PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI TĖVYSTĖS PERDEGIMO IR VAIKŲ SU PSICHIKOS SUTRIKIMAIS PAGALBOS PROJEKTAS

VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ kartu su partneriais: BĮ „Diemedžio“ ugdymo centru, BĮ „Kretingos rajono švietimo centru“ bei Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynu pradeda įgyvendinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą pavadinimu: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“. Bendra projekto vertė 42 244, 80 Eur, iš fondo yra skiriamas finansavimas – 40 132,56 Eur projekto veiklų vykdymui.

Vykdančių partnerių Projekto atidarymas

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Brigita Kreivinienė įvykusiame projektą vykdančių partnerių pirmajame atidarymo renginyje teigė, jog „Lietuvoje seniai kalbame apie „perdegimą“, jo reiškinį darbinėje aplinkoje. Tuo tarpu apie tėvystės perdegimą daugiau imta kalbėti ir tyrinėti apie 2018-uosius.

Į tėvystės perdegimo reiškinį žiūrima holistiškai, t.y., nagrinėjant šeimos fizinę, psichinę, socialinę, emocinę sveikatą, bei ieškodami prielaidų jai užtikrinti. Lietuvos ir užsienio tyrinėjimai bei praktika rodo, jog plečiasi vaikų sergamumo psichinėmis ligomis duomenys, jų kasmet daugėja“. Ypatingoje Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje birželio 8 d. įvykusiame susitikime partneriai aptarė, jog pagalbos tėvams ir vaikams poreikis poreikis auga, todėl šis savalaikis projektas bus svarbus prisidedant prie tėvų sveikatos stiprinimo bei vaikų su psichikos sutrikimais integracijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamo projekto: „Tėvystės perdegimo įveika per kultūros ir meno intervencijas: vaiko negalios situacija“ įgyvendinimo komanda.

Nors ir nepakanka mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais dažniau susiduria su tėvystės perdegimo sindromu, tačiau, nepaneigiama, jog šios šeimos susiduria su didesniais biologiniais, vystymosi, mokymosi, psichologiniais, socialiniais bei stigmatizavimo sunkumais ir iššūkiais. O šie reiškiniai kaip sudėtiniai gali prisidėti prie tėvystės perdegimo išsivystymo. Šiuo projektu bus siekiama ne tik plėsti žinias, tėvystės problemų sprendimų įgūdžių plėtrą, sveikatos stiprinimą per inovatyvias metodikas, tačiau ir organizuojant intervizijas, meno ir kultūros prieinamumo metodus.

Taip pat, kita problema, kurią sprendžia šis projektas – vaikų ir jaunuolių su psichikos sutrikimais neurosensomotorinės problemos ir žinios apie tai. Pasaulinio lygio mokslininkai kalba apie tai, jog net 95 proc. vaikų ir jaunuolių, turinčių psichikos sutrikimus, susiduria su neurosensomotorinėmis problemomis, o jų nesprendimas, nesupratimas apie šias problemas įtakoja ir prastesnę integraciją į bendruomenę. Taigi, šiame projekte numatytos įvairios veiklos, kurios iš dalies prisidės prie metodinės sklaidos bei supratimo vykdymo Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose, tačiau tuo neapsiribos.

Projekto veiklose numatyta įdiegti naują metodinę interneto svetainę, sukurti metodinį vadovą apie neurosensomotorikos problemas ir kultūros bei meno metodų prieinamumą, bus organizuojami žymių Lietuvos profesionalų, psichoterapeutų, psichologų, biblioterapeutų, intervizorių ir kt. specialistų mokymai tėvams ir vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Pradedamas tėvystės perdegimo tyrimas

Tėvystės perdegimas yra nauja tyrimų tema Lietuvoje, ji pradėta analizuoti Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete.

Šio fakulteto Slaugos katedros doc. dr. Aelita Skarbalienė sako, kad „tėvystės perdegimo tematika pastaraisiais metais itin aktualizuojama užsienyje ir apie ją reikia kalbėti ir Lietuvoje. Būtent dėl šių priežasčių Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas prisijungė prie Belgijos mokslininkų kuriamo tėvų perdegimo tyrimų tarptautinio konsorciumo“.

