Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tai būklė, kai išmatos per lėtai juda storąja žarna, todėl pailgėja vandens reabsorbcijos laikas. Galime išskirti:
- Žarnų (kolono) obstipaciją – vidurių užkietėjimas dėl sulėtėjusio pasažo per žarnyną.
- Tiesiosios žarnos (rektum) obstipacija – kai nepasituštinama dėl kietų išmatų tiesiojoje žarnoje.
Vidurių užkietėjimu apibūdinama būklė, kai pasireiškia du ar daugiau šių požymių:
- Tuštinamasi du kartus per savaitę ar rečiau
- Ypač stiprus stanginimasis siekiant pasituštinti
- Kietos, akmenukų pavidalo išmatos
- Nepilnas pasituštinimo jausmas po apsilankymo tualete.
Galimos priežastys:
- Ypač paplitusi problema senyvo amžiaus žmonių tarpe, tam įtakos turi silpni pilvo raumenys, mažas fizinis aktyvumas bei mažai suvartojama skysčių.
- Nereguliarūs tualeto įpročiai – atidėliojimas nueiti į tualetą, nereguliari mityba, pakitęs dienos ritmas ypač kelionių metu.
- Nepakankamai vartojama skaidulų su maistu arba jų vartojama daug, tačiau negeriama pakankamai skysčių, tokiu būdu skaidulos tampa kamščiu žarnyne.
- Žarnyno ligos, žarnų pažeidimai – išeinamosios žarnos įtrūkimai, hemorojus, augliai žarnyne.
- Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotireozė)
- Depresija bei psichologinė įtampa
- Nėštumo metu, kai gimda spaudžia žarnyną
- Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, ypač kai vartojama kaip liekninančios priemonės.
- Vaistai, kietinantys vidurius – opiatai, diuretikai, antidepresantai, antipsichotiniai vaistai, geležies preparatai ir kt.
Ūmus vidurių užkietėjimas gali atsirasti ligos ar traumos metu, kuomet sumažėja fizinis aktyvumas, pacientas priverstas gulėti lovoje, mažiau suvartojama skysčių, maisto, taikoma bado dieta.
Esant sunkiam vidurių užkietėjimui, didžioji dalis žarnyno užsipildo išmatomis, o tai ypač apsunkina pacientų būklę, sergant širdies, plaučių ligomis ar ištikus smegenų insultui. Pacientai priversti stangintis, išmatų masė gali dirginti žarnyno sieneles, sukelti pilvo skausmus, tuštinimosi procesa tampa skausmingas. Jaučiamas pykinimas, pilvo pūtimas, šleikštulys, gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti galvos skausmas, sumažėja apetitas.
Užsitęsus vidurių užkietėjimui, kietos išmatos tiesiojoje žarnoje gali užblokuoti žarnyno spindį aukščiau žarnyne esančioms išmatoms. Tokiu atveju pacientas gali imti tuštintis nedideliu kiekiu, skystomis išmatomis, tai vadinama obstipacinė diarėja. Kai kuriais atvejais dėl žarnyno užsikimšimo išmatomis gali atsirasti išmatų nelaikymas.
Slauga vidurių užkietėjimo metu
Pirmiausia slaugytojas turi išsiaiškinti, kokia problema kankina pacientą – kietos išmatos, tuštinamasi rečiau nei 2 kartus savaitėje, skausmingas tuštinimasis, jaučiamas nepilno pasituštinimo jausmas.
Toliau reikėtų išsiaiškinti paciento dienos įpročius, ar jie staiga pakito, kokia mityba vyrauja, kiek išgeriama skysčių, koks fizinis aktyvumas, kokius vaistus vartoja, ar yra žarnyno ligų, taip pat kokia paciento psichinė būklė.
