Edemos kojose. Kaip padėti pacientui?

edema

Tarp visų ląstelių, išskyrus kraujagysles, cirkuliuoja tarpląstelinis skystis. Kapiliarų pagalba tarp kraujo ir tarpląstelinio skysčio vyksta medžiagų, metabolitų ir dujų apykaita, kurių metu  reikalingos medžiagos įsiurbiamos, o nereikalingos pašalinamos. Kapiliarai yra sudaryti iš vieno sluoksnio ląstelių, kurių sienelės veikiamos dviejų slėgių – hidrostatinio ir koloidinio- osmosinio. Hidrostatinis slėgis – ištraukia iš kraujagyslių vandenį ir druskas. Koloidinis – osmosinis slėgis veikia priešinga kryptimis, sugrąžina skysčius atgal į kraujagysles. Esant įvairiom patologijom, uždegimams, kapiliarų laidumas gali padidėti ir skysčiai ima kauptis audiniuose.

Edema – tai aiškiai matomas ir palpuojamas patinimas, kurį sukelia tarpląstelinio skysčio susikaupimas audiniuose. Edemos gali atsirasti dėl :

  • Raumenų – venų pompos nusilpimo kojose (venų vožtuvų nesandarumo, giliųjų venų užakimo). Tokiais atvejais kraujas užsistovi periferijoje, kraujagyslėse didėja spaudimas ir skysčiai ima kauptis audiniuose. Pradžioje edemos atsiranda čiurnų srityje, o vėliau gali išplisti aukštyn į blauzdų sritį.
  • Per mažo albumino kiekio kraujyje. Šis sutrikimas vadinamas hipoproteineminė edema. Albuminai yra didelės molekulės, kurios reguliuoja koloidinį – osmosinį slėgį. Esant mažam baltymo kiekiui, mažėja osmosinis slėgis, tad sumažėja skysčio difuzija į limfinę ir kraujagyslių sistemą, didėja vandens kiekis tarpląsteliniuose tarpuose.
  • Edemos gali atsirasti dėl įvairių ligų, patologinių būklių. Esant širdies nepakankamumui būdingos edemos visame kūne, o ypač tose vietose, kurios yra žemiau širdies lygio. Ilgai stovint, edemos atsiranda kojose, gulintiems pacientams – kryžkaulio srityje, blauzdose. Esant širdies nepakankamumui edemos paprastai stebimos abiejose kojose. Vėliau edemos gali atsirasti ir kaklo venose.

Atsiradusios edemos kojose pacientams sukelia įvairių nepatogumų:

  • Jaučiamas kojų nutirpimas ir diskomfortas
  • Dėl edemų kojų oda įsitempia, plyšta, ima šlapiuoti, jaučiamas skausmas
  • Kojų judesiai tampa riboti, sunku įsimauti į batus
  • Iškyla pavojus atsirasti kojų opoms, praguloms, nes edemos paveiktas audinys pasižymi prasta kraujotaka
  • Žaizdos, atsivėrusios kojose, blogai gyja

Slauga esant edemoms

Pastebėjus edemas būtina pirmiausia apie tai pranešti gydytojui, nes tai gali būti rimtos ligos simptomas. Apie edemas taip pat būtina dokumentuoti paciento slaugos istorijoje. Aprašoma lokalizacija, išplitimo dydis, kuriuo paros metu edemos būna didžiausios.

Neretai paciento svorio padidėjimas gali byloti, jog formuojasi edemos. Pasitaiko, jog matomos edemos atsiranda tik tuomet, kai organizme susikaupia virš 5 litrų skysčio. Toks pacientas turėtų būti kasdien sveriamas tuo pačiu laiku, pavyzdžiui, prieš pusryčius, tais pačiais rūbais (geriausia naktiniais marškiniais). Svoris pažymimas svorio kreivėje.

Edemos taip pat gali būti stebimos matuojant edemines kūno vietas metrine juostele. Tai dažnai atliekama esant kojų trombozei, tuomet matuojama blauzdų apimtis, o esant kepenų cirozei – pilvo apimtis dėl ascito.

Esant didelėms edemoms būtina sekti diurezę bei fiksuoti suvartojamų skysčių kiekį.

