Paskelbta

Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai). Ką būtina žinoti?

Kraują skystinantys vaistai tablečių forma skiriami profilaktiškai pacientams, kurie yra didesnėje rizikoje kraujo trombų išsivystymui  arba gydymui, kai trombai išsivysto ir kemša kraujagysles.

Dažniausios priežastys peroralinių antikoaguliantų skyrimui yra šios:

  • Giliųjų venų trombozė – kai trombas susidaro kojų, šlaunies ar dubens venose.
  • Plaučių embolija
  • Prieš operacijas – šlaunies, kelio sąnario keitimo ir kt.
  • Prieširdžių virpėjimas – didelė smegenų insulto rizika, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems dar ir širdies nepakankamumu, diabetu, aukštą AKS turintiems, širdies infarktu, krūtinės angina.
  • Didelio laipsnio širdies nepakankamumas bei turintiems dirbtinį širdies vožtuvą.

Vaistų grupės

Antitrombocitiniai vaistai – vaistai, slopinantys trombocitų funkciją.

Aspirinas arba acetilsalicilo rūgšis – vienas labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų vaistų kraujo trombų profilktikai ir gydymui. Paprastai profilaktiškai skiriama nedidelė dozė aspirino 75 -100 mg, tačiau jei trombas jau atsirado būtina mažiausia 300 mg dozė, kad praeitų kepenų barjerą ir pasiektų trombą.

Pašaliniai reiškiniai – kraujavimo, skrandžio opos rizika, alerginės reakcijos, astma.

Mažesnėmis pašalinėmis reakcijomis pasižymi Klopidogrel (Plavix). Tyrimai rodo, jog vartojant šį vaistą geresnės širdies infarkto bei galvos smegenų insulto išeitys.

Kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai – tai vieną ar kelis kraujo krešėjimo faktorius slopinantys vaistai.

Warfarinas (Orfarinas, Marevan) – vitamino K antagonistas. Vitaminas K yra būtinas keletui kraujo faktorių susidarymui (faktorius II, VII, IX, X), kurie būtini kraujo krešėjimui.

Warfarinas jau esančių kraujo faktorių nepanaikina, tačiau blokuoja naujų susiformavimą. Jau esantys faktoriai kraujo sistemoje cirkuliuoja ir palaipsniui išnyksta per 3-5 dienas, tai būtina žinoti pradėjus gydymą. Esant trombams skiriama dažniausiai pradžioje heparino, kol warfarinas pasiekia norimą terapinį efektą.

Warfarinas vartojamas trombų profilaktikai esant prieširdžių virpėjimui, turintiems dirbtinius širdies vožtuvus, po giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos.

Gydymo efektas kontroliuojamas matuojant kraujyje INR bei protrombino aktyvumą.

Esant trombams venose, sergant lėtiniu prieširdžių virpėjimu – INR turėtų būti  2-3.

Turintiems  dirbtinį širdies vožtuvą – INR 2,5 – 3,5.

Jei INR pakilo 4,5 – didelė kraujavimo rizika, pvz smegenyse.

Jei INR mažas – iškyla trombų rizika, todėl vartojant warfariną būtina nuolatinė gydytojo priežiūra bei kontroliniai kraujo tyrimai, kurių pagalba dozuojami vaistai.

Vartojant warfariną būtina žinoti, jog vaisto efektyvumą gali paveikti kiti vaistai, maistas, gėrimas.

  • Warfarinas nevartotinas su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais – ibumetinu, naproksenu, diklofenaku (tepalą galima vartoti), aspirinu. Stiprina Warfarino poveikį.
  • Jonažolės gali sumažinti warfarino poveikį.
  • Maisto produktai gausūs K vitamino, gali sumažinti warfarino poveikį. Dažniausiai žaliosios lapinės daržovės.
  • Alkoholis, o ypač dideli jo kiekiai padidina INR rodiklius ir didina kraujavimo riziką.

Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai

Šie vaistai yra tiek pat efektyvūs kaip ir  warfarinas bei mažos molekulinės masės heparinai. Juos naudoti patogu, nereikia atlikinėti kraujo tyrimų kas 4-6 savaites, geriama nustatyta dozė kasdien. Šie vaistai yra brangesni, tačiau sumažėja vizitų pas gydytoją, kraujo tyrimų atlikinėjimų.

Naujieji antikoaguliantai

Apiksaban (Eliques)

Dabigatran (Pradaxa)

Rivaroksaban (Xarelto)

Edoksaban (Lixiana)

Trūkumai

  • Išgėrus dideles šių vaistų dozes suicidiniais tikslais, nėra jiems antidoto (priešnuodžio), išskyrus vaistą – dabigatran (Pradaxa).
  • Nėra specifinių kraujo tyrimų, kurie atspindėtų šių vaistų antikoaguliacinį poveikį, todėl perdozavimas dažnai pastebimas tik prasidėjus kraujavimui. Jei kraujuojama į smegenis – iškyla grėsmė gyvybei.
  • Naujos kartos antikoaguliantai yra trumpo veikimo. Tai reiškia, jog užmiršus išgerti dozę, vaisto efektas greitai sumažėja, o tai gali paskatinti trombų atsiradimą.

Atmintinė, vartojantiems kraują skystinančius vaistus

  • Visada gerkite gydytojo nustatytą vaisto dozę. Jei vieną dieną pamiršote išgerti vaistų, negerkite dvigubos dozės.
  • Jei vartojate warfariną, gerkite jį tuo pačiu dienos metu.
  • Jei lankotės pas dantų gydytoją ar kitą specialistą poliklinikoje, ligoninėje, būtinai informuokite apie vartojamus  kraują skystinančius vaistus.
  • Kiti bereceptiniai vaistai, maisto papildai, alkoholis, gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų poveikiui, ypač warfarinui. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
  • Pastebėjus kraujosruvas ant odos, prasidėjus kraujavimui iš nosies, gleivinių, būtinai kreipkitės į gydytoją.
  • Visada atidžiai perskaitykite vaistų informacinį lapelį.
Paskelbta

Paprastai ir aiškiai apie žaizdos gijimą

Žinios apie žaizdos gijimą padės suprasti ne tik žaizdos gijimo procesus, bet ir atskleis priežastis, kodėl kartais žaizdos negyja.

Žaizdos ir sužeidimai gyja dvejopai:

1. regeneracijos būdu – kai pažeisti audiniai pilnai atsistato iki tos būsenos, kuri buvo prieš pažeidimą.

2. reparacijos būdu – žaizda užgyja, tačiau susiformuoja randas.

Kas nulemia žaizdos užgijimo būdą?

Jei pažeidimas atsirado epidermyje ir viršutiniame dermio sluoksnyje, organizmas geba žaizdą regeneruoti. Tai gali būti I-II laipsnio nudegimai, I-II laipsnio pragulos, nuospaudos. Jei pažeidimas atsirado gilesniame nei dermos sluoksnyje, žaizda gyja reparacijos būdu – susiformuoja randas.

Žaizdos gijimo procesas

Norint suprasti žaizdos gijimą, galima išskirti 2 etapus:

1) žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas)

2) audinių gijimas

Jei žaizda negyja, vadinasi žaizdos gijimas sustojo pirmame etape. Slaugytojas, atsakingas už žaizdos priežiūrą, šiame etape gali aktyviai padėti, žaizdą plaudamas ir pašalindamas nekrozavusius audinius.

Antrajame etape – priešingai, žaizdai reikia ramybės, drėgmės ir reto tvarsčių keitimo. Žaizdos valymas atliekamas tik išskirtiniais atvejais.

