Arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimo ypatumai didelio svorio pacientams

Jei savo darbe nuolat tenka matuoti pacientams AKS, tuomet sutiksite su manimi, jog ši iš pirmo žvilgsnio paprasta procedūra, gali virsti sudėtingu uždaviniu, jei pacientas yra nutukęs. Ne visada turime jam tinkančios manžetės, manžetę šiaip ne taip uždedame, tačiau matavimo eigoje ji išsiskečia, tada matuojame ant riešo, bet nežinome, ar tikrai tinkamai elgiamės. Tad bandysiu apžvelgti šios ypatingos situacijos ypatumus.

Kraujo spaudimas yra apibrėžiamas kaip jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sienelę. Arterinis spaudimas skirstomas į sistolinį ir diastolinį. Sistolinis spaudimas yra kraujo spaudimas į arterijų sieneles, kai širdis susitraukia, o diastolinis, kai širdis ilsisi. Paprastai kraujo spaudimas matuojamas ant rankos virš alkūnės auskultuojant a.brachialis. Amerikos širdies asociacija (AHA) rekomenduoja, kad kameros ( manžetės dalis, kuri prisipučia) ilgis atitiktų 80 proc. paciento rankos viršutinės dalies apimties, o kameros plotis 40 proc. Tyrimai rodo, jog matuojant AKS nutukusiems pacientams įprastine manžete, gaunamas aukštesnis spaudimas nei jis yra iš tikro. Didesnės apimties rankai reikalinga manžetė su ilgesne ir platesne kamera.

Kai kurių ekspertų nuomone, jei tinkamos manžetės nėra, tuomet galime matuoti AKS ant riešo standartine manžete. Tačiau reikia žinoti, jog matuojant ant riešo gaunama 7 – 15 mmHg paklaida. Kyla klausimas, kokia paklaida yra toleruotina? Gibbs ir kt. siūloma paklaida 9 mmHg ir mažiau  atrodo daugumai priimtina. Šis standartas buvo nustatytas 1991 m. remiantis anesteziologų atliktais tyrimais. Kitas labiau patikimas atrodo Tarptautinės Standartų Organizacijos standartas ISO 81060-2:2009, kuris numato ±5 mmHg nuokrypį, bet ne daugiau kaip 8 mmHg.

Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistai matuodami AKS nutukusiems pacientams gali rinktis iš trijų manžečių: standartinės suaugusiųjų, didelės suaugusiųjų arba manžetės, skirtos matuoti AKS ant šlaunies (ji yra ilgesnė ir platesnė). Tačiau kiekvienu atveju susiduriama su daugybe problemų. Didelė manžetė gali būti per maža  didelės apimties rankai ir blogai ją apjuosti, tuomet gausime aukštesnį AKS nei jis yra iš tikro.

Matuojant AKS manžete, skirtą šlaunies AKS matavimui, iškyla kiti nepatogumai. Paprastai ji gerai apjuosia ranką, tačiau yra gana plati, tuo tarpu žmonių, turinčių antsvorį, rankos nėra ilgesnės, tad dažnai vienas manžetės kraštas atsiduria pacientų pažastyje, o kitas galas nutįsta ties alkūnės sulenkimu. O tai nėra teisingas manžetės uždėjimas.

Kita problema – nutukusių žmonių rankos dažnai yra apversto kūgio formos, t.y. rankos viršutinės dalies apimtis yra žymiai platesnė nei ties alkūnės sulenkimu, todėl manžetė blogai prisispaudžia ties a.brachialis ir gaunami netikslūs duomenys.

Kai kurie gamintojai ėmė gaminti ilgesnes manžetes, tačiau kamera manžetės viduje dažnai naudojama standartinio dydžio arba didelė suaugusiųjų. Tuo tarpu Amerikos širdies asociacija ypač pabrėžia būtinybę naudoti tinkamo dydžio kamerą. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog matuojant ilgesne manžete su standartine kamera ir matuojant AKS įprastine manžete ant riešo, tikslesni duomenys gaunami matuojant AKS riešo srityje.

Tad žiūrint iš praktinės pusės, jei neturime tinkamos manžetės, didelio svorio pacientams geriausia matuoti AKS riešo srityje ir laikyti paciento riešą širdies lygyje.

