Ūmus pankreatitas. Slaugos ypatybės.

Ūmus pankreatitas – viena dažniausių kasos ligų pasaulyje, kurios paplitimas nuolat didėja. Tai potencialiai gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti ūmiais pilvo skausmais, kuriuos sukelia kasos uždegimas.

Pacientai, kuriems diagnozuotas ūmus pankreatitas, dažniausiai hospitalizuojami chirurgijos skyriuje ištyrimui ir gydymui. Jei uždegimo priežastis – tulžies pūslės akmenys, dažnai atliekama tulžies pūslės šalinimo operacija (cholecistektomija). Kitais atvejais taikomas konservatyvus gydymas: skausmo malšinimas, skysčių terapija ir mitybos palaikymas.

Kasos anatomija ir fiziologija

Kasa – nedidelis organas, sudarytas iš galvos, kūno ir uodegos. Ji lokalizuota pilvo ertmėje už skrandžio, o jos uodega remiasi į blužnį.

Kasa atlieka dvi pagrindines funkcijas – endokrininę ir egzokrininę, kurios yra itin svarbios virškinimui ir metabolizmui.

Kasa su dvylikapiršte žarna jungiasi per kasos lataką, kuriuo kasos sultys patenka į žarnyną. Tulžis, gaminama kepenyse ir kaupiama tulžies pūslėje, taip pat patenka į dvylikapirštę žarną per bendrą tulžies lataką. Šie latakai susijungia hepatopankreatinėje (Vaterio) ampulėje, kuri yra reikšminga ūmaus pankreatito išsivystymui dėl galimos obstrukcijos.

Endokrininė kasos funkcija

  • Glikemijos kontrolė – Langerhanso salelės gamina insuliną ir gliukagoną, reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje.
  • Virškinimo reguliacija – gaminamas somatostatinas ir pankreatinis polipeptidas.

Egzokrininė kasos funkcija

Egzokrininės kasos liaukos išskiria virškinimo fermentus į virškinamąjį traktą. Acinarinės kasos ląstelės gamina šarminį skystį, kuriame yra fermentų, virškinančių angliavandenius, riebalus ir baltymus. Tai yra lipazė, amilazė, tripsinas ir chimotripsinas

Baltymus virškinantys fermentai išskiriami neaktyvios formos, taip apsaugomas kasos audinys nuo pačio savęs virškinimo. Fermentų aktyvacija vyksta dvylikapirštėje žarnoje, veikiant enterokinazei.

Ūmaus pankreatito priežastys

Dažniausios:

  • Tulžies pūslės akmenys – apie 50 % atvejų
  • Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas – apie 25 %
  • Idiopatinis pankreatitas – apie 10 %

Retesnės (<5 %):

  • Vaistai (valproatai, kortikosteroidai, azatioprinas)
  • ERCP procedūra
  • Hipertrigliceridemija
  • Hiperkalcemija
  • Kasos latakų anomalijos
  • Virusinės infekcijos

Kasos uždegiminis procesas

Nepriklausomai nuo priežasties, ūmaus pankreatito metu aktyvuojamas tripsinas, kuris aktyvuoja kitus virškinimo fermentus. Tai lemia kasos audinio pažeidimą ir uždegiminį atsaką. Sunkiais atvejais procesas gali progresuoti į sepsį ir daugybinių organų nepakankamumą.

Klinikinė apžiūra ir diagnostika

Pacientai dažniausiai skundžiasi:

  • stipriu, nuolatiniu epigastriniu skausmu,
  • skausmo plitimu į nugarą,
  • pykinimu ir vėmimu.

Ūmaus pankreatito diagnozė nustatoma, jei pasireiškia bent 2 iš 3 kriterijų:

  • būdingas ūmus pilvo skausmas,
  • padidėjusi lipazė ar amilazė kraujyje,
  • radiologinis pankreatito vaizdas KT ar MRT tyrime.

Lipazė laikoma specifiškiausiu laboratoriniu rodikliu. Ji išlieka padidėjusi ilgiau nei amilazė ir dažnai viršija normą daugiau nei 3 kartus. Kompiuterinė tomografija rekomenduojama praėjus 72–96 val. nuo simptomų pradžios, siekiant įvertinti galimas komplikacijas.

Slauga

Skausmo malšinimas

Skausmas yra vienas pagrindinių simptomų, todėl jo vertinimas ir valdymas – prioritetinė slaugytojo užduotis.

  • naudojamos skaitmeninės skausmo skalės,
  • vertinamas analgetikų efektyvumas,
  • stebimi gyvybiniai rodikliai (AKS, pulsas, kvėpavimo dažnis, SpO₂, sąmonė).

Skausmo kontrolė dažniausiai grindžiama polifarmacijos principu, atsižvelgiant į individualias kontraindikacijas.

Intraveninė skysčių terapija

Ūmaus pankreatito metu padidėja hipovolemijos rizika, nes skysčiai persiskirsto į kasą ir pilvo ertmę.

Slaugytojo vaidmuo:

  • užtikrinti paskirtą skysčių terapiją,
  • stebėti hemodinamiką,
  • vertinti diurezę.

