Periferinės intraveninės terapijos komplikacijos

Vaistų leidimas ar tirpalų lašinimas į veną yra įprasta procedūra gydymo įstaigose. Venos punkcija daugeliui pacientų sukelia nedidelį, tačiau greitai praeinantį skausmą.  Vaistų leidimas ar tirpalų lašinimas nemalonių pojūčių pacientams nesukelia, jei vaistai yra tinkamai atskiedžiami ir paskirti, teisingai pasirenkamas intraveninis kateteris (ne per didelis venai , kad kraujo tėkmė aplink intraveninį kateterį būtų  pakankama), kateteris tinkamai imobilizuotas. Atsiradę nemalonūs pojūčiai, skausmas infuzijos metu rodo, jog kažkas vyksta ne taip. Pagrindinės periferinės intraveninės terapijos komplikacijos yra šios:

  •       Infiltracija
  •       Ektravazacija
  •       Flebitas
  •       Jautrumas vaistams
  •       Infekcija

freedigitalphotos.net

Infiltracija

Infiltracija įvyksta tuomet, kai intraveniniai skysčiai patenka į aplinkinius audinius. Viena dažniausių priežasčių – blogai įvestas intraveninis kateteris ar jo išslinkimas iš venos. Kai intraveninis kateteris įvedamas galūnėje per sulenkimą, jis dažnai išslenka iš venos pacientui judant. Infiltracijos rizika taip pat yra didelė senyviems pacientams bei pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.

Infiltracijos požymiai yra šie:

  • Patinimas
  • Deginimas
  • Tempimo jausmas
  • Vėsi oda
  • Odos pabalimas
  • Skausmas

Jei infiltracijos požymius sunku identifikuoti, palyginkite abi galūnes. Apžiūrėkite vietą virš kateterio ir žemiau kateterio. O taip pat nepamirškite pasukti galūnės kita puse, kartais intraveniniai skysčiai „subėga“ į užpakalinę venos sieną.

Jei į aplinkinius audinius pateko nedidelis kiekis fiziologinio tirpalo, tuomet pacientas jus tik nedidelius nepatogumus. Pastebėjus infiltraciją:

  • Nutraukite infuziją ir pašalinkite kateterį
  • Galūnę, kurioje buvo kateteris, pakelkite aukščiau
  • Patikrinkite, ar čiuopiate paciento pulsą a. radialis vietoje, ar pacientas gali laisvai pajudinti pirštus.
  • Informuokite gydytoją bei vykdykite jo nurodymus
  • Jei infuziją būtina pratęsti, punktuokite kitą veną, pageidautina priešingoje galūnėje.
  • Nuolat tikrinkite vietą, kurioje laša infuzija
  • Būtinai dokumentuokite apie infiltraciją slaugos istorijoje ar kituose, įstaigos numatytuose, dokumentuose.

Pastebėjus infiltracijos požymius, ne visada norisi pašalinti kateterį, ypač jei paciento venos yra problematiškos, sunku jas punktuoti. Tačiau atminkite, jog delsdami, galime prišaukti dar didesnes problemas. Ši komplikacija gali baigtis galūnės nervų, kraujagyslių bei raumenų pažeidimu. Tokiu atveju, gali prireikti net skubaus chirurginio įsikišimo, siekiant išsaugoti galūnės funkcijas.

Ekstravazacija

Tai intraveninių skysčių patekimas į aplinkinius audinius, kai leidžiami ar lašinami vezikantiniai vaistai (iš anglų kalbos žodžio „vesicant drugs“, lietuviško atitikmens šiam žodžiui neradau). Dažniausiai naudojami vezikantiniai vaistai – tai kalcio chloridas, kalcio gliukonatas, soda, manitolis, tiopentalis, propofolis, dauguma citotoksinių vaistų, kai kurie antibiotikai, parenteriniam maitinimui skirti skysčiai, dopaminas ir kt. Visą vezikantinių vaistų sąrašą rasite tinklapyje www.ivaccess.com. Vezikantiniai vaistai patekę ne į veną, o į aplinkinius audinius gali sukelti sunkų vietinių audinių pakenkimą, audinių nekrozę, fizinį defektą, funkcijų netekimą ir net baigtis amputacija.

Ekstravazacijos požymiai:

  • Intraveninės infuzijos vietoje jaučiamas deginimas, diskomfortas, gali pabalti oda
  • Vėsi oda aplink intraveninę vietą
  • Matomas patinimas intraveninėje vietoje ar virš jos

Įtarus ektravazaciją būtina:

  • Nutraukti infuzją ir pašalinti intraveninį kateterį. Kateteris gali būti paliekamas tuo atveju, jei per jį leisite antidotą
  • Įvertinkite, kiek galėjo patekti vezikantinių vaistų į paodį ir praneškite apie tai gydytojui
  • Suleiskite antidotą, jei tai numatyta jūsų įstaigoje
  • Pakelkite „nukentėjusią“ galūnę
  • Įrašykite į paciento dokumentus apie ekstravazaciją, jos dydį, paciento simptomus bei pritaikytą gydymą
  • Uždėkite ant pakenktos vietos ledą ar šildantį kompresą, atsižvelgiant į vaistų gamintojų rekomendacijas

Siekiant išvengti ekstravazacijos:

  • Punktuodami veną, jei įmanoma, pasirinkite stambesnę veną, kuri nebūtų per sulenkimą. Jei periferinės venos prastos, apsvarstykite su gydytoju  galimybę punktuoti centrinę veną.
  • Jei vaistų į veną paskirta keletas, pirmiausia suleiskite nedirginančius vaistus, o galiausiai vezikantinius.

