimo liga. Ši liga yra susijusi su amžiumi, ypač paplitusi tarp menopauzinio amžiaus moterų. Osteoporozę sukelia daugybė faktorių, tačiau labiausiai tikėtina, jog ji susijusi su prasta medžiagų apykaita bei vitamino D trūkumu.

Kokiomis dar ligomis grasina vitamino D trūkumas?

  • Demencija – žurnalas Neurology pasidalino 2014 metų atliktu tyrimu, kuris atskleidė, jog vyresni žmonės, kenčiantys nuo vitamino D trūkumo, yra didesnėje rizikoje susirgti tam tikros rūšies demencija, tame tarpe ir Alzheimerio liga. Ekspertai tiksliai nežino, kaip vitaminas D tiesiogiai susijęs su demencija, bet manoma, jog dauguma smegenų ląstelių turi vitamino D receptorių, kurie susijungę su vitaminu D, skatina nervinių ląstelių augimą. Be to, optimalus vitamino D kiekis, skatina išsiskirti tam tikras chemines medžiagas smegenyse, kurios padidina neuroglijų našumą, gydant pažeistas smegenų ląsteles. Sveika subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, aktyvus socialinis gyvenimas taip pat mažina demencijos riziką.
  • Prostatos vėžys – 2014 metais išspausdinta studija žurnale „Clinical Cancer Research“ atrado ryšį tarp žemo vitamino D kiekio kraujyje bei agresyvaus prostatos vėžio tiriant europiečius –amerikiečius bei afrikiečius – amerikiečius. Tai liga, kuri dažniausiai diagnozuojama vyrams, kurių amžiaus vidurkis apie 66 metai.
  • Erekcijos sutrikimai – 2014 metų studija išspausdinta „Journal of sexual medicine“ atskleidė, jog vyrai, kuriuos kankina sunkūs erekcijos sutrikimai turi žymiai mažesnius vitamino D kiekius kraujyje, nei tie, kuriems pasireiškė tik nedideli erekcijos sutrikimai. Tai vienas dažniausių seksualinių sutrikimų vyrų tarpe, dažnai lydimas kitų ligų – diabeto, aukšto kraujospūdžio, prostatos vėžio.
  • Šizofrenija – žmonėms, kuriems trūksta vitamino D, yra du kartus didesnėje rizikoje susirgti šizofrenija, nei tiems, kuriems šio vitamino trūkumo nėra. Taip patvirtino 2014 metų studija žurnale „Journal of clinical endocrinology and metabolism“, kuris rėmėsi 19 skirtingų studijų.
  • Širdies ligos – vitamino D trūkumas sąlygoja sunkesnes širdies ligų išeitis, taip teigiama American college of cardiology atliktame tyrime.

Kaip gauti vitamino D?

Vienas lengviausių ir efektyviausių būdų gauti vitamino D – išeiti į lauką ir pabūti saulėje. Tačiau kad vitaminas tikrai imtų gamintis, turėtų būti atidengta ne mažiau kaip 40 proc.kūno, o saulėje pabūti 10-20 minučių šviesesnę odą turintiems žmonėms ir ne mažiau 60 minučių – tamsesenę. Po saulės vonių nepatartina odos trinti grubia kempine ar naudoti daug muilo. Apsauginiai kremai nuo saulės taip pat užblokuoja vitamino D gamybą odoje. Tad geriausia išeitis –  mėgautis saule po truputį, saikingai, o rekomenduojamą laiką išdalinti į kelis etapus. Taip apsisaugosime nuo odos nudegimų bei bus mažiau pavojų susirgti odos vėžiu.

Kitas būdas gauti vitamino D – vartoti maisto produktus, kuriuose natūraliai yra vitamino D. Vitaminu D yra turtingos laukinės žuvys – silkė, lašiša, skumbrė, upėtakis. Taip pat reikėtų įtraukti į savo valgiaraštį galvijų kepenis, kiaušinius, sardines, tuną, grybus. Tačiau yra paskaičiuota, jog su maistu vitamino D gauname tik 10 -20 proc. reikalingo kiekio. Tad geriausia išeitis šaltuoju periodu vartoti žuvų taukus ar vitamino D papildus.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 10 mikrogramų. Kartais vitamino D kiekis išreiškiamas tarptautiniais vienetais (TV): 1 mikrogramas cholekalciferolio (vitamino D 3) atitinka 40 TV – tarptautinių vienetų. Jei žmogus retai būna saulėje, dozė gali būti didinama iki 20 mikrogramų per dieną.

