Mitybos svarba žaizdų priežiūroje

maistas

Jei slaugote pacientą su ilgai negyjančiomis žaizdomis, būtinai atkreipkite dėmesį į paciento mitybą.

Tyrimai rodo, jog didelis skaičius pagyvenusių žmonių maitinasi netinkamai, turi valgymo, rijimo sutrikimų, todėl gauna nepakankamai maistinių medžiagų. Kita dalis kenčia nuo padidėjusio svorio, piktnaudžiauja tuščiomis kalorijomis, o tai taip pat trukdo greitesniam žaizdų gijimui.

Lėtinės, ilgai negyjančios žaizdos reikalauja didelio kaloringumo maisto medžiagų, turtingų baltymais ir vitaminais.

Kalbant apie maistines medžiagas, galime išskirti 2 grupes:

  • Makromaisto medžiagos – baltymai, angliavandeniai ir riebalai.
  • Mikromaisto medžiagos – amino rūgštys, vitaminai ir mineralai.

Makromaisto medžiagos

Žaizdų gijimui ypač svarbu baltymai ir energija. Energija gaunama iš angliavandenių ir riebalų.

Baltymai yra amino rūgščių šaltinis, kuris reikalingas naujų ląstelių vystymuisi, kraujagyslių ir kolageno formavimuisi. Gyjant žaizdai, baltymų poreikis ypač padidėja. PSO rekomenduoja sveikam žmogui 0,8 g/kg baltymų per parą, tačiau turinčiam lėtinių žaizdų, šis kiekis gali būti per mažas. Skirtingų autorių nuomone – 1,25-2,5 g/kg baltymų, priklausomai nuo žaizdos sunkumo.

Jei žaizda smarkiai sekretuoja kyla pavojus netekti daug baltymų. Skaičiuojama, jog su 100 ml žaizdos sekretu prarandama apie 3 g baltymų.

Ne visada lengva nustatyti, kiek tiksliai žmogui reikia baltymų, ir ar pacientas toleruos baltymais turtingą dietą. Jei inkstų funkcija susilpnėjusi, baltymus reikėtų vartoti atsargiai, užtikrinti pakankamą skysčių balansą.

Trūkstant baltymų kraujyje, gali atsirasti edemos kūne, sutrikti azoto balansas. Jei baltymo prarandama daugiau, nei jo gaunama su maistu, audinys pradeda irti ir tai apsunkina žaizdos gijimą.

Energija, gaunama iš angliavandenių ir riebalų, yra būtina visose žaizdos gijimo stadijose. Be to, angliavandeniai ir riebalai dalyvauja baltymo išsaugojime.

Angliavandeniai suteikia energijos ląstelėms, todėl jos gali dalintis, greitėja žaizdų gijimas. Svarbu vartoti ilguosius angliavandenius – pilnagrūdes kultūras, daržoves, ankštines kultūras, uogas. Jei gliukozės kiekis žemas – kūnas ima naudoti baltymus ir riebalus kaip energijos šaltinį, o tai nėra gerai žaizdų gijimui.

Riebalai yra svarbus pamatas ląstelių membranoms. Jei pacientas skundžiasi blogu apetitu, riebalų atsargas galima papildyti žuvų taukais, alyvuogių aliejumi ar skiriami specialūs shotai.

Mikromaisto medžiagos

Dalis vitaminų ir mikroelementų turi didelę reikšmę epitelio, kolageno formavimuisi bei baltymų sintezei. Žaizdos gijimui palaikyti reikalingas didesnis vitaminų ir mikroelementų kiekis. Pastaruoju metu kreipiamas dėmesys į cinko kiekį serume, kuris svarbus žaizdų gijimo procese. Vitaminas A taip pat atlieka centrinį vaidmenį žaizdos gijimo procese. Jo vartojimas prieš operaciją parodė teigiamą poveikį pacientams pooperaciniu periodu, kurie vartojo gliukokortikoidus.

Vitaminas C

Daugybė studijų parodė, jog trūkstant vitamino C didėja nuovargis, gali atsirasti hiperkeratozė (vištos oda), pailgėja kraujavimo laikas, ilgiau gyja žaizdos.

