Žinios apie žaizdos gijimą padės suprasti ne tik žaizdos gijimo procesus, bet ir atskleis priežastis, kodėl kartais žaizdos negyja.
Žaizdos ir sužeidimai gyja dvejopai:
1. regeneracijos būdu – kai pažeisti audiniai pilnai atsistato iki tos būsenos, kuri buvo prieš pažeidimą.
2. reparacijos būdu – žaizda užgyja, tačiau susiformuoja randas.
Kas nulemia žaizdos užgijimo būdą?
Jei pažeidimas atsirado epidermyje ir viršutiniame dermio sluoksnyje, organizmas geba žaizdą regeneruoti. Tai gali būti I-II laipsnio nudegimai, I-II laipsnio pragulos, nuospaudos. Jei pažeidimas atsirado gilesniame nei dermos sluoksnyje, žaizda gyja reparacijos būdu – susiformuoja randas.
Žaizdos gijimo procesas
Norint suprasti žaizdos gijimą, galima išskirti 2 etapus:
1) žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas)
2) audinių gijimas
Jei žaizda negyja, vadinasi žaizdos gijimas sustojo pirmame etape. Slaugytojas, atsakingas už žaizdos priežiūrą, šiame etape gali aktyviai padėti, žaizdą plaudamas ir pašalindamas nekrozavusius audinius.
Antrajame etape – priešingai, žaizdai reikia ramybės, drėgmės ir reto tvarsčių keitimo. Žaizdos valymas atliekamas tik išskirtiniais atvejais.
Dažniausiai išskiriamos 4 žaizdos gijimo fazės:
- Koaguliacijos fazė
- Uždegiminė (valymosi) fazė
- Proliferacijos (naujo formavimosi) fazė
- Brendimo fazė
Koaguliacijos fazė
Įvykus audinių pažeidimui dėl suplanuotos chirurginės intervencijos ar atsitiktinio sužeidimo, mūsų organizmas mes visas pajėgas stabdyti kraujavimą. Kraujagylės susitraukia, trombocitai nešami į pažeidimo vietą, kur jie suformuoja trombą, užkimšdami sužeistą kraujagyslę. Vėliau koaguliacijos procese susiformuoja stipresnis trombas iš fibrino. Taip pat šiuo metu atsilaisvina kraujagyslių aktyvios medžiagos, kaip histaminas bei augimo faktoriai. Augimo faktoriai – tai signalinės molekulės, kurios koordinuoja reparacijos procesą.
Sužeidimo vietoje sumažėja kraujo pritekėjimas, išsivysto tarsi reliatyvi žaizdos ir aplinkinių audinių hipoksija. Ši hipoksija duoda signalą ir informuoja organizmą, kad įvyko pažeidimas ir turi būti pradėtas reparacijos procesas. Nutrūkus šiai reliatyviai hipoksijai, sustoja žaizdos gijimas.
Uždegiminė fazė
Ši fazė dar vadinama valymosi faze. Sustojus kraujavimui, organizmas įjungia žaizdos apvalymo procesą. Tam būtina daugiau kraujo. Kraujagyslės išsiplečia ir tampa pralaidžios. Iš kraujagyslių ima sunktis audinių skystis.
Visi, kurie yra patyrę chirurginę operaciją, tikriausiai pastebėjo, jog pirmąją dieną po operacijos, operacinė žaizda aplink siūlus bus paraudusi ir paburkusi. Tai yra ženklas, jog vyksta žaizdos valymasis ir reparacija (atsistatymas).
Į šią vietą suplūsta baltieji kraujo kūneliai, ypač gausu granulocitų ir makrofagų, šiek tiek limfocitų. Granulocitai atakuoja į žaizdą patekusius mikrobus – atpažįsta juos kaip svetimkūnius ir sunaikina. Makrofagai žaizdą išvalo nuo mirusių bakterijų ir audinių likučių.
Abi ląstelių grupės kontroliuoja žaizdos gijimą ir gamina augimo faktorius, citokinus (signalines molekules, kurios sukelia uždegimą) bei proteinazes. Proteinazės ištirpdo pažeistą audinį, o taip pat apsauginį jungiamąjį audinį, kuris susidarė reparacijos proceso metu.
Kai miręs audinys ištirpdomas, bakterijų augimas ir plitimas yra kontroliuojamas, o žaizdos paviršius yra švarus, prasideda pirmoji atsistatymo fazė. Atsistatymo metu užtikrinamas geresnis prieinamumas prie deguonimi įsotinto kraujo. Tai pasiekiama makrofagų dėka, kurie citokinų įtakoje, formuoja naujas kraujagysles (angiogenezė). Naujosios kraujagyslės pakeis sužalotąsias.
Angiogenezė yra būtina sąlyga susiformuoti granuliaciniam audiniui. Fibroblastai – ląstelės, kurios gamina kolageną ir elastines skaidulas, užpildo žaizdą III laipsnio kolagenu. Tai yra laikinas kolagenas, kuris vėliau bus pakeistas pilnaverčiu I laipsnio kolagenu.