Bendros rekomendacijos matuojant AKS

  • Pacientas turėtų sėdėti atsirėmęs arba gulėti, įspėkite pacientą, kad jis nejudintų rankos ir nekalbėtų matavimo metu, paciento ranką padėkite širdies lygyje, jei įmanoma, paprašykite, kad pacientas prieš matavimą pasišlapintų. Manžetę dėkite ant apnuogintos iki peties rankos, jei manžetę dėsime ant drabužių, gausime netikslius duomenis.
  • Pirmą kartą AKS pamatuokite abiejose rankose, o vėliau matuokite toje rankoje, kurioje yra sąlyginai „blogesnis“ kraujospūdis.
  • Naudokite tinkamo dydžio manžetę. Jei matuosime AKS per didele manžete, gausim klaidingai žemą kraujospūdį, jei per maža – klaidingai aukštą kraujospūdį. Jei tinkamos manžetės neturime, tuomet matuokime ant riešo įprasto dydžio manžete.
  • Prieš matavimą įsitikinkite, jog manžetė uždėta tinkamai, gerai prigludusi, jei po manžete galime prakišti daugiau negu vieną pirštą, ji uždėta per laisvai. Įsitikinkite, jog kameroje nėra likusio oro, manžetės vamzdeliai eina tiesiai ir nėra susisukę.
  • Jei manžetę pripūsime per lėtai ar  per kelis kartus su pauzėmis, sukelsime venų persipildymą, o tai lems netikslius duomenis. Jei būtina matuoti AKS pakartotinai, tuomet pilnai išleiskite orą, palaukite bent 15 sekundžių, o tuomet vėl matuokite.
  • Jei pacientui sutrikęs širdies ritmas, tuomet geriau nenaudoti elektrinio AKS matuoklio, šiuo atveju tikslesni duomenys bus matuojant rankiniu aparatu.
  • Jei būtina pacientui pamatuoti AKS pakartotinai, tuomet matuokite toje pačioje rankoje, kaip matavote prieš tai.

Prostatos vėžio profilaktika

Prostatos vėžys – tai liga, kurios vyrai bijo ir vengia apie tai kalbėti. Tai dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet nustatoma apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Pastebėta, jog prostatos vėžys lyg epidemija plinta tose šalyse, kur  vartojama daug riebaus maisto bei mažai vaisių, daržovių ir grūdų. Azijoje sergamumas šia liga mažesnis, manoma, jog tam įtakos turi gausus sojos produktų ir grūdų vartojimas. Tyrimai rodo, jog  Azijos gyventojams emigravus į Šiaurės Ameriką ir pakeitus mitybos įpročius į “vakarietiškus”, sergamumas prostatos vėžiu išauga.

Prostata arba dar kitaip vadinama priešinė liauka, yra graikinio riešuto dydžio organas, esantis po šlapimo pūsle ir gaubiantis šlaplę. Prostatoje gaminasi sekretas, sudarantis didžiąją dalį spermos, ir palaikantis spermatozoidų gyvybingumą bei palengvinantis apvaisinimo procesą. Todėl prostata pagrįstai vadinama antrąja vyrų širdimi.

 

Kaip atpažinti prostatos vėžį?

Prostatos vėžio simptomai:

  • susilpnėja šlapimo srovė arba šlapimas teka su protrūkiais,
  • norima šlapintis, tačiau tai padaryti sunku,
  • noras šlapintis užklumpa staiga (ypač naktį ),
  • šlapinantis jaučiamas deginantis skausmas.

Vyrai turėtų nepamiršti, jog šie ar panašūs simptomai ne visada gali signalizuoti apie grėsmingą prostatos vėžį. Panašūs simptomai jaučiami sergant prostatos hiperplazija (padidėjimas), prostatos uždegimu. Prostatos vėžio diagnozės patvirtinimui prireiks išsamesnių tyrimų. Vis dėlto jeigu vyras  jaučia minėtus simptomus, jam būtina kreiptis į gydytoją urologą.

Ar galima užkirsti kelią prostatos vėžiui?

Įvairūs pastarųjų metų tyrimai rodo, jog “priešnuodžių” prostatos vėžiui galime rasti ant savo pietų stalo. Įrodyta, kad mityba daro įtaką ne tik sergamumui prostatos vėžiu, bet ir kaip greitai liga progresuos. Kai kurių autorių nuomone, net 75 proc. visų prostatos vėžio atvejų būtų galima išvengti vartojant tinkamą maistą. Tad ką valgyti, kad būtų išsaugotas vyriškumas?