Flebitas

Flebitas arba venų uždegimas yra dažna intraveninių terapijų komplikacijų lašinant rūgštinės ar šarminės terpės tirpalus, o taip pat tirpalus, pasižyminčius aukštu osmoliariškumu. Kitos priežastys, galinčios iššaukti flebitą:

  • Venos trauma punkcijos metu
  • Kai lašinimui pasirenkama labai smulki vena
  • Naudojamas per didelis intraveninis kateteris venai
  • Kai vaistai ilgą laiką lašinami į tą pačią veną – 2-3 dienas.

Flebitas dažniau išsivysto distalinėse venose, o ne tuose, kurios yra arčiau širdies. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui diazepamas, flebitą gali iššaukti ir po vieno suleidimo į veną. Taip pat flebitą gali sukelti didelės dozės tirpalai su kalio chloridu, amino rūgštys, dekstrozės tirpalai, multivitaminai. Eritromicinas, vankomycinas, tetraciklinas gali sukelti flebitą, kai lašinami vienoje intraveninėje linijoje su kitais dirginančiais vaistais.

Norėdami apsaugoti pacientą nuo flebito:

  • Pasirinkite tinkamą veną ir laikykitės visų venos punkcijos procedūrinių reikalavimų
  • Vaistus atskieskite, taip kaip numato vaistų gamintojai ar pagal nustatytas normas
  • Sekite vaistų lašėjimo greitį
  • Dažnai tikrinkite punkcijos vietą
  • Keiskite intraveninį kateterį taip dažnai, kaip numatyta jūsų įstaigoje
  • Intraveninį kateterį fiksuokite permatomu pleistru, kad aiškiai matytųsi dūrio vieta ir sritis aukščiau

Flebito požymiai:

  • Paraudimas ar sukietėjimas ties i/v kateterio galu
  • Pabrinkimas venos vietoje
  • Pakilusi temperatūra.

Flebito klasifikacija

Naudokitės šia schema, kuomet dokumentuosite apie flebitą.

Laipsnis Aprašymas
0 Nėra flebito požymių
1+ Stebima eritema, gali skaudėti
2+ Eritema, skausmas

Gali būti edema

3+ Eritema, skausmas

Gali būti edema

Stebimas pabalimas pagal venos projekciją

Čiuopiamas sukietėjimas

4+ Eritema, skausmas

Gali būti edema

Pabalimas pagal venos projekciją

Sukietėjimas didesnis nei 2,5 cm

Skiriasi pūlingas sekretas

Šaltinis: Infusion Nurses Society, Infusion Nursing Standarts of Practise

Įtarus flebitą atlikite šiuos žingsnius:

  • Pastebėjus paraudimą ar sukietėjimą, nutraukite infuziją
  • Uždėkite ant pakenktos vietos šiltą kompresą
  • Įrašykite apie tai paciento dokumentose
  • Jei vaistus būtina tęsti, punktuokite kitą veną, pageidautina kitoje rankoje. Rinkitės stambesnę veną, mažesnio spindžio i/v kateterį.

Jautrumas vaistams

Prieš pradėdami leisti vaistus ar infuziją, paklauskite paciento:

  • Ar pacientas alergiškas kokiems nors vaistams, maistui ar žiedadulkėm.
  • Ar šeimoje pasitaikė alergijos atvejų. Jei taip, gali būti, kad pacientas taip pat turi polinkį alergijai.
  • Jei pacientas kūdikis iki 3 mėnesių, išklausinėkite kūdikio mamą dėl alergijos, kadangi mamos antikūnai vaiko organizme vis dar gali funkcionuoti.

Atlikę injekciją stebėkite pacientą 5-10 minučių, kad laiku pastebėtumėte vaistų jautrumo požymius – staigų šaltkrėtį, sąnarių patinimą, bėrimą, dilgėlinę, bronchospazmą, atsiradusį švokštimą.

Pastebėjus jautrumą vaistams:

  • Nedelsiant nutraukite infuziją ir informuokite gydytoją.
  • Suleiskite gydytojo paskirtus vaistus.
  • Stebėkite paciento gyvybines funkcijas ir rodiklius, suteikite pacientui emocinę paramą.

Infekcija

Pacientui, gaunančiam intraveninius vaistus ar tirpalus, gali išsivystyti lokali ar sisteminė infekcija. Siekiant laiku pastebėti šią komplikaciją, būtina nuolat sekti punkcijos vietą, ar nėra paraudimo, ar nėra išskyrų iš dūrio vietos, matuokite paciento temperatūrą. Jei išsivysto sisteminė infekcija :

  • Nutraukite infuziją
  • Praneškite apie pasikeitimus gydytojui
  • Pašalinkite kateterį
  • Paimkite pasėlį iš punkcijos vietos ir kateterio
  • Sekite paciento gyvybinius rodiklius.

Dokumentuokite ir dar kartą dokumentuokite!

Įvedus intraveninį kateterį būtinai apie tai parašykite slaugos istorijoje ar kituose jūsų įstaigos numatytuose dokumentuose.

Nurodykite tikslią vietą, kur įvedėte kateterį. Užrašas, jog kateteris įvestas į dešinę ranką, bus netikslus, kadangi rankoje ne viena vena. Nurodykite tikslią veną arba pavaizduokite tai grafiškai nubraižytame paveikslėlyje.

Kiekvienos pamainos metu užrašykite savo pastebėjimus apie punkcijos vietą bei i/v kateterio būklę. Net jei nėra jokių komplikacijų, būtina tai pažymėti.