Dr. Brigita Kreivinienė
Autizmo spektro sutrikimas yra raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pastebimas per komunikavimo, elgesio ir socialinio bendravimo problemas. Mokslinės studijos skelbia, kad autizmo spektro sutrikimo diagnostikoje vyrauja lyties faktorius: autizmo spektro sutrikimas ženkliai dažniau nustatomas berniukams nei mergaitėms. Dažniausiai minima, kad berniukų ir mergaičių, diagnozuotų autizmo spektro sutrikimu proporcija yra 4:1, yra ir mokslinių studijų, kurios skelbia proporciją net 16:1, tačiau šios proporcijos yra labai diskutuojamos.
Trumpai apie autizmo spektro sutrikimą
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) dažniausiai stebimas 1-3 vaiko gyvenimo metais, tačiau užsienio patirtis rodo, jog gali būti nustatomas žymiai anksčiau. Šis sutrikimas priklauso psichikos ir elgesio sutrikimų grupei ir galima teigti, kad itin plačiai tyrinėjamas, siekiant padėti žmonėms kuo geriau socializuotis bendruomenėje, tyrinėjami didžiausią naudą turintys metodai ir pagalbos priemonės. Autizmo atveju lengviausiai pastebimi įvairūs sąveikos su kitais kitoniškumai. Tai gali būti socialinės ir emocinės sąveikos sutrikimai. Pavyzdžiui, vaikai gali bendrauti, žaisti su daug vaikų, tačiau kontaktas atrodo „paviršutiniškas“, atrodo, kad trūksta emocinio gylio, dalijimosi jausmais, emocijomis, prieraišumo, vaikas gali negebėti pats inicijuoti kontakto su kitais vaikais. Autizmo spektro sutrikimas dažniausiai lydimas fizinio ir socialinio raštingumo iššūkių – vaikams su metais vis sunkiau suprasti žmogaus kūno kalbą, gali nesuprasti įvairiausių veido mimikų, netiesioginės kalbos, pajuokavimų, anekdotų. Todėl socialinėse situacijose gali kilti problema, kai vaikas ar jaunuolis nežino kokio atsako iš jo norima situacijoje ir susidurs su sunkumu ją nuspėjant.
Lyčių skirtumai diagnostikoje
Egzistuoja itin daug įvairiausių teorijų dėl ko galėtų skirtis mergaičių ir berniukų diagnozuojamas ASS. Dažniausiai keliamos hipotezės, jog tai gali būti genetiniai skirtingumai, smegenų funkcijų veiklos skirtingumai, mokymosi skirtingumas bei ne visi berniukams taikomi diagnostikos įrankiai tinka mergaičių vertinimui. Mokslinėse studijose diskutuojama, jog, jei mergaitėms nustatomas ASS dažniausiai jos turi ir žymų intelekto sutrikimą. Tuo tarpu nesant intelekto sutrikimo nustatyti gali būti sudėtingiau būtent dėl egzistuojančio lyčių skirtumo. Lyginant skirtingumus tarp mergaičių ir berniukų su ASS yra pastebima, jog mergaitės turi žymiai daugiau socialinių įgūdžių, komunikacinių gebėjimų, imitavimo, geresnį dėmesio sukaupimą, o elgesio problemos joms dažniausiai nebūdingos. Būtent dėl tokių priežasčių mergaičių autizmo spektro diagnostika gali būti žymiai vėlesnė nei berniukų. Kaip ir JAV autizmo tyrinėtojos Allison B. Rato nuomone, mergaitėms gali būti ne tik žymiai vėliau nustatomas autizmas, bet ir klaidingai nustatoma ASS diagnozė dėl pačios diagnostikos specifiškumo. Pavyzdžiui, kaip teigia ši neuropsichologė, berniukams būdinga stereotipinė elgsena, kas praktiškai visai nepasireiškia mergaitėms ASS atveju arba pasireiškia itin retai.
Kokie lyčių skirtumai pasireiškia paauglystėje?
Kaip jau buvo minėta, daugelis mokslininkų diskutuoja dėl lyčių skirtingumo nustatant ASS diagnozę. Dažniausiai mergaičių ASS pastebimas prasidėjus paauglystei. Tuo metu bendravime su bendraamžiais yra būdingas abipusis santykių palaikymas, dalijimasis jausmais, išgyvenimais, nuolatinio socialinio kontakto palaikymas, reikalingi problemų sprendimo įgūdžiai. Mergaitėms paauglystėje iškyla socialiniai sunkumai greitai atreaguoti bendravime su grupe vaikų – stebima, kad joms reikia laiko suprasti pasakytą sakinį, perprasti socialinę situaciją. Dėl to vadinamos „greito-tempo“ situacijos kelia labai daug sunkumų, ypač išlaikant ilgalaikes draugystes. Tuo tarpu berniukams paauglystėje svarbiau „daryti“ nei daug kalbėti ar dalintis išgyvenimais, todėl jiems gali būti lengviau palaikyti draugystės santykius.
Skirtingi konfliktavimo būdai
JAV autorių grupė, Cridland E.K. ir kiti mini, jog jeigu pažiūrėtume į neurotipinės raidos berniukų ir mergaičių komunikavimo skirtingumus paauglystėje, didžiausi skirtingumai matomi konfliktų sprendimo situacijose. Pavyzdžiui, berniukų konfliktai yra dažniausiai atviresnio tipo, lengvai matomi – tai gali būti pasistumdymas, žodinė agresija ar pan., kas matoma santykyje tarp dviejų vaikų ar jaunuolių. Mergaitės dažniau naudoja subtiliai paslėptus konfliktavimo būdus platesnėje grupėje. Tai gali būti – kikenimas, akių vartymas, apkalbos ir pan., dažniausiai įtraukiant trečią asmenį. Mergaitėms, turinčioms ASS dažniausiai toks sudėtingas komunikavimo būdas gali būti neperprantamas, dėl to jos patiria didesnę socialinės izoliacijos riziką bei joms gali išsivystyti kiti psichikos sutrikimai, kaip depresija, nerimo sutrikimas, valgymo sutrikimai ar įtakoti jų žemą savivertę.
Straipsnis atspindi tik VšĮ „Švietimo, sveikatos ir socialinių inovacijų centras“ nuomonę. Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Straipsnis remiasi moksliniais šaltiniais:
Cridland, E.K., Jones, S.C., Caputi, P. et al. Being a Girl in a Boys’ World: Investigating the Experiences of Girls with Autism Spectrum Disorders During Adolescence. J Autism Dev Disord 44, 1261–1274 (2014). https://ezproxy.biblioteka.ku.lt:4073/10.1007/s10803-013-1985-6.
Fombonne, E. Epidemiological trends in rates of autism. Mol Psychiatry 7 (Suppl 2), S4–S6 (2002). https://doi.org/10.1038/sj.mp.4001162. Ratto A.B. (2021). Commentary: What’s so special about girls on the autism spectrum? – a commentary on Kaat et al. (2020). Journal of Child Psychology and Psychiatry, 62(1), 107–109. https://doi.org/10.1111/jcpp.13284