  •  Pomidoruose, raudonosiose vynuogėse, arbūzuose, abrikosose yra likopeno – antioksidanto, suteikiančio vaisiams ir daržovėms raudoną spalvą. Ši medžiaga mažina riziką susirgti prostatos bei kitų organų vėžiu. Tyrimai parodė, kad vartojant pomidorų padažo du ir daugiau kartų per savaitę, 35 proc. sumažėja rizika susirgti prostatos vėžiu. Likopenas absorbuoja laisvuosius radikalus (chemines medžiagas, kurios susidaro medžiagų apykaitos metu,  jos gali pakenkti ląstelių genetinei struktūrai bei sukelti vėžį). Pomidorų padažas bei pomidorų sultys yra geriausias likopeno šaltinis. Su šiais produktais likopeno gaunama penkis kartus daugiau nei valgant šviežius pomidorus. Manoma, kad perdirbimo procesas skatina gausesnį antioksidanto išsiskyrimą.
  • Brokoliai, briuselio ir kitų rūšių kopūstai, ropės mažina prostatos vėžio riziką, nes juose randama tam tikra medžiaga, kuri žmogaus organizme gamina specialius fermentus, apsaugančius nuo vėžio.
  • Sojų pupelės, sojų pienas, tofu sūris, sojos mėsa turi izoflavonoidų  – medžiagų, kovojančių su vėžiu.
  • Japonijos vyrai per dieną išgeria 4–6 puodelius žaliosios arbatos ir rečiau nei vakariečiai miršta nuo prostatos vėžio. Kinijos vyrai taip pat reguliariai geria šią arbatą, o  mirtingumas nuo šios ligos Kinijoje mažiausias pasaulyje. Žaliojoje arbatoje yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali užkirsti kelią prostatos vėžiui arba pratęsti remisiją sergant.
  • Vyrai, valgantys žuvį tris kartus per savaitę, prostatos vėžiu suserga rečiau. Žuvyje, ypač lašišoje bei sardinėse, esančios omega-3 riebiosios rūgštys lėtina vėžinių ląstelių augimą.
  • Valgomasis šaukštas svogūno ar česnako laiškų, skiltelė česnako ar ketvirtadalis puodelio pjaustytos svogūno galvutės mažina prostatos vėžio riziką 50 proc. Minėtas daržoves reikia vartoti neapdorotas termiškai – dėti į šviežias salotas arba į patiekalus prieš baigiant juos gaminti.
  • Maltomis linų sėklomis pagardintas jogurtas ar košė bus gardesni, įgis riešutų skonį. Sėmenyse yra omega–3 riebalų rūgščių, kurios saugo nuo prostatos vėžio. Tačiau linų sėmenų aliejaus patariama vengti. Manoma, jog jis gali paspartinti vėžinių ląstelių augimą.
  • Patarkite savo pacientams nepiktnaudžiauti apdegusiais kepsniais. Ant grotelių ar grilyje keptoje mėsoje formuojasi vėžį sukeliančios medžiagos, kurios, “perdirbtos” kepenyse, tampa aktyvios ir atakuoja prostatos ląsteles. Jei žmogus savo gyvenimo neįsivaizduoja be keptų šonkauliukų ir kepsnelių, dietologai pataria rinktis liesesnę mėsą ir mažesnes porcijas. Prieš kepant mėsą patariama keletą minučių prieš tai ją apvirti, o vėliau kepant grilyje ar ant grotelių dažniau vartyti – mėsa mažiau apdegs ir bus mažiau paveikta dūmų.

Vitaminai, maisto papildai

Žmogui svarbu gauti būtinų mineralų, vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Idealu, jei visos šios medžiagos gaunamos su maistu,  taip jos geriau įsisavinamos. Tačiau jei vis dėlto nėra sąlygų ir laiko visavertei mitybai, tuomet būtina vartoti  maisto papildų. Prostatai ypač svarbus selenas ir vitaminas E.