Ne mažiau svarbus yra paciento mokymas. Kad edemos kojose būtų mažesnės būtina :

  • Būti labiau fiziškai aktyviam, tai stiprina raumenų – venų pompą. Skatinkite pacientą atlikti pėdų gimnastiką – judinti kojų pirštus, sukti pėdas aplink čiurną į vieną ir kitą pusę pakaitomis.
  • Vengti ilgą laiką stovėti ar sėdėti.
  • Vengti veržiančių drabužių, o ypač nepatogių, ankštų batų.
  • Vengti karštų vonelių kojoms.
  • Naudoti kompresines kojines.
  • Sėdint arba gulint kojas pakelti aukščiau. Gulint lovos kojūgalis pakeliamas 5-10 laipsnių kampu, o sėdint po kojomis padedamas suolelis, kad kelio sąnarys būtų 15 laipsnių kampu.

Kuo naudingas kojų pakėlimas?

Pakėlus aukščiau kojas, kraujas mechaniškai lengviau grįžta į širdį. Tai yra pasyvus drenažas, kuris sumažina kraujo pritekėjimą į kojas. Kojų pakėlimas kontraindikuotinas esant prastai arterinei kraujotakai kojose, hipertenzijai ar pablogėjusiai širdies veiklai.

Gydymas kompresija

Jei edemos  kojose atsiranda dėl susilpnėjusios raumenų – venų pompos, tuomet taikomos raumenų – venų pompą stiprinančios priemonės, kurios palengvina veninio kraujo sugrįžimą į širdį. Kompresijos pagalba  sukeliamas spaudimas kojose, kuris plinta gilyn į audinius. Spaudimas iš išorės tampa didesnis nei edeminiuose audiniuose, o tai neutralizuoja padidėjusį spaudimą kraujagyslėse. Edemos sumažėja, o širdies kraujotaka pagerėja. Kad kompresija būtų dar efektyvesnė, svarbu, kad pacientas būtų fiziškai aktyvus, nes raumenų judesiai taip pat gerina veninio kraujo grįžimą į širdį.

Kompresija pasiekiama elastinio binto pagalba arba dėvint kompresines kojines.

Kompresinės kojinės būna:

  • profilaktinės antitrombozinės
  • gydomosios

Profilaktinės antitrombozinės kojinės rekomenduojamos pacientams, kuriems kyla rizika kojų kraujagyslės susiformuoti trombams ir embolams, ypač tinka prieš ir po chirurginių operacijų. Šios kojinės gerina veninę kraujotaką. Kojinės būna įvairių dydžių, ilgių ir lengvai pritaikomos bet kokiam žmogui. Stipriausias spaudimas dėvint kojines jaučiamas čiurnų srityje, o kylant į viršų spaudimas mažėja. Svarbiausia, kad jos nebūtų per daug tamprios ir neužspaustų arterinės kraujotakos. Tai galima įvertinti apžiūrėjus kojų pirštus per kojinės angą (jei tokia yra). Pirštai neturėtų būti pabalę, pamėlę ar labai šalti.

Gydomosios kojinės gerina kraujotaką sergant venų ligomis, esant venų kraujotakos sutrikimams. Gydomosios kompresinės kojinės skirstomos į 4 kompresines klases:

I kompresinė klasė 18-21mmHg naudojama esant nedideliam venų išsiplėtimui, kai kojų edemos nėra arba venos išsiplėtusios nėštumo metu.

II kompresinė klasė 23-32mmHg naudojama kai venų išsiplėtimą lydi edemos kojose.

III kompresinė klasė 34-46mmHg kai yra didelio laipsnio venų išsiplėtimas, didelės edemos, skausmas.

IV kompresinė klasė ≥ 49 naudojama esant limfoedemai, tačiau jas dėvint būtina stebėti, kad nebūtų per stipriai suspaudžiamos limfagyslės.