 Kasdien suvartojant 40 mg vitamino C, užtikrinamas šio vitamino dienos poreikis.Vitaminas C padeda baltymams skilti į amino rūgštis bei yra svarbus kolageno gamyboje. Vitamino C papildai veikia neutrofilus, granuliocitus ir makrofagus bei padidina jų judrumą bei fagocitozę.Trūkstant vitamino C formuojasi nepilnavertis kolagenas, kuris gali sąlygoti kraujagyslių trapumą, ilgesnį žaizdų gijimą, dažnesnį audinių prasiskyrimą.

Manoma, jog žaizdos gijmo metu, vitaminas C trasnsportuojmas į tuos audinius, kuriems reikalingas atsistatymas.

Skelbiama, jog po didelių traumų ir chirurginių operacijų vitamino C kiekis leukocituose sumažėja net 40 proc. Tai paaiškinama polimorfonuklearinių leukocitų atsiradimu. Askorbo rūgšties papildai rekomenduojami žaizdų infekcijos profilaktikai.

Nedidelė studija parodė, jog mažesnis vitamino C kiekis vyresnių žmonių kraujyje didina riziką pragulų atsiradimui.

Kiek būtina suvartoti vitamino C, nuomonės išsiskiria, pateikiami skirtingi duomenys. Pacientai su lėtinėmis žaizdomis turėtų suvartoti ne mažiau kaip 250 mg vitamino C, kitos rekomendacijos – 500 – 1000 mg parai, tačiau svarbu atsižvelgti į bendrą organizmo būklę, o ypač sergant inkstų nepakankamumu, akmenlige.

Geležis ir cinkas

Geležis ir cinkas yra svarbūs ląstelių dalijimosi procese ir naujų ląstelių atsiradime.

Geležis dalyvauja hemoglobino gamyboje bei transportuoja deguonį  į žaizdą, o tai mažina uždegimines reakcijas žaizdoje.

Anemija vyresniame amžiuje, kai hemoglobino kiekis yra mažiau 100, siejama su pragulų rizika.

Geležies papildai vartojami tik jos trūkstant ir rekomendavus gydytojui.

Yra duomenų, jog geležis gali prailginti uždegimą lėtinėse žaizdose.

Cinkas ypač svarbus žaizdų gijimui. Trūkstant cinko sutrinka ląstelių augimas, baltymų sintezė. Taip pat cinkas stimuliuoja uždegiminių reakcijų aktyvumą ląstelėse, paveikdamas ląstelių membranas ir tarpląstelines reakcijas.

Cinko organizme sumažėja, kai prarandama daug baltymo. O taip pat neseniai pastebėta, jog cinkas turi tendenciją akumuliuotis odoje ten, kur yra žaizda, o tai tik patvirtina šio mikroelemento svarbą žaizdų gijimo procese. Cinko papildų vartojimas per os parodė teigiamą efektą žaizdų gijime.

Rekomenduojama per dieną suvartoti 15 mg cinko. Cinko gausu mėsoje, sūryje, ankštinėse daržovėse, pilno grūdo duonoje.

Beje, cinkas yra svarbus skonio ir kvapo pojūčiui, geresniam apetitui palaikyti, o tai aktualu senyvo amžiaus žmonėms, kurie skundžiasi blogu apetitu.

Argininas

Argininas (L-argininas) – tai amino rūgštis, kuri pasigamina mūsų organizme, tačiau tam tikromis sąlygomis – esant traumoms, žaizdoms, valgymo sutrikimams, jos būtina gauti papildų forma. Rekomenduojama paros norma 3-6 g.

Argininas yra svarbus kolageno gamyboje, stimuliuoja organizmo augimo faktorių, azoto oksido gamybą, o tai svarbu žaizdų gijimui, geresnės kraujotakos palaikymui.

Šios amino rūgšties galima gauti papildų forma arba vartojant specialiai pritaikytus medicininius gėrimus, skirtus žaizdų priežiūroje.

Arginino natūralūs šaltiniai – migdolai, graikiniai, lazdynų, anakardžių riešutai, rudieji ryžiai, pupelės, česnakas, tunas, lašiša, vištiena, krevetės, kiauliena, pienas, šokoladas, saulėgrąžos.