Selenas – tai mikroelementas, kuris stabdo prostatos vėžinių ląstelių augimą. Tyrimai parodė, jog vartojant seleno, daugiau nei perpus sumažėja galimybė susirgti šia liga. Šio mikroelemento randama menkėse, tune, kalakutienoje, kiaušiniuose, ruduosiuose ryžiuose. Ypač selenu turtingi Brazilijos (Bertoletijų) riešutai; suvalgius porą riešutų, seleno gaunama net 140 mikrogramų. Tokio kiekio pakanka parai.

Mokslininkai pastebėjo, kad ilgainiui su amžiumi visiems vyrams kraujyje sumažėja seleno kiekis, nepaisant, serga jie prostatos vėžiu ar ne. Su amžiumi, deja, didėja ir rizika susirgti prostatos vėžiu.

Įrodyta, jog vyrai, turintys mažiau seleno atsargų, yra labiau linkę susirgti prostatos vėžiu. Kai seleno atsargos yra pakankamos, tikimybė susirgti šia liga sumažėja 50 proc. Šis mikroelementas padeda organizmui kovoti su potencialiai žalingomis medžiagomis. Labai tikėtina, kad seleno vartojimas papildomai sumažins sergančiųjų prostatos vėžiu skaičių. Be to, šio mikroelemento poveikis organizmui pajaučiamas palyginti greitai, tad, jei seleno vartojama jau sergant prostatos vėžiu, galimas dalykas, liga nebus tokia agresyvi. Jei selenas vartojamas kaip maisto papildas, tuomet jo per parą reikėtų nuo 70 iki 200 mikrogramų.

Vitaminas E – tai riebaluose tirpstantis antioksidantas. Jo yra kviečių daiguose, sojų aliejuje, migdoluose, žemės riešutuose, šparaguose, brokoliuose, špinatuose ir ropių lapuose. Tyrimai parodė, kad vyrams, kurių kraujyje didesnis antioksidantų kiekis, taip pat – ir vitamino E, yra mažesnė tikimybė susirgti prostatos vėžiu. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, jog aštuonis ir daugiau metų vitaminą E vartojantys vyrai nuo prostatos vėžio miršta du kartus rečiau.

Tačiau pacientams reikia priminti, kad vitaminų ir maisto papildų reikia vartoti saikingai, pasikonsultavus su gydytoju. Didelės vitaminų dozės veikia toksiškai, o nesaikingas vartojimas kenkia organizmui.

Ką dar reikėtų priminti?

Skatinkite pacientus vartoti įvairų maistą, nebijoti eksperimentuoti. Daugelis žmonių labai pamėgsta tam tikrus maisto produktus ir vengia bandyti ką nors nauja. Pavyzdžiui, gamindami daržovių troškinį praturtinkite jį tofu sūriu, kuris ypač gerai atkartoja su juo gaminamų produktų skonį. Jis tinka net kaip alternatyva raudonai mėsai, kepsniams.

Niekada nevėlu keisti mitybos įpročius. Vis daugiau tyrimų patvirtina, jog mityba svarbi ne tik siekiant išvengti prostatos vėžio, bet ir palengvina ligos eigą susirgus vėžiu. Patarkite  pacientams, kuriems jau patvirtinta prostatos vėžio diagnozė, nenuleisti rankų, vykdyti gydytojų skirtą gydymo planą ir laikytis mitybos specialistų rekomendacijų.

Ir dar…

50-75 m. amžiaus vyrams (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų), pagal valstybės finansuojamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kasmet nemokamai šeimos gydytojas turėtų paskirti  atlikti kraujo tyrimą, kuriame nustatoma PSA lygis. Šis rodiklis leidžia anksti diagnozuoti prostatos vėžį.

Daugiau informacijos apie prostatos vėžį rasite čia.

Geras blogas cholesterolis

Širdies ir kraujagyslių ligos pasiekė epidemijos lygį, kasmet Lietuvoje jos nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių. Nacionalinė sveikatos programa, siekusi iki 2010 m. sumažinti mirštamumą nuo šių ligų 15 proc., deja, taip ir liko neįgyvendinta. Cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje rodikliai Lietuvoje išlieka vieni didžiausi ES šalyse. Aukštas cholesterolis, ypač padidėję mažo tankio lipoproteinai, yra pagrindinė aterosklerozės priežastis. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Dažniausiai pažeidžiamos galvos smegenų bei širdies vainikinės kraujagyslės. Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje.