Dauguma pacientų pradedančių dėvėti kompresines kojines jaučia nemalonų,  stiprų spaudimą, tad pasitaiko, jog po kelių dėvėjimų, žmogus tiesiog atsisako jų. Svarbu įtikinti pacientus, kad jas dėvėti būtina ir prie jų palaipsniui yra priprantama. Kompresinės kojinės apsimaunamos kiekvieną rytą, kol dar nėra edemų arba jos nėra labai didelės. Kojinės dėvimos dienos metu, o nakčiai nuimamos. Apmauti šias kojines pacientams būna lengviau dėvint gumines pirštines, taip pat galima  kojas papudruoti talku arba prieš maunant ant pėdos uždėti celofaninį maišelį, o kai kojinė būna vietoje, maišelis ištraukiamas  pro angą, esančią  kojinės pirštų srityje.

Veninė kompresija taip pat pasiekiama naudojant elastinius bintus. Kad spaudimo jausmas nebūtų toks nemalonus, patariama kompresiją didinti palaipsniui, bintas neturėtų sukelti nepatogumo. Elastinių bintų būna įvairių pločių ir skirtingų elastinių stiprumų. Ramybės būsenoje elastinio binto spaudimas būna mažesnis, o judant – didesnis, todėl rekomenduojama pacientams būti kuo labiau fiziškai aktyviems. Kojos apibintuojamos ryte, o vakare elastinis tvarstis nuimamas. Paliktas per naktį tvarstis gali užspausti arterijas, tad palikti jo nakčiai nerekomenduotina.

Elastinis tvarstis bintuojamas aštuoniukės arba spiralės principu. Pacientas sulenkia koją per kelią 90 laipsnių kampu ir pradedama bintuoti nuo kojos pirštų iki kelių. Kojos kelias taip pat uždengiamas bintu, bintuojama iki pakinklio. Kad elastinio binto spaudimas būtų vienodas, kiekvienas apačioje esantis sluoksnis padengiamas 50 proc. kitos apvijos sluoksniu. Stipriausias spaudimas turėtų būti čiurnos srityje ir kylant aukščiau spaudimas turėtų mažėti. Teisingas uždėtas bintas gerai laikosi, nesmunka, o pacientas jaučia tvirtą bet ne per daug stiprų spaudimą. Jei bintas uždėtas per daug tampriai, kojų pirštai pasidaro šalti, pabalę, cianotiški, sutrikdoma kojų kraujotaka. Tokiu atveju bintuojama iš naujo.

G

Ką dar reikėtų žinoti?

Ne visada senų žmonių kojų patinimas traktuojamas kaip kojų edema. Pasitaiko, jog raumuo, esantis šalia čiurnos išorinio kauliuko būna padidėjęs. Paprašykite, kad pacientas pajudintų kojų pirštus, jei tai ne edema, šis raumuo judės kartu. Taip pat kai kurie žmonės po čiurnos kauliuku turi riebalines pagalvėles, kurios visada būna vienodo dydžio ir nekinta, priešingai nei edemos.

Šaltinis

E.S.Blix, S. Breivik Basis bok i sykepleie, 2006

Karoliussen, K.L.Smebye Eldre, aldring og sykepleie, 1997

 

Pasirūpinkite savo pėdomis

olivia-bell
Olivia Bell fotografija

Mūsų pėdos tarsi medžio šaknys sujungtos su kūnu bei ištikimai jį nešioja visą gyvenimą, arba tol, kol pajėgia. Paskaičiuota, jog slaugytojas dieninės pamainos metu, dirbdamas 12 valandų, nukeliauja apie 8 km, o naktinės pamainos metu – apie 5 km, tad kasdien joms tenka išties nemažas krūvis. Tiesa, dauguma atkreipia dėmesį į savo pėdas tik tuomet, kai kažkas nutinka su jomis negerai. Ima kankinti pado ar didžiojo kojos piršto skausmas, kojos patinsta, atsiranda judesius ribojančių nuospaudų, pūslių, suskeldėję kulnai ar įauga nagai. O juk pėdos –  vienas svarbiausių darbo įrankių mūsų darbe. Tad keletas patarimų kaip padėti savo pėdoms.