Dažniausiai išskiriamos 4 žaizdos gijimo fazės:

  • Koaguliacijos fazė
  • Uždegiminė (valymosi) fazė
  • Proliferacijos (naujo formavimosi) fazė
  • Brendimo fazė

Koaguliacijos fazė

Įvykus audinių pažeidimui dėl suplanuotos chirurginės intervencijos ar atsitiktinio sužeidimo, mūsų organizmas mes visas pajėgas stabdyti kraujavimą. Kraujagylės susitraukia, trombocitai nešami į pažeidimo vietą, kur jie suformuoja trombą, užkimšdami sužeistą kraujagyslę. Vėliau koaguliacijos procese susiformuoja stipresnis trombas iš fibrino. Taip pat šiuo metu atsilaisvina kraujagyslių aktyvios medžiagos, kaip histaminas bei augimo faktoriai. Augimo faktoriai – tai signalinės molekulės, kurios koordinuoja reparacijos procesą.

Sužeidimo vietoje sumažėja kraujo pritekėjimas, išsivysto tarsi reliatyvi žaizdos ir aplinkinių audinių hipoksija. Ši hipoksija duoda signalą ir informuoja organizmą, kad įvyko pažeidimas ir turi būti pradėtas reparacijos procesas. Nutrūkus šiai reliatyviai hipoksijai, sustoja žaizdos gijimas.

Uždegiminė fazė

Ši fazė dar vadinama valymosi faze. Sustojus kraujavimui, organizmas įjungia žaizdos apvalymo procesą. Tam būtina daugiau kraujo. Kraujagyslės išsiplečia ir tampa pralaidžios. Iš kraujagyslių ima sunktis audinių skystis.

Visi, kurie yra patyrę chirurginę operaciją, tikriausiai pastebėjo, jog pirmąją dieną po operacijos, operacinė žaizda aplink siūlus bus paraudusi ir paburkusi. Tai yra ženklas, jog vyksta žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas).

Į šią vietą suplūsta baltieji kraujo kūneliai, ypač gausu granulocitų ir makrofagų, šiek tiek limfocitų. Granulocitai atakuoja į žaizdą patekusius mikrobus – atpažįsta juos kaip svetimkūnius ir sunaikina. Makrofagai žaizdą išvalo nuo mirusių bakterijų ir audinių likučių.

Abi ląstelių grupės kontroliuoja žaizdos gijimą ir gamina augimo faktorius, citokinus (signalines molekules, kurios sukelia uždegimą) bei proteinazes. Proteinazės ištirpdo pažeistą audinį, o taip pat apsauginį jungiamąjį audinį, kuris susidarė reparacijos proceso metu.

Kai miręs audinys ištirpdomas, bakterijų augimas ir plitimas yra kontroliuojamas, o žaizdos paviršius yra švarus, prasideda pirmoji atsistatymo fazė. Atsistatymo metu užtikrinamas geresnis prieinamumas prie deguonimi įsotinto kraujo. Tai pasiekiama makrofagų dėka, kurie citokinų įtakoje, formuoja naujas kraujagysles (angiogenezė). Naujosios kraujagyslės pakeis sužalotąsias.

Angiogenezė yra būtina sąlyga susiformuoti granuliaciniam audiniui. Fibroblastai – ląstelės, kurios gamina kolageną ir elastines skaidulas, užpildo žaizdą III laipsnio kolagenu. Tai yra laikinas kolagenas, kuris vėliau bus pakeistas pilnaverčiu I laipsnio kolagenu.

Proliferacijos fazė

Ši fazė dar vadinama naujo susiformavimo faze, kai pažeistas žaizdos paviršius užpildomas naujomis kraujagyslėmis, kolagenu bei fibroblastų gaminama bazine substancija.

Naujosios kraujagyslės bei bazinė substancija yra pasiruošimas granuliacinio audinio formavimuisi. Bazinė substancija bei jungiamasis audinys yra būtina sąlyga epitelinio audinio formavimuisi, kuris vėliau užpildys žaizdą.

Granuliacinis audinys sudarytas iš įvairaus tipo ląstelių, tokių kaip fibroblastų, kurie pasižymi gebėjimu pagaminti įvairių tipų audinius  (kapiliarus, nervinius ar riebalinius audinius) ir imuninių ląstelių  (limfocitų, makrofagų ir granulocitų).