Kas yra cholesterolis?

Tai į riebalus panaši medžiaga, gaminama kepenyse. Štai keletas jo funkcijų:

  • dalyvauja ląstelių membranų statyboje,
  • dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje (androgenų, estrogenų ir aldosteronų),
  • dalyvauja tulžies rūgščių gamyboje,
  • dalyvauja vitamino D sintezėje,
  • dalyvauja riebaluose tirpstančių vitaminų apykaitoje,
  • įeina į neuronų dangalo, mielino, sudėtį.

Cholesterolis netirpsta nei kraujyje, nei vandenyje. Jis tarsi supakuojamas į baltymo molekulę, vadinamą lipoproteinu. Ši molekulė lengvai įsimaišo į kraują ir jo pagalba keliauja. Vienos molekulės yra didelės ir lengvos, kitos – mažos ir sunkios. Svarbiausi lipoproteinai yra šie:

  • Mažo tankio arba MTL
  • Didelio tankio arba DTL
  • Labai mažo tankio arba LMTL
  • Trigliceridai

Visų šių lipoproteinų suma sudaro bendrą cholesterolio lygį.

MTL cholesterolį ima iš kepenų ir išnešioja po visą kūną. Ląstelės pagauna MTL ir pasisavina iš jo cholesterolį. Esant dideliam MTL kiekiui, jis nusėda kraujagyslių sienelėse, o tai skatina cholesterolinių plokštelių formavimąsi. Bėgant laikui plokštelės didėja, užkirsdamos kelią normaliai kraujo tėkmei arterijose. Šis reiškinys vadinamas ateroskleroze. MTL sudaro apie 60-70 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus MTL kiekis kraujyje yra mažiau nei 3 mmol/l. Tyrimais įrodyta, jog sumažinus MTL kiekį, žymiai sumažėja rizika susirgti širdies –kraujagyslių ligomis.

DTL „sugeria“ cholesterolį iš arterijų sienelių ir kraujo bei nuneša jį atgal į kepenis, kur jis pašalinamas. Tai sumažina MTL kiekį. Kuo didesnis DTL kiekis, tuo mažesnė rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. DTL sudaro apie 20-30 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus DTL kiekis – daugiau nei 1,2 mmol/l.

Trigliceridai sudaryti iš riebiųjų rūgščių, kurios gaminamos kepenyse bei gaunamos su maistu. Kepenys šalina trigliceridus iš kraujo ir „supakuoja“ juos į LMTL molekules. Šios dalelės sunkiai juda kraujyje ir ypač prisideda prie aterosklerozės bei širdies – kraujagyslių ligų atsiradimo. Optimalus trigliceridų kiekis kraujyje yra mažiau nei 1,7 mmol/l.

Dislipidemija – kas tai?

Sutrikus lipoproteinų apykaitai organizme labai padidėja rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. Šis sutrikimas vadinamas dislipidemija, kuri gali būti pirminė ir antrinė.

Pirminė dislipidemija atsiranda dėl genetinių pakitimų lipoproteinų apykaitoje. Dažnai pasireiškia jauname amžiuje.

Antrinė dislipidemija pasireiškia sutrikusia lipoproteinų apykaita. Šio sutrikimo priežastys – sulėtėjusi skydliaukės funkcija, kepenų, inkstų ligos, nutukimas, diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Lipoproteinų apykaita gali sutrikti vartojant antihipertenzinius, antipsichotinius vaistus, estrogenus. Kepenys atlieka esminį vaidmenį cholesterolio gamyboje bei jo išskyrime į kraują. Jei žmogaus kepenys pažeisti, jos turi mažiau ląstelių, galinčių pašalinti cholesterolį iš kraujo, o tai didina cholesterolio kiekį.

Gerieji ir blogieji

DTL kartais vadinama „geruoju“ cholesteroliu, kadangi jis šalina MTL ir tokiu būdu palaiko normalią kraujo tėkmę arterijose. MTL vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, jo padidėjimas kraujyje skatina kaupti riebalus ar plokšteles arterijose, o tai blogina kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Šių plokštelių atitrūkimai gali iššaukti miokardo infarktą ar smegenų insultą. Trigliceridai – tai tam tikri riebalai kraujyje. Visos kalorijos, kurios lieka mūsų organizmo nesunaudotos, paverčiamos trigliceridais ir saugomos riebalų ląstelėse. Aukštas trigliceridų kiekis kraujyje rodo, jog žmogus nuolat suvartoja daugiau kalorijų negu sudegina.