Doc. dr. Aelita Skarbalienė, Gretos Mironovičienės nuotrauka.

Pirminiai plataus masto tyrinėjimai atskleidė, jog tėvystės perdegimas Lietuvoje yra toks pat dažnas reiškinys kaip ir kitose valstybėse – Belgijoje ar Skandinavijos šalyje. O to priežastys glūdi panašiose situacijose – daug didesnę perdegimo riziką gali patirti tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos, ypač turinčios panašaus amžiaus vaikus, šeimos, kuriose tėvai mažai dalijasi atsakomybėmis vaikų auginime ir auklėjime, šeimos, kuriose vaikai nelanko popamokinių užsiėmimų ar neturi kokios nors užklasinės veiklos ir pan.

Pripažinimas, kad vaikų auginimas ir auklėjimas daugeliui tėvų gali būti sudėtingas ir varginantis vertingas tuo, jog gali paskatinti psichologų, visuomenės sveikatos specialistų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kt. iniciatyvas, kurios padėtų sumažinti tėvų išsekimą ir pervargimą ir paremtų asmenis, kenčiančius nuo tėvų perdegimo.

Nuo 2023 metų planuojama išplėsti tėvystės perdegimo tyrinėjimų sritį bei specializuotis į tėvystės perdegimo problematiką vaikus su negalia auginančių šeimose.

Prie šio planuojamo plataus mokslinio tyrimo prisijungė ir Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras. Jo vedėja prof. dr. Brigita Kreivinienė teigia, kad „Europoje labai plačiai kalbama apie tėvystės perdegimo riziką, investuojama į tai, mokomasi atpažinti pirmuosius požymius.

Labai svarbu, kad būtų kuo daugiau apie tai kalbama ir žmonės sulauktų pagalbos nesijausdami blogai, kad jos ieško“. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas bendradarbiaudamas su Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centru planuoja tirti kiek vaiko negalia gali įtakoti tėvystės perdegimą. B.Kreivinienės teigimu, „dažnai ir delfinų terapijos centre matome, kad šeimoms reikia konsultacijų, pokalbių. Todėl šiame etape daugiausia koncentruosimės į problemos ištyrimą, o vėliau tikimės įgyvendinti didesnius darbus ir veiklas, susijusias su pagalbos teikimu“.

Prof. dr. Brigita Kreivinienė, Alfonso Mažūno nuotrauka.

Lietuvos žmonėms atsigaunant pokarantininiu laikotarpiu, vis dar jaučiamos karantino suvaržymų pasekmės. Daug nuovargio atsirado dėl darbo namuose, nenormuojamų darbo valandų, tėvystės ir darbo pareigų derinimo, vaikų popamokinių veiklų nebuvimo, sveikatos paslaugų sumažėjimo, gyvenimo tik „šeimos burbule“. O kalbėjimas apie nuovargį dažnai atrodo „tabu“, ypač kai tai liečia vaikų auginimą, nes yra įprasta, kad mama ar tėtis negali pavargti.

B.Kreivinienės teigimu, praėjusiais metais subūrus šeimas, kurios augina vaikus su negalia, į Belgijos Tėvystės Perdegimo Instituto psichologės Elzos Guilier mokymus paaiškėjo, kad didžioji dalis susirinkusių tėvų jaučia perdegimo simptomus arba yra perdegimo rizikoje. Todėl mokslininkių teigimu, šis tyrimas itin aktualus ir svarbus, tiriant tėvų, kurie augina vaikus su negalia perdegimo riziką ir tikimasi, kad gauti rezultatai padės ateityje konstruoti tikslinę pagalbą.

Tėvai, auginantys vaiką su negalia ir norintys prisidėti prie mokslinio tyrimo, kviečiami pildyti anketą čia:

https://apklausa.lt/f/tevystes-perdegimo-tyrimas-am8xdf7/answers/new.fullpage