Sunkiais atvejais pacientas gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

Mityba

Esant stipriam skausmui, pykinimui ar vėmimui, taikoma bado dieta. Sunkaus pankreatito atveju maitinimas gali būti enterinis (per zondą) arba parenterinis.

Komplikacijos ir ilgalaikė perspektyva

Galimos komplikacijos:

  • kasos nekrozė,
  • skysčių sankaupos,
  • sepsis,
  • kvėpavimo, inkstų funkcijos sutrikimai,
  • metabolinė acidozė.

Alkoholio sukeltu pankreatitu sergantiems pacientams gali išsivystyti abstinencijos sindromas ir delyras, todėl svarbus ankstyvas simptomų atpažinimas.

Dėl kasos pažeidimo gali sutrikti insulino gamyba, todėl būtina reguliariai stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Nors pasveikus glikemija dažniausiai normalizuojasi, šiems pacientams išlieka padidėjusi diabeto rizika.

Apibendrinimas

Ūmus pankreatitas – kompleksinė ir potencialiai gyvybei pavojinga liga. Slaugytojo vaidmuo apima:

  • skausmo vertinimą ir valdymą,
  • gyvybinių funkcijų stebėseną,
  • skysčių ir elektrolitų balanso palaikymą,
  • komplikacijų prevenciją ir ankstyvą atpažinimą.

Naudota literatūra

Johnstone C. Pathophysiology and nursing management of acute pancreatitis. Nursing Standard, 2018.

Problemos Langerhanso salose

islets
Langerhanso salelės kasoje

Lapkričio 14 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena. Liūdna, tačiau sergančiųjų skaičius šia liga nuolat auga. PSO duomenimis cukriniu diabetu pasaulyje serga 1 iš 11 suaugusiųjų. Lietuvoje cukriniu diabetu serga beveik 117 tūkstančių žmonių arba kas 20 Lietuvos gyventojas. Iš jų 10 proc. sudaro sergantieji pirmojo tipo diabetu, kuris atsiranda dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Tai dažniausiai jaunų žmonių liga, kuria susergama iki 40-45 metų. Šiuo metu Lietuvoje pirmojo tipo diabetu serga apie 400 vaikų iki 14 metų.

Pirmuosius aprašus apie diabeto ligą randama Egipto rankraščiuose 1500 m.pr.Kr. Tuo metu diabetas buvo apibūdinamas kaip liga, kurios metu išsiskiria ypač daug šlapimo. Šią ligą egiptiečia gydė  keturių dienų dieta, kurios metu buvo siūloma vartoti nuovirą iš kaulų, grūdų, smėlio, švino bei žemės.

Iki 1920 metų sergantieji pirmojo tipo diabetu gyveno labai trumpai, po pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, žmonės mirdavo  po 6-12 mėnesių. Paprastai tik labai griežta dieta, svorio sumažinimas šiek tiek pailgindavo gyvenimo trukmę.

Iki insulino injekcijų atradimo pacientus buvo bandoma gydyti dieta be angliavandenių, tačiau po tokio gydymo pacientai mirdavo dėl kacheksijos (išsekimo) arba ketoacidozės.

Maža sritis – didelės problemos

Cukrinis diabetas atsiranda dėl kasos pažeidimo. Kasoje randama apie 1 milijonas specialiųjų ląstelių, kurios vadinamos Langerhanso salelėmis. Tai labai mažos, išplitusios po visą audinį ir turinčios aiškias ribas endokrininės ląstelės. Jas pirmasis aprašė vokiečių patologas Paul Langerhans 1869 metais.

Šiose salelėse vyksta hormonų gamyba, be to beta ląstelės gamina hormoną insuliną. Insulinas veikia tarsi ląstelių raktas, jis „atrakina“ ląsteles, kad gliukozė, kurią gaunama su maistu patektų į ląsteles ir jos gautų energijos.

Susirgus 1 tipo diabetu, imuninė sistema pradeda neatpažinti beta ląstelių kasoje, jas atakuoja ir sunaikina kaip svetimkūnius. Šio tipo diabetui būdinga stipriai išreikšta simptomatika, tad diagnozė nustatoma labai greitai.

Sergant 2 tipo diabetu, sumažėja insulino jautrumas raumenyse bei kepenų ląstelėse. Šio tipo diabetas taip pat išsivysto ir dėl sumažėjusios insulino gamybos kasoje. Priešingai nei 1 tipo diabetas, šio tipo diabetas insulinu gydomas  ne taip dažnai.

Insulino atradimas

Prieš beveik šimtą metų medicinoje padarytas revoliucingas atradimas – pradėtas gydymas insulinu. Leonard Thomsen – tai 14 metų berniukas iš Toronto, kuris sirgo 1 tipo sunkia diabeto forma. 1922 metų sausio 23 dieną jis tapo pirmuoju žmogumi, kuriam buvo suleista insulino ekstrakto gauto iš galvijų kasos. Kitą dieną jam buvo suleista dar dvi injekcijos, ir gliukozės kiekis kraujyje žymiai sumažėjo. Bandymas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje insulino injekcijomis buvo sėkmingas, o berniukas išgyveno iki 1935 metų.