Cholesterolio mažinimas

Pakeitus gyvenimo būdą ir sureguliavus dietą, įmanoma kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje. Svarbu sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą bei visiškai atsisakyti trans – riebalų. Nustatyta, jog atsisakius trans – riebalų maiste širdies ir kraujagyslių ligų pavojus sumažėja iki 19 proc.

Sočiuosius riebalus sumažinsime pašalindami matomus riebalus nuo mėsos prieš ją gaminant. Pieno produktus patariama rinktis mažesnio riebumo. Derėtų vengti margarino, salotų padažų, majonezo. Kepimui bei salotoms reikėtų rinktis alyvuogių arba rapsų aliejų. Mokykite pacientus skaityti maisto etiketes ir vengti greito maisto užkandinių.

Skaidulos taip pat padeda sumažinti cholesterolio lygį. Ypač naudingos tirpiosios skaidulos, kurios susiriša su cholesteroliu, gaunamu su maistu ir padeda jį pašalinti. Beje, yra atlikta tyrimų, įrodančių, jog tirpiosios skaidulos gali sumažinti cholesterolio gamybą kepenyse ir MTL daleles paversti didesnio tankio bei lengviau judančias kraujyje. Tirpiųjų skaidulų gausime valgydami avižinių dribsnių, lęšių, pupelių, obuolių, kriaušių, apelsinų, braškių, riešutų, linų sėmenų, agurkų, salierų, morkų.

Kitas žingsnis – fizinio aktyvumo didinimas. Skatinkite pacientą pradėti nuo mažiausio žingsnio – tebūnie tai kasdieniai pasivaikščiojimai, trunkantys mažiausiai 30 minučių. Vėliau krūvis palengva turėtų būti didinamas, įtraukiant nesunkių fizinių pratimų iki 40 minučių 5 kartus savaitėje. Nepamirškite, jog didelės permainos gali sukelti nemažai streso pacientams, tad čia svarbiausia neskubėti ir viską daryti palengva. Tegu pacientas pasirenka tuos pratimus, kurie jam patinka. Pasiūlykit daugiau judėti kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, vietoj lifto naudotis laiptais.

Cholesterolį mažinantys vaistai

Jei gyvenimo būdo bei dietos pokyčiai tik nežymiai sumažina cholesterolio lygį kraujyje, tuomet galima apsvarstyti vaistų vartojimą. Pagrindiniai vaistai, naudojami dislipidemijos gydymui yra šie:

  • Statinai,
  • Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai,
  • Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai,
  • Nikotininės rūgšties derivatai
  • Fibrinės rūgšties derivatai.

Kiekvienas šių vaistų turi savų pliusų ir minusų. Tad apie kiekvieną trumpai.

Statinai yraypač efektyvūs vaistai, kurie mažina MTL cholesterolį. Jie blokuoja kepenyse fermentus, atsakingus už MTL gamybą. Mažėjant MTL lygiui, mažėja aterosklerotinių plokštelių formavimasis, kraujagyslių uždegimas bei trombai. Statinai tik šiek tiek mažina trigliceridų kiekį ir nežymiai didina DTL lygį. Pagrindiniai šios grupės vaistai yra : pravastatinas, lovastatinas, atorvastatinas, simvastatinas.

Statinai neblogai toleruojami, bet gali varginti  nedideli virškinimo nepatogumai bei galvos skausmas. Sunkesnė pašalinė reakcija – tai raumenų skausmas ir silpnumas, tai gali būti miozito ar rabdomiolizės (raumenų irimo) požymiai. Tokiu atveju būtina ištirti fosfokinazės (CFK) lygį kraujyje. Vartojant statinus kartu su eritromicinu, niacinu ar gemfibroziliu raumenų pakenkimo rizika dar labiau padidėja. Tad jei pacientas kenčia stiprius raumenų skausmus ar kojų mėšlungį, patarkite jam apie tai pranešti gydytojui.