Pirmiausia – tinkama avalynė darbe

Niekada nepirkite batų į darbą vien todėl, kad jie jums gražūs ar gerai su jais atrodote. Rinkitės batus atsakingai. Visų pirma, koja turėtų jaustis patogiai naujuose batuose jau parduotuvėje, kurioje matuojatės. Dauguma batų dydžių šiuo metu yra 0,5 – 1 dydžiu pamažinti, tad nesivadovaukite vien tik skaičiais. Rinkitės tuos, kurie tinka jūsų pėdai. Jei apsiavę batą, dar galite įkišti vieną rankos pirštą už kulno, dydis jums tinkamas. Darbo batai negali būti visiškai plokščiu padu ar aukštu kulnu. Svarbu atkreipti dėmesį ar lankstus yra bato priekis bei aiškiai atskirtas kulnas ir priekinė pėdos dalis. Nusipirkę darbo batus, 3-5 dienas panešiokite juos namie bei įsitikinkite, jog jie jums tikrai tinka ir yra patogūs.

Turėkite darbe dvejus batus

Dirbant daugiau nei 8 valandas, įpusėjus pamainai, persiaukite batus. Ilgas vaikščiojimas tais pačiais batais vėliau gali sukelti problemų pėdose, kojose bei nugaroje. Tiesiog vieną dieną išbandykite tai ir pajusite didelį skirtumą.

Užsiriškite batų raištelius

Dauguma medikų, nešiojančių užrišamus batus darbo vietoje, vengia užsirišti raištelius arba užsiriša nepakankamai tvirtai. Per laisvai surišti batai gali sukelti pėdos skausmus, pažeidimus ir net kaulų lūžius. Skirkite laiko užsirišti raišteliams. Dienos bėgyje persiriškite juos iš naujo. Aktyviai judant, dėl sintetikos, esančios raišteliuose, jie atsilaisvina. Batas turi laikytis tvirtai ant kojos bei judėti kartu su ja,  negali būti jokių atskirų mikrojudesių, nes tai gali išprovokuoti pėdos sužeidimus. Įspiriami batai turėtų būti nešiojami su atsargumu, juos apsimauti patogiau, tačiau funkcionalumo atžvilgiu jie nėra geriausias pasirinkimas.

Bėgimo bateliai

Tai labiausiai mėgstami ligoninės medikų batai. Jei nusprendėte rinktis būtent šio tipo batus, geriau rinkitės užrišamus raišteliais, o ne su lipdukais. Batus rinkitės parduotuvėje, kur galite pasimatuoti, o ne internetu. Atkreipkite dėmesį, jog batų užkulnis būtų pakankamai aukštas ir tvirtas, o koja pakankamai tvirtai „sėdėtų“ bate, batų priekį turėtų dengti tinklelis.  Paskaičiuota, jog nubėgus apie 700 – 750 km, bėgimo batelius reikia keisti naujais. Ligoninėse toks atstumas įveikiamas per 5- 6 mėnesius. Nusidėvėję batai nebesaugo patikimai mūsų kojų, jie išlaisvėja ir gali išprovokuoti įvairias traumas. Nusipirkę batus, užsirašykite jų viduje pirkimo datą ir stebėkite kaip jaučiasi jūsų pėdos.

Kojinės

100 proc.medvilninės kojinės nėra geriausias pasirinkimas darbe. Rinkitės medvilnės ir sintetikos mišinį, tai geriau sugeria ir pašalina drėgmę. Vyresniame amžiuje labai tinka kojinės su pėdų „pagalvėlėmis“, ypač jei pėdų oda suskeldėjusi, pažeista.

Kompresinės kojinės iki kelių, pasižyminčios 15-20 mmHg kompresija, ypač tiks slaugytojams, kurie didžiąją dalį laiko praleidžia „ant kojų“ arba darbas yra išskirtinai sėdimas. Šios kojinės mažina sunkumą kojose, kojų patinimus bei jaučiamas mažesnis nuovargis kojose.