Pagal 2012 m. Europos maisto saugos tarnybos pateiktoje nuomonėje nurodoma, jog didžiausia leistina vitamino D norma suaugusiems, įskaitant ir nėščiąsias bei žindančias moteris, yra 100 mikrogramų per dieną.

Profilaktinė vitamino D3 dozė vaikams 400 – 1000 TV. Vaikams iki 10 metų vaikams idealiausia gauti  žuvų taukus.

Norint sužinoti vitamino D kiekį organizme, atliekamas kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas 25-hidroksivitamino D kiekis kraujo serume. Jei jo kiekis mažesnis nei 30 nmol/l, laikoma, jog organizme trūksta vitamino D. Optimaliausias kiekis – 50 nmol/l.

Paskelbta

Geras blogas cholesterolis

Širdies ir kraujagyslių ligos pasiekė epidemijos lygį, kasmet Lietuvoje jos nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių. Nacionalinė sveikatos programa, siekusi iki 2010 m. sumažinti mirštamumą nuo šių ligų 15 proc., deja, taip ir liko neįgyvendinta. Cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje rodikliai Lietuvoje išlieka vieni didžiausi ES šalyse. Aukštas cholesterolis, ypač padidėję mažo tankio lipoproteinai, yra pagrindinė aterosklerozės priežastis. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Dažniausiai pažeidžiamos galvos smegenų bei širdies vainikinės kraujagyslės. Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje.

Kas yra cholesterolis?

Tai į riebalus panaši medžiaga, gaminama kepenyse. Štai keletas jo funkcijų:

  • dalyvauja ląstelių membranų statyboje,
  • dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje (androgenų, estrogenų ir aldosteronų),
  • dalyvauja tulžies rūgščių gamyboje,
  • dalyvauja vitamino D sintezėje,
  • dalyvauja riebaluose tirpstančių vitaminų apykaitoje,
  • įeina į neuronų dangalo, mielino, sudėtį.

Cholesterolis netirpsta nei kraujyje, nei vandenyje. Jis tarsi supakuojamas į baltymo molekulę, vadinamą lipoproteinu. Ši molekulė lengvai įsimaišo į kraują ir jo pagalba keliauja. Vienos molekulės yra didelės ir lengvos, kitos – mažos ir sunkios. Svarbiausi lipoproteinai yra šie:

  • Mažo tankio arba MTL
  • Didelio tankio arba DTL
  • Labai mažo tankio arba LMTL
  • Trigliceridai

Visų šių lipoproteinų suma sudaro bendrą cholesterolio lygį.

MTL cholesterolį ima iš kepenų ir išnešioja po visą kūną. Ląstelės pagauna MTL ir pasisavina iš jo cholesterolį. Esant dideliam MTL kiekiui, jis nusėda kraujagyslių sienelėse, o tai skatina cholesterolinių plokštelių formavimąsi. Bėgant laikui plokštelės didėja, užkirsdamos kelią normaliai kraujo tėkmei arterijose. Šis reiškinys vadinamas ateroskleroze. MTL sudaro apie 60-70 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus MTL kiekis kraujyje yra mažiau nei 3 mmol/l. Tyrimais įrodyta, jog sumažinus MTL kiekį, žymiai sumažėja rizika susirgti širdies –kraujagyslių ligomis.

DTL „sugeria“ cholesterolį iš arterijų sienelių ir kraujo bei nuneša jį atgal į kepenis, kur jis pašalinamas. Tai sumažina MTL kiekį. Kuo didesnis DTL kiekis, tuo mažesnė rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. DTL sudaro apie 20-30 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus DTL kiekis – daugiau nei 1,2 mmol/l.

Trigliceridai sudaryti iš riebiųjų rūgščių, kurios gaminamos kepenyse bei gaunamos su maistu. Kepenys šalina trigliceridus iš kraujo ir „supakuoja“ juos į LMTL molekules. Šios dalelės sunkiai juda kraujyje ir ypač prisideda prie aterosklerozės bei širdies – kraujagyslių ligų atsiradimo. Optimalus trigliceridų kiekis kraujyje yra mažiau nei 1,7 mmol/l.

Dislipidemija – kas tai?

Sutrikus lipoproteinų apykaitai organizme labai padidėja rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. Šis sutrikimas vadinamas dislipidemija, kuri gali būti pirminė ir antrinė.

Pirminė dislipidemija atsiranda dėl genetinių pakitimų lipoproteinų apykaitoje. Dažnai pasireiškia jauname amžiuje.