Kita rimta pašalinė reakcija – kepenų pakenkimas. Prieš pradedant vartoti statinus būtina ištirti kepenų fermentus kraujyje. Vėliau jie tikrinami po mėnesio vaistų vartojimo, dar sykį- po 3 mėnesių ir galiausiai kas pusė metų. Jei pacientas serga kepenų ligomis ar gausiai vartoja alkoholį, tuomet statinai nėra tinkamiausi vaistai. Be to, šiuos vaistus atsargiai turėtų vartoti pacientai su sutrikusia inkstų funkcija. Jiems gali atsirasti baltymo šlapime.

Kurį statiną pasirinkti nėra didelio skirtumo. Atorvastatino efektyvumas priklauso nuo dozės, didesnė dozė labiau sumažins cholesterolio lygį kraujyje. Simvastatinas mažina trigliceridų kiekį bei padidina DTL kiekį, tad šis vaistas tinkamas pacientams, siekiantiems sureguliuoti visų trijų rodiklių duomenis. Jei statinai vartojami kartu su antihipertenziniais ar antiaritminiais vaistais, gali padidėti statinų koncentracija serume.

Daugelis statinų vartojami prieš miegą, nes naktį į kraują išskiriamas didžiausias cholesterolio kiekis. Išskyrus lovastatiną, kuris geriausiai pasisavinamas vartojant kartu su maistu ir atorvastatinas, kuris pasižymi ilgu veikimu, tad gali būti išgeriamas anksčiau.

Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai suriša tulžies rūgštis žarnyne ir užkerta kelią jų pasisavinimui klubinėje žarnoje. Šis tulžies rūgščių cirkuliacijos sutrikdymas mažina MTL kiekį, o taip pat trigliceridų kiekį. Keletas šios grupės vaistų pavadinimai – cholestiraminas, kolestipolis.

Kadangi tulžies rūgštys neabsorbuojamos, tai pašalinės reakcijos yra minimalios. Dažniausiai pasitaiko virškinimo sutrikimai – viduriavimas, dujų susikaupimas, pykinimas ir svorio mažėjimas. Tulžies rūgščių surišikliai turi būti vartojami kartu su maistu, kadangi jie cholesterolį užblokuoja virškinamajame trakte.

Šie vaistai dažnai būna miltelių ar granulių pavidalu ir vartojami sumaišant juos su vandeniu, sultimis geresniam įsisavinimui. Rezinai lengvai jungiasi su kitais vaistais – skydliaukės hormonais, riebaluose tirpstančiais vitaminais ar antibiotikais, tokiu būdu sumažėja vaistų efektyvumas. Patarkite pacientams šiuos vaistus vartoti 1 val. prieš arba 4 val. po tulžies rūgščių surišiklių vartojimo.

Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai, vienas šios grupės vaistų – ezetimibas (ezetrolis), šiek tiek sumažina MTL rodiklius, tačiau neefektyvus, siekiant padidinti DTL kiekį ar sumažinti trigliceridus. Šie vaistai sumažina cholesterolio atgalinę absorbciją į kraują plonajame žarnyne, o kartu mažiau jo patenka į kepenis. Pašalinės reakcijos – galvos skausmas, viduriavimas, pilvo skausmas. Jei pacientas ima skųstis raumenų skausmais ir silpnumu, verta ištirti CFK kraujyje.

Nikotininės rūgšties derivatai slopina laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimąsi periferiniuose audiniuose bei sumažina trigliceridų sintezę kepenyse. O tai sumažina trigliceridų bei MTL kiekius kraujyje ir padidina DTL kiekį. Pacientai, pavartoję niacino, gali pajusti karščio pylimą bei dilgčiojimą kurį tai laiką. Karščio pylimą sukelia padidėję prostaglandinai ir gali būti pašalinama vartojant 325 mg aspirino prieš geriant niaciną. Vartojant niaciną gali padidėti kepenų rodikliai kraujyje, šlapimo rūgštis, gliukozė. Prieš vartojant šį vaistą būtina ištirti gliukozę bei kepenų rodiklius, o vėliau sekti juos dinamikoje. Taip pat niacinas nėra labai tinkamas pacientams, sergantiems diabetu ar podagra.