Skysčių vartojimo svarba

Senyvo amžiaus žmonėms būtina įvertinti skysčių suvartojimą. Dauguma daug metų geria per mažai, oda praranda elastingumą bei didėja žaizdų atsiradimo rizika.

Vartojant pakankamai skysčių, žaizdos gyja greičiau. Tai užtikrina elektrolitų balansą, pakankamą kraujo tūrio kiekį bei geresnį kapiliarų ir audinių įsotinimą deguonimi.

Kiek skysčių reikia?

Bendra rekomendacija -1500 ml/parai

30 ml/kg kūno svorio

Būtina atsižvelgti į paciento širdies, inkstų funkcijos būklę, ar žaizda gausiai sekretuoja, gal prarandama daug skysčių gausiai prakaituojant, viduriuojant.

Jei pacientas guli ant specialaus antipragulinio oro čiužinio, skysčių praradimas dar labiau padidėja dėl odos garavimo, todėl siūloma pridėti papildomai 10/15 ml skysčių 1 kg svorio.

Norėdami sužinoti, kiek pacientas prarado skysčių su žaizdų eksudatu, galime pasverti tvarsčius.

Mitybos įvertinimas

Jei slaugote pacientą su ilgai negyjančiomis žaizdomis, įvertinkite jo mitybą bei kūno svorio pokyčius.

Dauguma vyresnių žmonių su metais pradeda valgyti mažiau, maiste trūksta reikalingų maistinių medžiagų, nepakankamai gauna baltymų. Reguliarus paciento svorio fiksavimas yra geras indikatorius, parodantis ar paciento mityba yra pakankama. Jei svoris per 3 mėnesius sumažėja daugiau nei 10 proc, neįdedant specialiai pastangų, vadinasi paciento mityba nėra tinkama. Tokiu būdu būtina išsiaiškinti paciento mitybos įpročius, gal yra skydliaukės problemų, rijimo sutrikimų, opų burnoje, sunki liga, paliatyvi fazė. Kraujo tyrimai taip pat parodo paciento mitybos būklę (albuminas serume).

Jei nustatoma, kad paciento mityba yra nepakankama, tuomet būtina imtis priemonių:

  • Rekomenduojama vartoti padidinto kaloringumo bei baltymų kiekiu maistą, įtraukti maisto papildų, specialių gėrimų.
  • Naktinis badavimas turėtų būti ne ilgesnis kaip 11 val.
  • Mažesnės, dažnesnės porcijos, užkandžiai.

Žaizdų priežiūroje kaip ir visur slaugoje, yra svarbus holistinis požiūris – matyti paciento organizmo visumą, jo gyvenimo būdą, įvertinti jo mitybą bei teisingai parinkti tvarsčius, tinkamą žaizdos perrišimo procedūrą.

Naudoti literatūros šaltiniai:

Christina Lindholm Sår, Oslo, 2020

Wounds.no

Paprastai ir aiškiai apie žaizdos gijimą

Žinios apie žaizdos gijimą padės suprasti ne tik žaizdos gijimo procesus, bet ir atskleis priežastis, kodėl kartais žaizdos negyja.

Žaizdos ir sužeidimai gyja dvejopai:

1. regeneracijos būdu – kai pažeisti audiniai pilnai atsistato iki tos būsenos, kuri buvo prieš pažeidimą.

2. reparacijos būdu – žaizda užgyja, tačiau susiformuoja randas.

Kas nulemia žaizdos užgijimo būdą?

Jei pažeidimas atsirado epidermyje ir viršutiniame dermio sluoksnyje, organizmas geba žaizdą regeneruoti. Tai gali būti I-II laipsnio nudegimai, I-II laipsnio pragulos, nuospaudos. Jei pažeidimas atsirado gilesniame nei dermos sluoksnyje, žaizda gyja reparacijos būdu – susiformuoja randas.

Žaizdos gijimo procesas

Norint suprasti žaizdos gijimą, galima išskirti 2 etapus:

1) žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas)

2) audinių gijimas

Jei žaizda negyja, vadinasi žaizdos gijimas sustojo pirmame etape. Slaugytojas, atsakingas už žaizdos priežiūrą, šiame etape gali aktyviai padėti, žaizdą plaudamas ir pašalindamas nekrozavusius audinius.