Antrinė dislipidemija pasireiškia sutrikusia lipoproteinų apykaita. Šio sutrikimo priežastys – sulėtėjusi skydliaukės funkcija, kepenų, inkstų ligos, nutukimas, diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Lipoproteinų apykaita gali sutrikti vartojant antihipertenzinius, antipsichotinius vaistus, estrogenus. Kepenys atlieka esminį vaidmenį cholesterolio gamyboje bei jo išskyrime į kraują. Jei žmogaus kepenys pažeisti, jos turi mažiau ląstelių, galinčių pašalinti cholesterolį iš kraujo, o tai didina cholesterolio kiekį.

Gerieji ir blogieji

DTL kartais vadinama „geruoju“ cholesteroliu, kadangi jis šalina MTL ir tokiu būdu palaiko normalią kraujo tėkmę arterijose. MTL vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, jo padidėjimas kraujyje skatina kaupti riebalus ar plokšteles arterijose, o tai blogina kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Šių plokštelių atitrūkimai gali iššaukti miokardo infarktą ar smegenų insultą. Trigliceridai – tai tam tikri riebalai kraujyje. Visos kalorijos, kurios lieka mūsų organizmo nesunaudotos, paverčiamos trigliceridais ir saugomos riebalų ląstelėse. Aukštas trigliceridų kiekis kraujyje rodo, jog žmogus nuolat suvartoja daugiau kalorijų negu sudegina.

Cholesterolio mažinimas

Pakeitus gyvenimo būdą ir sureguliavus dietą, įmanoma kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje. Svarbu sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą bei visiškai atsisakyti trans – riebalų. Nustatyta, jog atsisakius trans – riebalų maiste širdies ir kraujagyslių ligų pavojus sumažėja iki 19 proc.

Sočiuosius riebalus sumažinsime pašalindami matomus riebalus nuo mėsos prieš ją gaminant. Pieno produktus patariama rinktis mažesnio riebumo. Derėtų vengti margarino, salotų padažų, majonezo. Kepimui bei salotoms reikėtų rinktis alyvuogių arba rapsų aliejų. Mokykite pacientus skaityti maisto etiketes ir vengti greito maisto užkandinių.

Skaidulos taip pat padeda sumažinti cholesterolio lygį. Ypač naudingos tirpiosios skaidulos, kurios susiriša su cholesteroliu, gaunamu su maistu ir padeda jį pašalinti. Beje, yra atlikta tyrimų, įrodančių, jog tirpiosios skaidulos gali sumažinti cholesterolio gamybą kepenyse ir MTL daleles paversti didesnio tankio bei lengviau judančias kraujyje. Tirpiųjų skaidulų gausime valgydami avižinių dribsnių, lęšių, pupelių, obuolių, kriaušių, apelsinų, braškių, riešutų, linų sėmenų, agurkų, salierų, morkų.

Kitas žingsnis – fizinio aktyvumo didinimas. Skatinkite pacientą pradėti nuo mažiausio žingsnio – tebūnie tai kasdieniai pasivaikščiojimai, trunkantys mažiausiai 30 minučių. Vėliau krūvis palengva turėtų būti didinamas, įtraukiant nesunkių fizinių pratimų iki 40 minučių 5 kartus savaitėje. Nepamirškite, jog didelės permainos gali sukelti nemažai streso pacientams, tad čia svarbiausia neskubėti ir viską daryti palengva. Tegu pacientas pasirenka tuos pratimus, kurie jam patinka. Pasiūlykit daugiau judėti kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, vietoj lifto naudotis laiptais.

Cholesterolį mažinantys vaistai

Jei gyvenimo būdo bei dietos pokyčiai tik nežymiai sumažina cholesterolio lygį kraujyje, tuomet galima apsvarstyti vaistų vartojimą. Pagrindiniai vaistai, naudojami dislipidemijos gydymui yra šie:

  • Statinai,
  • Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai,
  • Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai,
  • Nikotininės rūgšties derivatai
  • Fibrinės rūgšties derivatai.

Kiekvienas šių vaistų turi savų pliusų ir minusų. Tad apie kiekvieną trumpai.

Statinai yraypač efektyvūs vaistai, kurie mažina MTL cholesterolį. Jie blokuoja kepenyse fermentus, atsakingus už MTL gamybą. Mažėjant MTL lygiui, mažėja aterosklerotinių plokštelių formavimasis, kraujagyslių uždegimas bei trombai. Statinai tik šiek tiek mažina trigliceridų kiekį ir nežymiai didina DTL lygį. Pagrindiniai šios grupės vaistai yra : pravastatinas, lovastatinas, atorvastatinas, simvastatinas.