Fibrinės rūgšties derivatai tokie kaip fenofribatas ir gemfibrozilis, stabdo LMTL gamybą ir pagreitina trigliceridų pašalinimą. Šios grupės vaistai ypač efektyvūs, siekiant sumažinti trigliceridų kiekį. Vaistas gemfibrozilis šiek tiek padidina DTL kiekį. Dažniausiai pasitaikančios pašalinės reakcijos – meteorizmas, dispepsija, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Kaip ir kiti cholesterolį mažinantys vaistai, šie taip pat gali sukelti kepenų pakenkimą, todėl juos vartojant būtina sekti kepenų rodiklius dinamikoje.

Slaugytojo vaidmuo

Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams reguliuoti lipidų kiekį kraujyje. Daugybė tyrimų atskleidė, jog dalyvaujant slaugytojams gerėja klinikinės išeitys bei mažėja rizikos faktorių. Slaugytojas, dalyvaudamas lipidų reguliavimo programoje, pacientą

  • moko
  • įvertina ir seka
  • konsultuoja
  • apsvarsto tyrimo rezultatus su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais bei pačiu pacientu.

Mokykite pacientą apie cholesterolį bei kokią įtaką tai turi širdies ir kraujagyslių sistemai. Papasakokite, kaip būtina pakeisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Supažindinkite pacientą su jam paskirtais vaistais, paaiškinkite kaip juos vartoti, kartu aptarkite kraujo tyrimų rezultatus, atsakykite į iškilusius klausimus. Jūs galite tapti paciento „treneriu“ lipidų mažinimo programoje.

Šiek tiek apie riebalus

Riebalai, vartojami su maistu, suteikia mums energijos. Riebalai skirstomi į nesočiuosius, sočiuosius ir trans – riebalus.

Nesotieji riebalai randami augaliniuose produktuose – riešutuose, sėkluose ir augaliniame aliejuje. Jie gali sumažinti cholesterolio lygį kraujyje bei sumažinti uždegimą kraujagyslėse.

Sočiųjų riebalų šaltiniai – mėsa, jūros gėrybės, vištienos oda, riebūs pieno produktai, kokoso ir palmių aliejai. Šie riebalai didina rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis, nes didina MTL kiekį kraujyje. Žmogaus organizmas geba pats pasigaminti sočiuosius riebalus tiek, kiek jam reikia, tad valgyti jų su maistu nėra būtina.

Trans – riebalai gaunami kaitinant skystus augalinius riebalus iki labai aukštos temperatūros, o paskui pridedama vandenilio molekulė. Šis procesas vadinamas hidrogenacija. Trans – riebalai ypač didina MTL kiekį, mažina DTL kiekį, didina uždegimą kraujagyslėse. Trans – riebalų šaltiniai – margarinas, tepieji riebalų mišiniai, majonezas, kepiniai, kur naudojamas margarinas, greitojo maisto patiekalai.

Patarimų lapas pacientui

Dietos pokyčiai

  • Ruošdami mėsos patiekalus, pašalinkite matomus riebalus.
  • Kelis kartus savaitėje valgykite žuvį, rinkitės lašišą, upėtakį.
  • Rinkitės neriebius sūrius, pieną, jogurtą.
  • Kepimui naudokite alyvuogių ar rapsų aliejų.
  • Venkite majonezo ir kitų padažų.
  • Daugiau vartokite vaisių, daržovių, pupelių.
  • Atidžiai skaitykite produktų etiketes.
  • Rinkitės tamsesnę duoną, pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius.
  • Jei valgote kavinėje, suvalgykite pusė porcijos, kitą dalį neškitės namo.
  • Greitojo maisto kavinėse rinkitės neriebius produktus, venkite padažų ir bulvyčių fri.

Fizinio aktyvumo didinimas

  • Nusistatykite realų, jūsų kūno galimybes atitinkantį sporto planą. Rinkitės mėgstamus pratimus ir pradėkite nuo 15 min. kasdien, vėliau laiką ilginkite.
  • Vietoj lifto naudokitės laiptais.
  • Automobilį statykitės toliau nuo durų, kad šiek tiek prasivaikščiotumėt.
  • Per pietų pertrauką, jei yra galimybė, išeikite pasivaikščioti.

 

Kažkur, už vaivorykštės, aukštai danguje, yra šalis, kurioje niekas nėra girdėję apie cholesterolį. ~Allan Sherman