Plaukite kojas

Patarimas atrodo toks elementarus, tačiau ar dažnai vakare iš tikrųjų pasilenkiat vonioje, kad nusiplautumėte kojas ir pėdas. Juk dažniausiai tiesiog palendam po dušu ar pagulim šiltoje vonioje. O juk žmogaus pėdose slypi apie 250 tūkst.prakaito liaukų, kurios per dieną gali išskirti apie 180 ml prakaito. Plaukite kas vakarą kojas ir pėdas paprastu muilu. Skystas muilas, manoma, labiau sausina odą, tad reikėtų jo vengti. Nusiplovę, gerai nusausinkite rankšluosčiu ne tik pėdas, bet ir tarpupirščius – čia juk labiausiai tamsu, drėgna ir šilta – puiki terpė grybeliams veistis. Kojų nagus kirpkite trumpai. Ir kuo dažniau vaikščiokite basi.

dmitry-kononenko
Dmitry Kononenko fotografija

Viršsvoris

Kuo didesnis jūsų kūno svoris, tuo didesnė apkrova tenka pėdoms. Ėjimo metu kūno svoris padidėja net 30 proc. dėl stūmimo jėgos, o pėdos ne tik sugeria kiekvieną smūgį judesio metu, bet ir patiria didžiulę audinių  įtampą. Dėl didelio svorio daugumai žmonių būna sunku susilenkti, norint apsiauti batus, todėl neretai jie renkasi laisvesnius, įspiriamus batus, kurie nėra labai saugūs kojoms.

Viršsvorio kamuojami žmonės neretai atsiduria užburtame rate – didesnis fizinis aktyvumas išprovokuoja pėdų, kojų skausmus, tad pradedama jo vengti, o vengiant fizinio krūvio, svoris dar labiau didėja. Norėdami sumažinti svorį bei išlikti fiziškai aktyvūs, rinkitės plaukimą, dviračių sportą. Tai padės sumažinti pėdų skausmus.

Kontrastinės vonelės

Jei po darbo kojos sutinusios ir jas maudžia, išbandykite kontrastines voneles kojoms. Pripildykite vieną vonelę karštu vandeniu, o kitą- šaltu. Patogiai atsisėskite ir pradžioje įmerkite kojas į karštą vandenį 3 min., po to perkelkite kojas į šaltą vandenį 10 sek – 1 minutę, tiek kiek galite toleruoti. Pakartokite šią procedūrą 2-3 kartus, visada užbaikite šalta vonele. Šiltas vanduo gerina kraujotaką, tuo tarpu šaltas vanduo sumažina patinimus. Galite į abi voneles įpilti 2-3 šaukšus natūralaus acto, jis mažina raumenų įtampą bei uždegimą.

Pėdų masažas

Ar žinojote, jog mūsų pėdose slypi virš 7000 nervinių galūnėlių, tad pėdų masažas atpalaiduojančiai veikia ne tik mūsų kojas, bet ir visą organizmą. Šis masažas ypač rekomenduojamas prieš miegą, po dušo ar vonios. Pėdų masažui naudokite jums patinkančio kvapo eterinį aliejų. Tai gali būti – levandų, eukalipto, pipirmėčių, rozmarino ir kt. Į delną įpilkite arbatinį šaukštelį natūralaus nerafinuoto aliejaus – alyvuogių, kokosų ir kelis lašelius eterinio aliejaus. Šį mišinį sušildykite savo delnuose ir patogiai įsitaisę pamasažuokite savo pėdas. Masažą rekomenduojama pradėti nuo dešinės pėdos. Švelniai įtrinkite pėdos viršutinę dalį, pamasažuokite kiekvieną pirštą, toliau pamasažuokite pėdos apatinę dalį, ypač skirkite dėmesį pėdos viduriui, teigiama, jog čia slypi širdies taškas. Vėliau tą patį atlikite su kairiąja pėda. Jei pėdos dažnai šąla, po masažo apsimaukite vilnones kojines ir eikite tiesiai į lovą.

Ar žinojote?

Kiekviena žmogaus pėda turi po 26 kaulus ( o tai sudaro ketvirtadalį žmogaus skeleto kaulų), 33 sąnarius, daugiau nei 100 sausgyslių ir raumenų.

Šaltiniai:
http://nursing.advanceweb.com/Lifestyle-for-Nurses/Health-Wellness/Your-Feet-Are-Your-Job.aspx
http://www.nursebuff.com/2015/11/nurses-feet-pain/
http://www.portsmouthfootandankle.com/blog/post/obesity-and-your-feet.html
http://www.mapi.com/ayurvedic-knowledge/massage/ayurvedic-foot-care.html#gsc.tab=0