Statinai neblogai toleruojami, bet gali varginti  nedideli virškinimo nepatogumai bei galvos skausmas. Sunkesnė pašalinė reakcija – tai raumenų skausmas ir silpnumas, tai gali būti miozito ar rabdomiolizės (raumenų irimo) požymiai. Tokiu atveju būtina ištirti fosfokinazės (CFK) lygį kraujyje. Vartojant statinus kartu su eritromicinu, niacinu ar gemfibroziliu raumenų pakenkimo rizika dar labiau padidėja. Tad jei pacientas kenčia stiprius raumenų skausmus ar kojų mėšlungį, patarkite jam apie tai pranešti gydytojui.

Kita rimta pašalinė reakcija – kepenų pakenkimas. Prieš pradedant vartoti statinus būtina ištirti kepenų fermentus kraujyje. Vėliau jie tikrinami po mėnesio vaistų vartojimo, dar sykį- po 3 mėnesių ir galiausiai kas pusė metų. Jei pacientas serga kepenų ligomis ar gausiai vartoja alkoholį, tuomet statinai nėra tinkamiausi vaistai. Be to, šiuos vaistus atsargiai turėtų vartoti pacientai su sutrikusia inkstų funkcija. Jiems gali atsirasti baltymo šlapime.

Kurį statiną pasirinkti nėra didelio skirtumo. Atorvastatino efektyvumas priklauso nuo dozės, didesnė dozė labiau sumažins cholesterolio lygį kraujyje. Simvastatinas mažina trigliceridų kiekį bei padidina DTL kiekį, tad šis vaistas tinkamas pacientams, siekiantiems sureguliuoti visų trijų rodiklių duomenis. Jei statinai vartojami kartu su antihipertenziniais ar antiaritminiais vaistais, gali padidėti statinų koncentracija serume.

Daugelis statinų vartojami prieš miegą, nes naktį į kraują išskiriamas didžiausias cholesterolio kiekis. Išskyrus lovastatiną, kuris geriausiai pasisavinamas vartojant kartu su maistu ir atorvastatinas, kuris pasižymi ilgu veikimu, tad gali būti išgeriamas anksčiau.

Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai suriša tulžies rūgštis žarnyne ir užkerta kelią jų pasisavinimui klubinėje žarnoje. Šis tulžies rūgščių cirkuliacijos sutrikdymas mažina MTL kiekį, o taip pat trigliceridų kiekį. Keletas šios grupės vaistų pavadinimai – cholestiraminas, kolestipolis.

Kadangi tulžies rūgštys neabsorbuojamos, tai pašalinės reakcijos yra minimalios. Dažniausiai pasitaiko virškinimo sutrikimai – viduriavimas, dujų susikaupimas, pykinimas ir svorio mažėjimas. Tulžies rūgščių surišikliai turi būti vartojami kartu su maistu, kadangi jie cholesterolį užblokuoja virškinamajame trakte.

Šie vaistai dažnai būna miltelių ar granulių pavidalu ir vartojami sumaišant juos su vandeniu, sultimis geresniam įsisavinimui. Rezinai lengvai jungiasi su kitais vaistais – skydliaukės hormonais, riebaluose tirpstančiais vitaminais ar antibiotikais, tokiu būdu sumažėja vaistų efektyvumas. Patarkite pacientams šiuos vaistus vartoti 1 val. prieš arba 4 val. po tulžies rūgščių surišiklių vartojimo.

Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai, vienas šios grupės vaistų – ezetimibas (ezetrolis), šiek tiek sumažina MTL rodiklius, tačiau neefektyvus, siekiant padidinti DTL kiekį ar sumažinti trigliceridus. Šie vaistai sumažina cholesterolio atgalinę absorbciją į kraują plonajame žarnyne, o kartu mažiau jo patenka į kepenis. Pašalinės reakcijos – galvos skausmas, viduriavimas, pilvo skausmas. Jei pacientas ima skųstis raumenų skausmais ir silpnumu, verta ištirti CFK kraujyje.

Nikotininės rūgšties derivatai slopina laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimąsi periferiniuose audiniuose bei sumažina trigliceridų sintezę kepenyse. O tai sumažina trigliceridų bei MTL kiekius kraujyje ir padidina DTL kiekį. Pacientai, pavartoję niacino, gali pajusti karščio pylimą bei dilgčiojimą kurį tai laiką. Karščio pylimą sukelia padidėję prostaglandinai ir gali būti pašalinama vartojant 325 mg aspirino prieš geriant niaciną. Vartojant niaciną gali padidėti kepenų rodikliai kraujyje, šlapimo rūgštis, gliukozė. Prieš vartojant šį vaistą būtina ištirti gliukozę bei kepenų rodiklius, o vėliau sekti juos dinamikoje. Taip pat niacinas nėra labai tinkamas pacientams, sergantiems diabetu ar podagra.