Tais pačiais metais kita, diabetu serganti mergina, Elisabeth Evans Hughes, artėjant savo penkioliktajam gimtadieniui taip pat tapo insulino recipientė. Insulino dėka ši moteris išgyveno iki 73 metų, susilaukė vaikų ir anūkų.

Elizabeth-Hughes_adult
Elisabeth Evans Hughes – viena iš pirmųjų pacientų, pradėtų gydyti insulinu 1922 m.

Insulino atradimo autoriai – gydytojai bei mokslininkai, subūrę taip vadinamą Toronto grupę. Pagrindiniai jos veikėjai – Frederick Banting, Charles Best, James B. Collip bei J.R.Macleod. Toronto universitetas savo išradimą patentavo, o nuo 1923 metų insulinas imtas naudoti visame pasaulyje. Šis išradimas apdovanotas Nobelio premija.

Vystymasis

Po insulino injekcijų atradimo, sergančiųjų diabetu gyvenimo trukmė žymiai pailgėjo, tačiau daug problemų kėlė vėlyvosios diabeto komplikacijos. O ypač tiems pacientams, kurie buvo pradėti gydyti insulinu vėlesnėse ligos stadijose.

1936 metais buvo atrasta, jog insulino veikimas pailgėja pridėjus specialaus baltymo protamino. Po 10 metų, 1946 metais, du tyrinėtojai sukūrė kristalinį protamininsuliną.

1970 metais buvo sukurtas švaresnis insulinas, kuris nesukeldavo antikūnių reakcijos, tad  retesnės pasitaikydavo alerginės reakcijos. 1982 metais kiaulės insulinas buvo sėkmingai transformuotas į žmogaus insuliną.

Gliukozės matavimai

Apie 1980 metus atsiranda pirmosios juostelės, matuojančios gliukozės kiekį kraujyje. Kiek vėliau atsiranda ir gliukozės kiekį kraujyje matuojantys aparatai, tačiau tuo metu jie buvo labai brangūs.

Iki tol pacientai būdavo guldomi į ligoninę, matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ligoninėje bei sudozuojamas insulinas 3-6 mėnesiams iki sekančios kontrolės. Deja, tai nebuvo labai efektinga. Atsiradus gliukozės matavimo juostelėms, pacientams tampa lengviau kontroliuoti savo ligą bei aktyviau dalyvauti savo gydyme.

Beje, juostelės, parodančios gliukozės buvimą šlapime, naudotos plačiai, tačiau tai nebuvo labai tikslus metodas bei neatspindėjo gliukozės kiekio kraujyje.

Cukrinis diabetas šiandien

Praėjus beveik šimtai metų po insulino injekcijų atradimo, šis vaistas išlieka  vienas pagrindinių 1 tipo diabeto gydymui ir šiomis dienomis. Tiesa, situacija labai pagerėjo atradus įvairaus veikimo trukmės, skirtingų veikimo mechanizmų insulinų. JAV šiuo metu naudojama apie 20 rūšių insulinų. Nuo 2015 metų JAV naudojamas inhaliuojamas trumpo veikimo insulinas, kuris tinkamas tik suaugusiems, nerūkantiems ir nesergantiems plaučių ligomis žmonėms.

Šiuo metu mokslininkai aktyviai dirba siekdami sukurti insuliną, kuris veiktų 3-4 dienas, tai sumažintų injekcijų skaičių bei sumažintų komplikacijų riziką.

Kita idėja – išmanusis insulinas, kuris aktyvuotųsi tik tada, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja ir būtų neaktyvus, kai gliukozės ribos normalios. Manoma, jog jo klinikiniai tyrinėjimai galėtų prasidėti penkerių metų laikotarpyje.

Kasos transplantacija dažniausiai rekomenduojama esant labai pažengusiam diabetui, kai kartu atsiranda ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Dažniausiai persodinami abu organai – kasa ir inkstai. Po transplantacijos žmogus yra priverstas visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kurie sukelia daug pašalinių reakcijų, be to nėra visai aišku, kaip kasa sureaguos į imunosupresantus. Langerhanso salelių transplantacija taip pat nėra dažnai taikoma, paprastai reikalingos 2-3 transplantacijos procedūros, nes šios ląstelės labai jautrios, greitai žūva, didelė komplikacijų rizika, žmogus priverstas vartoti imunosupresantus visą gyvenimą, kurie didina infekcijų bei tam tikrų vėžio formų riziką.

 Šaltiniai:

Ann- Kristin B.Helmers Problemene på de langerhanske øyer, Sykepleien, 2016 06

 Amanda Perkins Insulin basics, Nursing made incredibly easy, 2017

https://www.tv3.lt/naujiena/924468/cukrinis-diabetas-plinta-lyg-epidemija-lietuvoje-net-kas-antras-nezino-kad-serga

https://transplant.surgery.ucsf.edu/conditions–procedures/islet-transplant-for-type-1-diabetes.aspx