Proliferacijos fazė
Ši fazė dar vadinama naujo susiformavimo faze, kai pažeistas žaizdos paviršius užpildomas naujomis kraujagyslėmis, kolagenu bei fibroblastų gaminama bazine substancija.
Naujosios kraujagyslės bei bazinė substancija yra pasiruošimas granuliacinio audinio formavimuisi. Bazinė substancija bei jungiamasis audinys yra būtina sąlyga epitelinio audinio formavimuisi, kuris vėliau užpildys žaizdą.
Granuliacinis audinys sudarytas iš įvairaus tipo ląstelių, tokių kaip fibroblastų, kurie pasižymi gebėjimu pagaminti įvairių tipų audinius (kapiliarus, nervinius ar riebalinius audinius) ir imuninių ląstelių (limfocitų, makrofagų ir granulocitų).
Sveikas, be pažeidimų granuliacinis audinys suteikia gerą apsaugą nuo bakterinės infekcijos, todėl labai svarbu su šiuo audiniu elgtis atsargiai perrišant žaizdas. Granuliacinis audinys gali pasižeisti šalinant prie žaizdos prilipusius tvarsčius, o tai padidina infekcijos riziką.
Kai žaizda užpildoma granuliaciniu audiniu, prasideda epitelizacija. Keratinocitai formuoja odos ląsteles, kurios pradeda augti nuo žaizdos kraštų. Esant nedideliam odos pažeidimui, epitelis gali formuotis iš riebalinių, prakaito liaukų, žaizdos likučių. Kad epitelis galėtų augti, granuliacinis audinys negali būti per daug išvešėjęs.
Jei granucialinis audinys išvešėja per daug, perauga žaizdos kraštus, jis gali kraujuoti, būti patinęs. Tokiu atveju nebelieka vietos epiteliniam audiniui atsirasti, todėl svarbu užbėgti už akių ir imtis priemonių, kad būtų pasiekta pilna žaizdos epitelizacija.
Brendimo fazė
Žaizda užsiveria 2 mechanizmų dėka.
1. Susitraukimas (kontrakcija) – žaizdos kraštai susitraukia, priartėja arčiau vienas kito, žaizdos plotas sumažėja, kuris užpildomas granuliaciniu audiniu bei epiteliu. Miofibroblastai yra atsakingi už šį žaizdos užsivėrimą.
2. Rando formavimasis – likęs žaizdos paviršius užpildomas plonu epiteliu sluoksniu. Sveikoje odoje yra gausu kolageno, o atgauti buvusias savybes šiam audiniui prireikia daug laiko. Manoma, kad pažeistas audinys atsistato tik 85 proc. ir tam prireikia 6-12 mėnesių.
Pirmasis kolagenas pakeičiamas labiau funkcionaliu I tipo kolagenu, kuris pradeda stiprinti audinį. Į šį procesą yra įtraukti MMP, kuri suardo paviršinį ir laikiną kolageną, būtent šis procesas užima tokį ilgą laiką. Pavyzdžiui, žarnyno audinys, turintis mažai kolageno, pilnai atsistato po 10 dienų, tuo tarpu odai prireikia beveik metų susigrąžint buvusį stiprumą.
Randinis audinys per laiką susitraukia, o tai daugeliu atveju yra palanki aplinkybė. Išimtis – juosiančios žaizdos ant rankų, kojų, liemens, tuomet rando susitraukimas gali sąlygoti funkcijos sumažėjimą. Rando spalva taip pat kinta nuo raudonos iki baltos. Randinis audinys neturi riebalinių ir prakaito liaukų, mažai melanocitų, todėl nesusidaro pigmentas. Randą svarbu saugoti nuo stiprių saulės spindulių.
Kai kuriais atvejais rando formavimasis užsitęsia per ilgai, žaizda užsidaro, tačiau randas formuojasi toliau, susidaro hipertrofinis randas. Per laiką toks randas sumažėja, o po metų dažniausiai tampa įprastiniu randu. Kodėl tai nutinka, nėra žinoma, tačiau pastebėta, jog hipertrofiniai randai dažniau atsiranda po gilių nudegimo žaizdų, infekuotų žaizdų su ilgu gijimo periodu bei žaizdos, kurios įgyjamos mobiliose, dažno judesio vietose (pirštų sąnariuose, alkūnėse, keliuose).
Kitas variantas – keloidiniai randai. Tai taip pat hipertrofiniai randai, tačiau randas tampa didesnis nei buvusios žaizdos paviršius. Šie fenomenai turi daugybę skirtingų mechanizmų. Pastebėta, jog tamsesnė oda labiau linkusi į keloidinių randų atsiradimą.
Parengta pagal A.Langøen, M.Gurgen “Sårhelingsprosessen- enkelt forklart”, Sykepleien 02/19