Fibrinės rūgšties derivatai tokie kaip fenofribatas ir gemfibrozilis, stabdo LMTL gamybą ir pagreitina trigliceridų pašalinimą. Šios grupės vaistai ypač efektyvūs, siekiant sumažinti trigliceridų kiekį. Vaistas gemfibrozilis šiek tiek padidina DTL kiekį. Dažniausiai pasitaikančios pašalinės reakcijos – meteorizmas, dispepsija, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Kaip ir kiti cholesterolį mažinantys vaistai, šie taip pat gali sukelti kepenų pakenkimą, todėl juos vartojant būtina sekti kepenų rodiklius dinamikoje.

Slaugytojo vaidmuo

Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams reguliuoti lipidų kiekį kraujyje. Daugybė tyrimų atskleidė, jog dalyvaujant slaugytojams gerėja klinikinės išeitys bei mažėja rizikos faktorių. Slaugytojas, dalyvaudamas lipidų reguliavimo programoje, pacientą

  • moko
  • įvertina ir seka
  • konsultuoja
  • apsvarsto tyrimo rezultatus su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais bei pačiu pacientu.

Mokykite pacientą apie cholesterolį bei kokią įtaką tai turi širdies ir kraujagyslių sistemai. Papasakokite, kaip būtina pakeisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Supažindinkite pacientą su jam paskirtais vaistais, paaiškinkite kaip juos vartoti, kartu aptarkite kraujo tyrimų rezultatus, atsakykite į iškilusius klausimus. Jūs galite tapti paciento „treneriu“ lipidų mažinimo programoje.

Šiek tiek apie riebalus

Riebalai, vartojami su maistu, suteikia mums energijos. Riebalai skirstomi į nesočiuosius, sočiuosius ir trans – riebalus.

Nesotieji riebalai randami augaliniuose produktuose – riešutuose, sėkluose ir augaliniame aliejuje. Jie gali sumažinti cholesterolio lygį kraujyje bei sumažinti uždegimą kraujagyslėse.

Sočiųjų riebalų šaltiniai – mėsa, jūros gėrybės, vištienos oda, riebūs pieno produktai, kokoso ir palmių aliejai. Šie riebalai didina rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis, nes didina MTL kiekį kraujyje. Žmogaus organizmas geba pats pasigaminti sočiuosius riebalus tiek, kiek jam reikia, tad valgyti jų su maistu nėra būtina.

Trans – riebalai gaunami kaitinant skystus augalinius riebalus iki labai aukštos temperatūros, o paskui pridedama vandenilio molekulė. Šis procesas vadinamas hidrogenacija. Trans – riebalai ypač didina MTL kiekį, mažina DTL kiekį, didina uždegimą kraujagyslėse. Trans – riebalų šaltiniai – margarinas, tepieji riebalų mišiniai, majonezas, kepiniai, kur naudojamas margarinas, greitojo maisto patiekalai.

Patarimų lapas pacientui

Dietos pokyčiai

  • Ruošdami mėsos patiekalus, pašalinkite matomus riebalus.
  • Kelis kartus savaitėje valgykite žuvį, rinkitės lašišą, upėtakį.
  • Rinkitės neriebius sūrius, pieną, jogurtą.
  • Kepimui naudokite alyvuogių ar rapsų aliejų.
  • Venkite majonezo ir kitų padažų.
  • Daugiau vartokite vaisių, daržovių, pupelių.
  • Atidžiai skaitykite produktų etiketes.
  • Rinkitės tamsesnę duoną, pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius.
  • Jei valgote kavinėje, suvalgykite pusė porcijos, kitą dalį neškitės namo.
  • Greitojo maisto kavinėse rinkitės neriebius produktus, venkite padažų ir bulvyčių fri.

Fizinio aktyvumo didinimas

  • Nusistatykite realų, jūsų kūno galimybes atitinkantį sporto planą. Rinkitės mėgstamus pratimus ir pradėkite nuo 15 min. kasdien, vėliau laiką ilginkite.
  • Vietoj lifto naudokitės laiptais.
  • Automobilį statykitės toliau nuo durų, kad šiek tiek prasivaikščiotumėt.
  • Per pietų pertrauką, jei yra galimybė, išeikite pasivaikščioti.

 

Kažkur, už vaivorykštės, aukštai danguje, yra šalis, kurioje niekas nėra girdėję apie cholesterolį. ~Allan Sherman