Informuotas sutikimas yra būtina sąlyga bet kokiai medicininei intervencijai. Jos tikslas yra suteikti pacientui galimybę nuspręsti, kas bus su juo daroma ir kas turi būti daroma bei įsitikinti, jog jis suprato tos intervencijos, kuriai neprieštaravo, reikalingumą, rezultatus ir galimus pašalinius poveikius. Sveikatos priežiūros darbuotojai, pacientai ir jų šeimos sujungia savo pastangas pagelbėti pacientui priimti sprendimą per informuoto sutikimo procesą. Tai apima išsamią informaciją apie tai, kas planuojama atlikti, pacientui suteiktos informacijos paaiškinimas ir etinių principų taikymas slaugoje [Schopp, 2003].
Beauchamp [1997] nurodo šiuos informuoto sutikimo elementus:
1.Komunikacija. Bendravimas su pacientu yra pagrindinė geros praktikos sąlyga. Tai ne tik informacijos atskleidimas, perteikimas, bet ir vienas svarbiausių būdų, užtikrinančių bendradarbiavimą bei sutikimą. Komunikacija apima paciento išklausymą, bendravimą jam suprantama kalba.
2. Informacijos suteikimas. Neturėdamas išsamios informacijos pacientas negali priimti racionalių sprendimų ir todėl negali veikti autonomiškai. Praktikoje informacijos perteikimas ir jos gavimas gali būti suprantamas kaip tęstinis procesas nuo paciento mokymo iki jo tapimo autonomišku. Informacija turėtų apimti:
- pacientui svarbius faktus ir apibūdinimus, kurie padėtų duoti sutikimą ar atsisakyti intervencijos;
- informaciją, kuri atrodo svarbi medicinos specialistui;
- specialistų rekomendacijas;
- sutikimo tikslą.
3. Teisingumas. Įsipareigojimas sakyti tiesą slaugytojams reiškia nemeluoti ir neapgaudinėti pacientų. Pacientams, norintiems žinoti tiesą, turi būti suteikiama tokia teisė. Tačiau ne visi pacientai nori savarankiškai priimti sprendimus, o kai kurie nenori žinoti tiesos apie savo sveikatą ar gydymą. Teisė nežinoti taip pat turi būti gerbiama.
4. Savanoriškumas. Sutikimas negali būti išgaunamas prievarta, apgaule ar manipuliuojant. Pacientas turi būti laisvas, neįtakojamas kitų.
5. Kompetencija. Sutikdamas su intervencija pacientas turi būti protiškai kompetentingas. Kompetencija apibūdinama kaip sugebėjimas atlikti tam tikrus veiksmus. Reikalingas kompetencijos lygis įvairuos priklausomai nuo pasiūlytos medicininės intervencijos sudėtingumo ir rimtumo.
6. Paciento pasirinkimo gerbimas. Pagarba paciento autonomijai reiškia, kad mes turime gerbti kompetentingo suaugusiojo pasirinkimą, net jei jo sprendimas sutrumpins jo gyvenimą [Hendrick, 2000].
Etikoje informuotas sutikimas tai ne tik autonomiškas individo sutikimas medicininei intervencijai, bet tai yra ir formalus procesas, kurio reikalauja medicininės institucijos prieš atliekant procedūras, ir kuris sumažina gydytojo atsakomybę. Informuoto sutikimo šerdis – gydytojo ir paciento pokalbis apie pasiūlytą gydymą, alternatyvas, gydymo atsisakymą bei riziką ir naudą, teikiamą šių pasirinkimų. Informuotas sutikimas neįvyksta tuomet, kai pasirašoma tam tikra forma, jis vyksta tuomet, kai pacientas ir gydytojas aptaria problemą ir kartu pasirenka intervenciją.
Minimalus informuoto sutikimo rezultatas – paciento sprendimas priimti ar atsisakyti pasiūlytos intervencijos, o toliau yra ieškoma kitų alternatyvų. Šiuo požiūriu, informuotas sutikimas tai schema, kurioje gydytojas apmąsto ir pasidalina mintimis su pacientu visose klinikinėse situacijose [Valimaki, 2003].
Etikoje ir medicinoje svarbūs skirtumai tarp informuoto sutikimo ir paprasto sutikimo. Informuotas sutikimas siejamas su rizika. JAV galioja taisyklė, jog informuotas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei intervencijos atlikimas ar jos neatlikimas kelia didelę riziką paciento sveikatai. Tuomet medicininio sprendimo priėmimas remiasi naudos ir rizikos svarstymu. Jei rizika nedidelė arba jos nėra, tuomet sprendimo priėmimo procesas nelaikomas informuotu sutikimu – tai paprastas sutikimas. Didelė rizika reiškia, jog intervencijos atlikimas ar neatlikimas gali sukelti rimtų ir negrįžtamų pašalinių reakcijų. Jei medicininiai pasirinkimai iššaukia nuspėjamus, kliniškai valdomus pašalinius reiškinius – rizika maža.
Informuotame sutikime sutikimas visada yra išreikštas, o tai reiškia, kad pacientas aiškiai suvokė intervenciją, o paprastame sutikime sutinkama netiesiogiai ( tikimasi, jog pacientas sutiks ). Paprastą ir informuotą sutikimą atspindi žemiau pateikta lentelė:
Paprasto ir informuoto sutikimo charakteristika
|
Charakteristika |
Paprastas sutikimas |
Informuotas sutikimas |
|
Sprendimo tipas |
Mažos rizikos |
Didelės rizikos |
|
Elementai |
Intervencijos paaiškinimas, lydimas paciento sutikimo ar atsisakymo (išreikštas arba numanomas); kiti elementai kaip diskusija apie riziką, naudą ir alternatyvas naudojami pagal situaciją. | Diskusija apie pasiūlytos intervencijos pobūdį, tikslą, riziką bei naudą, alternatyvų, gydymo atsisakymo aptarimas, lydimas aiškaus paciento sutikimo ar nesutikimo. |
( Šaltinis: Whitney S., McGuire A. and McCullough L. A typology of shared decision making, informed consent, and simple consent. 2004. Annals of internal medicine, p. 55 ).
Visapusiškas informavimas – visos informacijos suteikimas pacientui ar jį atstovaujančiam asmeniui, kad “racionalus žmogus” galėtų padaryti atitinkamą sprendimą. Papildoma informacija priklauso nuo pačio žmogaus savybių ( amžiaus, lyties, fizinės būklės, išsilavinimo lygio, padėties ir kt. ). Laisvas sutikimas asocijuojasi su savanoriškumu. Visapusiškai informuotas, laisvai besirenkantis pacientas turi teisę padaryti autonominį sprendimą, nepriklausomai, ką galvoja kiti, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimas gali pakenkti kitiems. Autonominis sprendimas gali lemti net tragišką pasirinkimą (žvelgiant kitų akimis)[Benjamin, Curtis, 1985].