Paprastos priemonės užkertančios kelią vidurių užkietėjimui:
- Daugiau skaidulų mityboje
- Daugiau skysčių
- Reguliari mityba
- Reguliarūs tualeto įpročiai
- Ramybė, neskubėjimas tualete
- Daugiau fizinio aktyvumo
- Dubens dugno raumenų treniravimas
Pilvo masažas
Pacientas guli ant nugaros, sulenktomis per kelius kojomis. Slaugytojas šiltomis rankomis masažuoja lėtais, giliais sukamaisiais judesiai žarnyną, pradėdamas nuo storojo žarnyno pradžios –dešiniojo pilvo šono prie kirkšnies pagal laikrodžio rodyklę judama link kairės pusės. Šis masažas stimuliuoja autonominę nervų sistemą ir skatina peristaltiką. Žarnyno masažas negali kelti skausmo, jei pacientui skauda, masažas nedelsiant nutraukiamas.
Dubens dugno raumenų treniruotė
10 – 15 kartų ryte ir vakare sutraukiami raumenys aplink išeinamąją žarną. Pratimas gali būti atliekamas stovint, sėdint, gulint.
Vidurių užkietėjimo problema visada sprendžiama atsižvelgiant į visumą – kokius kūno resursus turi pacientas, kokios yra gyvenimo aplinkybės. Ne visi pacientai gali būti fiziškai aktyvūs ar suvartoti reikiamą skaidulų ir skysčių kiekį, tokiais atvejais pasitelkiami vidurius laisvinantys vaistai.
Vidurius laisvinantys vaistai
Vidurius laisvinantys vaistai dažniausiai įsigyjami vaistinėje be recepto. Jie pasižymi skirtingais poveikiais, todėl svarbu tinkamai juos naudoti. Vienas priemones galima vartoti ilgesnį laiką, kitos skirtos tik trumpalaikiam vartojimui. Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais, gali pakenkti žarnynui.
Atsižvelgiant į vaistų veikimo mechanizmą, laisvinamieji skirstomi į 4 grupes:
- Išmatų turinį didinantys vaistai
- Vandenį pritraukiantys (osmosinio poveikio) vaistai
- Stimuliuojantys laisvinamieji
- Išmatas minkštinantys vaistai (surfanktantai)
Išmatų turinį didinantys vaistai
Šie vaistai sudaryti iš natūralių ar pusiau sintetinių polisacharidų ir celiuliozės, kurie gaunami iš augalinių medžiagų. Tai pirmo pasirinkimo laisvinamieji vaistai, vartojant derinami su gyvenimo būdo pokyčiais. Šios medžiagos nėra įsiurbiamos į virškinimo traktą, tad jų veikimas pasireiškia padidėjusiu žarnyno turiniu, kuris stimuliuoja peristaltiką. Veikimas gali pasireikšti tik po poros dienų.
Svarbu šias priemones vartoti su pakankamu vandens kiekiu. Jei vandens pakankamai neišgeriama, gali formuotis kieta masė žarnyne bei dar labiau pabloginti vidurių užkietėjimą. Šie laisvinamieji gali pabloginti kai kurių vaistų absorbciją – varfarino, digoksino, antibiotikų, salicilatų.
Išmatų turinį didinančios priemonės – metilceliuliozė, linų sėmenys, gysločių sėklų luobelės, sėlenos, inulinas.
Vandenį pritraukiantys (osmosinio poveikio) vaistai
Tai skystos konsistencijos vaistai, kurie didina vandens išsiskyrimą žarnyne, tokiu būdu išmatos suminkštėja bei skatinama peristaltika. Šie preparatai dažnai skiriami prieš kolonoskopijos procedūrą, siekiant pašalinti toksinus iš žarnyno. Šiai grupei priklauso laktuliozė ir polietilenglikolis bei magnio druskos. Magnio druskos vartojamos rečiau, pasižymi ypač stipriu laisvinamuoju efektu, todėl tinka prieš procedūras, kai būtina paruošti žarnyną.