Antrajame etape – priešingai, žaizdai reikia ramybės, drėgmės ir reto tvarsčių keitimo. Žaizdos valymas atliekamas tik išskirtiniais atvejais.

Dažniausiai išskiriamos 4 žaizdos gijimo fazės:

  • Koaguliacijos fazė
  • Uždegiminė (valymosi) fazė
  • Proliferacijos (naujo formavimosi) fazė
  • Brendimo fazė

Koaguliacijos fazė

Įvykus audinių pažeidimui dėl suplanuotos chirurginės intervencijos ar atsitiktinio sužeidimo, mūsų organizmas mes visas pajėgas stabdyti kraujavimą. Kraujagylės susitraukia, trombocitai nešami į pažeidimo vietą, kur jie suformuoja trombą, užkimšdami sužeistą kraujagyslę. Vėliau koaguliacijos procese susiformuoja stipresnis trombas iš fibrino. Taip pat šiuo metu atsilaisvina kraujagyslių aktyvios medžiagos, kaip histaminas bei augimo faktoriai. Augimo faktoriai – tai signalinės molekulės, kurios koordinuoja reparacijos procesą.

Sužeidimo vietoje sumažėja kraujo pritekėjimas, išsivysto tarsi reliatyvi žaizdos ir aplinkinių audinių hipoksija. Ši hipoksija duoda signalą ir informuoja organizmą, kad įvyko pažeidimas ir turi būti pradėtas reparacijos procesas. Nutrūkus šiai reliatyviai hipoksijai, sustoja žaizdos gijimas.

Uždegiminė fazė

Ši fazė dar vadinama valymosi faze. Sustojus kraujavimui, organizmas įjungia žaizdos apvalymo procesą. Tam būtina daugiau kraujo. Kraujagyslės išsiplečia ir tampa pralaidžios. Iš kraujagyslių ima sunktis audinių skystis.

Visi, kurie yra patyrę chirurginę operaciją, tikriausiai pastebėjo, jog pirmąją dieną po operacijos, operacinė žaizda aplink siūlus bus paraudusi ir paburkusi. Tai yra ženklas, jog vyksta žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas).

Į šią vietą suplūsta baltieji kraujo kūneliai, ypač gausu granulocitų ir makrofagų, šiek tiek limfocitų. Granulocitai atakuoja į žaizdą patekusius mikrobus – atpažįsta juos kaip svetimkūnius ir sunaikina. Makrofagai žaizdą išvalo nuo mirusių bakterijų ir audinių likučių.

Abi ląstelių grupės kontroliuoja žaizdos gijimą ir gamina augimo faktorius, citokinus (signalines molekules, kurios sukelia uždegimą) bei proteinazes. Proteinazės ištirpdo pažeistą audinį, o taip pat apsauginį jungiamąjį audinį, kuris susidarė reparacijos proceso metu.

Kai miręs audinys ištirpdomas, bakterijų augimas ir plitimas yra kontroliuojamas, o žaizdos paviršius yra švarus, prasideda pirmoji atsistatymo fazė. Atsistatymo metu užtikrinamas geresnis prieinamumas prie deguonimi įsotinto kraujo. Tai pasiekiama makrofagų dėka, kurie citokinų įtakoje, formuoja naujas kraujagysles (angiogenezė). Naujosios kraujagyslės pakeis sužalotąsias.

Angiogenezė yra būtina sąlyga susiformuoti granuliaciniam audiniui. Fibroblastai – ląstelės, kurios gamina kolageną ir elastines skaidulas, užpildo žaizdą III laipsnio kolagenu. Tai yra laikinas kolagenas, kuris vėliau bus pakeistas pilnaverčiu I laipsnio kolagenu.

Proliferacijos fazė

Ši fazė dar vadinama naujo susiformavimo faze, kai pažeistas žaizdos paviršius užpildomas naujomis kraujagyslėmis, kolagenu bei fibroblastų gaminama bazine substancija.

Naujosios kraujagyslės bei bazinė substancija yra pasiruošimas granuliacinio audinio formavimuisi. Bazinė substancija bei jungiamasis audinys yra būtina sąlyga epitelinio audinio formavimuisi, kuris vėliau užpildys žaizdą.