Sveikas, be pažeidimų granuliacinis audinys suteikia gerą apsaugą nuo bakterinės infekcijos, todėl labai svarbu su šiuo audiniu elgtis atsargiai perrišant žaizdas. Granuliacinis audinys gali pasižeisti šalinant prie žaizdos prilipusius tvarsčius, o tai padidina infekcijos riziką.

Kai žaizda užpildoma granuliaciniu audiniu, prasideda epitelizacija. Keratinocitai formuoja odos ląsteles, kurios pradeda augti nuo žaizdos kraštų. Esant nedideliam odos pažeidimui, epitelis gali formuotis iš riebalinių, prakaito liaukų, žaizdos likučių. Kad epitelis galėtų augti,  granuliacinis audinys negali būti per daug išvešėjęs.

Jei granucialinis audinys išvešėja per daug, perauga žaizdos kraštus, jis gali kraujuoti, būti patinęs. Tokiu atveju nebelieka vietos epiteliniam audiniui atsirasti, todėl svarbu užbėgti už akių ir imtis priemonių, kad būtų pasiekta pilna žaizdos epitelizacija.

Brendimo fazė

Žaizda užsiveria 2 mechanizmų dėka.

1. Susitraukimas (kontrakcija) – žaizdos kraštai susitraukia, priartėja arčiau vienas kito, žaizdos plotas sumažėja, kuris užpildomas granuliaciniu audiniu bei epiteliu. Miofibroblastai yra atsakingi už šį žaizdos užsivėrimą.

2. Rando formavimasis – likęs žaizdos paviršius užpildomas plonu epiteliu sluoksniu. Sveikoje odoje yra gausu kolageno, o atgauti buvusias savybes šiam audiniui prireikia daug laiko. Manoma, kad pažeistas audinys atsistato tik 85 proc. ir tam prireikia 6-12 mėnesių.

Pirmasis kolagenas pakeičiamas labiau funkcionaliu I tipo kolagenu, kuris pradeda stiprinti audinį. Į šį procesą yra įtraukti MMP, kuri suardo paviršinį ir laikiną kolageną, būtent šis procesas užima tokį ilgą laiką. Pavyzdžiui, žarnyno audinys, turintis mažai kolageno, pilnai atsistato po 10 dienų, tuo tarpu odai prireikia beveik metų susigrąžint buvusį stiprumą.

Randinis audinys per laiką susitraukia, o tai daugeliu atveju yra palanki aplinkybė. Išimtis – juosiančios žaizdos ant rankų, kojų, liemens, tuomet rando susitraukimas gali sąlygoti funkcijos sumažėjimą. Rando spalva taip pat kinta nuo raudonos iki baltos. Randinis audinys neturi riebalinių ir prakaito liaukų, mažai melanocitų, todėl nesusidaro pigmentas. Randą svarbu saugoti nuo stiprių saulės spindulių.

Kai kuriais atvejais rando formavimasis užsitęsia per ilgai, žaizda užsidaro, tačiau randas formuojasi toliau, susidaro hipertrofinis randas. Per laiką toks randas  sumažėja, o po metų dažniausiai tampa įprastiniu randu. Kodėl tai nutinka, nėra žinoma, tačiau pastebėta, jog hipertrofiniai randai dažniau atsiranda po gilių nudegimo žaizdų, infekuotų žaizdų su ilgu gijimo periodu bei žaizdos, kurios įgyjamos mobiliose, dažno judesio vietose (pirštų sąnariuose, alkūnėse, keliuose).

Kitas variantas – keloidiniai randai. Tai taip pat hipertrofiniai randai, tačiau randas tampa didesnis nei buvusios žaizdos paviršius. Šie fenomenai turi daugybę skirtingų mechanizmų. Pastebėta, jog tamsesnė oda labiau linkusi į keloidinių randų atsiradimą.

Parengta pagal A.Langøen, M.Gurgen “Sårhelingsprosessen- enkelt forklart”, Sykepleien 02/19