Laktuliozė – dažniausiai naudojamas preparatas, tai disacharidas, kuris žarnyne suskaidomas iki monosacharidų ir organinių rūgščių, kurios pritraukia žarnyne vandenį bei neleidžia jam absorbuotis iš žarnyno.
Pašaliniai reiškiniai – viduriavimas, pilvo spazmai, oro susikaupimas žarnyne. Šios grupės vaistus turėtų atsargiai vartoti vyresnio amžiaus žmonės, galima dehidratacija bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
Stimuliuojantys laisvinamieji
Stimuliuojančių laisvinamųjų poveikis pasireiškia greitai, paprasta vartoti, dažnai užtenka vienos dozės efektui pasiekti. Šiai grupei priklauso – senos glikozidai, ricinos aliejus bei bisakodilis. Vaistai vartojami tik trumpą laiką, ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę nuo laisvinamųjų.
Bisakodilis nevartojamas kartu su pienu bei rūgštingumą mažinančiais vaistais.
Išmatas minkštinantys vaistai (surfanktantai)
Tai vaistų grupė, kuri mažina išmatų paviršiaus įtempimą, tokiu būdu vanduo ir riebalai lengviau įsiskverbia į sausas, sukietėjusias išmatas.
Pagrindinė šios grupės medžiaga- dokuzatas. Šis preparatas skiriamas tais atvejais, kai žmogus negali stangintis – po operacijų, miokardo infarkto, esant hemorojui. Netinka nėštumo metu, o vyresnio amžiaus žmonės neturėtų šio vaisto vartoti ilgą laiką.
Pašaliniai reiškiniai – pilvo spazmai, viduriavimas, pykinimas.
Klizmos ir žvakutės
Skiriamos tik išskirtiniais atvejais, nes sutrikdo normalius žarnyno refleksus, silpnina norą tuštintis.
Piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais
Dalis žmonių yra įsitikinę, jog privalo pasituštinti kiekvieną dieną, o jei taip nenutinka, griebiasi laisvinamųjų vaistų.
Pavartojus stipraus poveikio laisvinamųjų, išsivalo didelė dalis žarnyno turinio, tad gali prireikti 2-5 dienų kol žarnynas vėl užsipildys ir ateis natūralus noras tuštintis. Dažnai nutinka, jog kol žarnynas pildosi, žmogus galvoja, jog jį vėl užklupo vidurių užkietėjimas, tad vėl griebiasi laisvinamųjų, taip sutrikdydamas žarnyno veiklą.
Nuolatinis piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais vaistais gali sutrikdyti defekacijos refleksą, o tai dar labiau paskatins vartoti laisvinamuosius. Taip pat tai gali sutrikti elektrolitų balansas organizme, išsivystyti dehidratacija ar kolitas.
Kaip atprasti nuo laisvinamųjų vaistų?
Pirmiausia, kuo skubiau nutraukti šių vaistų vartojimą. Informuoti pacientą, jog gali prireikti poros dienų, kol atsiras normalus noras tuštintis. Ne visi žmonės gali tuštintis kasdien, svarbiausia yra išmatų kokybė, o ne tuštinimosi dažnis ar kiekis. Skatinti pacientą daugiau vartoti skysčių, ląstelienos turinčio maisto, judėti, formuoti tualeto įpročius – ramus laikas tualete, atsipalaidavimas, reguliarumas.
Mokyti pacientus, jog laisvinamieji vaistai vartojami tik trumpą laiką ir išskirtiniais atvejais.
Naudota literatūra:
Lehne`s pharmacology for nursing care Jacqueline Rosenjack Burchum, Laura D. Rosenthal, 2019
Pharmacology for nurses Blaine Templar Smith, Diane F. Pacitti, 2022
Basisbok i sykepleie E.S.Blix, S.Breivik, 2006
Legemidler og bruken av dem H.Nordeng, O.Spigset,2007