Granuliacinis audinys sudarytas iš įvairaus tipo ląstelių, tokių kaip fibroblastų, kurie pasižymi gebėjimu pagaminti įvairių tipų audinius  (kapiliarus, nervinius ar riebalinius audinius) ir imuninių ląstelių  (limfocitų, makrofagų ir granulocitų).

Sveikas, be pažeidimų granuliacinis audinys suteikia gerą apsaugą nuo bakterinės infekcijos, todėl labai svarbu su šiuo audiniu elgtis atsargiai perrišant žaizdas. Granuliacinis audinys gali pasižeisti šalinant prie žaizdos prilipusius tvarsčius, o tai padidina infekcijos riziką.

Kai žaizda užpildoma granuliaciniu audiniu, prasideda epitelizacija. Keratinocitai formuoja odos ląsteles, kurios pradeda augti nuo žaizdos kraštų. Esant nedideliam odos pažeidimui, epitelis gali formuotis iš riebalinių, prakaito liaukų, žaizdos likučių. Kad epitelis galėtų augti,  granuliacinis audinys negali būti per daug išvešėjęs.

Jei granucialinis audinys išvešėja per daug, perauga žaizdos kraštus, jis gali kraujuoti, būti patinęs. Tokiu atveju nebelieka vietos epiteliniam audiniui atsirasti, todėl svarbu užbėgti už akių ir imtis priemonių, kad būtų pasiekta pilna žaizdos epitelizacija.

Brendimo fazė

Žaizda užsiveria 2 mechanizmų dėka.

1. Susitraukimas (kontrakcija) – žaizdos kraštai susitraukia, priartėja arčiau vienas kito, žaizdos plotas sumažėja, kuris užpildomas granuliaciniu audiniu bei epiteliu. Miofibroblastai yra atsakingi už šį žaizdos užsivėrimą.

2. Rando formavimasis – likęs žaizdos paviršius užpildomas plonu epiteliu sluoksniu. Sveikoje odoje yra gausu kolageno, o atgauti buvusias savybes šiam audiniui prireikia daug laiko. Manoma, kad pažeistas audinys atsistato tik 85 proc. ir tam prireikia 6-12 mėnesių.

Pirmasis kolagenas pakeičiamas labiau funkcionaliu I tipo kolagenu, kuris pradeda stiprinti audinį. Į šį procesą yra įtraukti MMP, kuri suardo paviršinį ir laikiną kolageną, būtent šis procesas užima tokį ilgą laiką. Pavyzdžiui, žarnyno audinys, turintis mažai kolageno, pilnai atsistato po 10 dienų, tuo tarpu odai prireikia beveik metų susigrąžint buvusį stiprumą.

Randinis audinys per laiką susitraukia, o tai daugeliu atveju yra palanki aplinkybė. Išimtis – juosiančios žaizdos ant rankų, kojų, liemens, tuomet rando susitraukimas gali sąlygoti funkcijos sumažėjimą. Rando spalva taip pat kinta nuo raudonos iki baltos. Randinis audinys neturi riebalinių ir prakaito liaukų, mažai melanocitų, todėl nesusidaro pigmentas. Randą svarbu saugoti nuo stiprių saulės spindulių.

Kai kuriais atvejais rando formavimasis užsitęsia per ilgai, žaizda užsidaro, tačiau randas formuojasi toliau, susidaro hipertrofinis randas. Per laiką toks randas  sumažėja, o po metų dažniausiai tampa įprastiniu randu. Kodėl tai nutinka, nėra žinoma, tačiau pastebėta, jog hipertrofiniai randai dažniau atsiranda po gilių nudegimo žaizdų, infekuotų žaizdų su ilgu gijimo periodu bei žaizdos, kurios įgyjamos mobiliose, dažno judesio vietose (pirštų sąnariuose, alkūnėse, keliuose).

Kitas variantas – keloidiniai randai. Tai taip pat hipertrofiniai randai, tačiau randas tampa didesnis nei buvusios žaizdos paviršius. Šie fenomenai turi daugybę skirtingų mechanizmų. Pastebėta, jog tamsesnė oda labiau linkusi į keloidinių randų atsiradimą.

Parengta pagal A.Langøen, M.Gurgen “Sårhelingsprosessen- enkelt forklart”, Sykepleien 02/19