Širdies ir kraujagyslių ligos pasiekė epidemijos lygį, kasmet Lietuvoje jos nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių. Nacionalinė sveikatos programa, siekusi iki 2010 m. sumažinti mirštamumą nuo šių ligų 15 proc., deja, taip ir liko neįgyvendinta. Cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje rodikliai Lietuvoje išlieka vieni didžiausi ES šalyse. Aukštas cholesterolis, ypač padidėję mažo tankio lipoproteinai, yra pagrindinė aterosklerozės priežastis. Aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kai dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Jos siaurina kraujagyslių spindį ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Dažniausiai pažeidžiamos galvos smegenų bei širdies vainikinės kraujagyslės. Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje.
Kas yra cholesterolis?
Tai į riebalus panaši medžiaga, gaminama kepenyse. Štai keletas jo funkcijų:
- dalyvauja ląstelių membranų statyboje,
- dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje (androgenų, estrogenų ir aldosteronų),
- dalyvauja tulžies rūgščių gamyboje,
- dalyvauja vitamino D sintezėje,
- dalyvauja riebaluose tirpstančių vitaminų apykaitoje,
- įeina į neuronų dangalo, mielino, sudėtį.
Cholesterolis netirpsta nei kraujyje, nei vandenyje. Jis tarsi supakuojamas į baltymo molekulę, vadinamą lipoproteinu. Ši molekulė lengvai įsimaišo į kraują ir jo pagalba keliauja. Vienos molekulės yra didelės ir lengvos, kitos – mažos ir sunkios. Svarbiausi lipoproteinai yra šie:
- Mažo tankio arba MTL
- Didelio tankio arba DTL
- Labai mažo tankio arba LMTL
- Trigliceridai
Visų šių lipoproteinų suma sudaro bendrą cholesterolio lygį.
MTL cholesterolį ima iš kepenų ir išnešioja po visą kūną. Ląstelės pagauna MTL ir pasisavina iš jo cholesterolį. Esant dideliam MTL kiekiui, jis nusėda kraujagyslių sienelėse, o tai skatina cholesterolinių plokštelių formavimąsi. Bėgant laikui plokštelės didėja, užkirsdamos kelią normaliai kraujo tėkmei arterijose. Šis reiškinys vadinamas ateroskleroze. MTL sudaro apie 60-70 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus MTL kiekis kraujyje yra mažiau nei 3 mmol/l. Tyrimais įrodyta, jog sumažinus MTL kiekį, žymiai sumažėja rizika susirgti širdies –kraujagyslių ligomis.
DTL „sugeria“ cholesterolį iš arterijų sienelių ir kraujo bei nuneša jį atgal į kepenis, kur jis pašalinamas. Tai sumažina MTL kiekį. Kuo didesnis DTL kiekis, tuo mažesnė rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. DTL sudaro apie 20-30 proc. viso cholesterolio kiekio. Optimalus DTL kiekis – daugiau nei 1,2 mmol/l.
Trigliceridai sudaryti iš riebiųjų rūgščių, kurios gaminamos kepenyse bei gaunamos su maistu. Kepenys šalina trigliceridus iš kraujo ir „supakuoja“ juos į LMTL molekules. Šios dalelės sunkiai juda kraujyje ir ypač prisideda prie aterosklerozės bei širdies – kraujagyslių ligų atsiradimo. Optimalus trigliceridų kiekis kraujyje yra mažiau nei 1,7 mmol/l.
Dislipidemija – kas tai?
Sutrikus lipoproteinų apykaitai organizme labai padidėja rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis. Šis sutrikimas vadinamas dislipidemija, kuri gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė dislipidemija atsiranda dėl genetinių pakitimų lipoproteinų apykaitoje. Dažnai pasireiškia jauname amžiuje.
Antrinė dislipidemija pasireiškia sutrikusia lipoproteinų apykaita. Šio sutrikimo priežastys – sulėtėjusi skydliaukės funkcija, kepenų, inkstų ligos, nutukimas, diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Lipoproteinų apykaita gali sutrikti vartojant antihipertenzinius, antipsichotinius vaistus, estrogenus. Kepenys atlieka esminį vaidmenį cholesterolio gamyboje bei jo išskyrime į kraują. Jei žmogaus kepenys pažeisti, jos turi mažiau ląstelių, galinčių pašalinti cholesterolį iš kraujo, o tai didina cholesterolio kiekį.
Gerieji ir blogieji
DTL kartais vadinama „geruoju“ cholesteroliu, kadangi jis šalina MTL ir tokiu būdu palaiko normalią kraujo tėkmę arterijose. MTL vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, jo padidėjimas kraujyje skatina kaupti riebalus ar plokšteles arterijose, o tai blogina kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Šių plokštelių atitrūkimai gali iššaukti miokardo infarktą ar smegenų insultą. Trigliceridai – tai tam tikri riebalai kraujyje. Visos kalorijos, kurios lieka mūsų organizmo nesunaudotos, paverčiamos trigliceridais ir saugomos riebalų ląstelėse. Aukštas trigliceridų kiekis kraujyje rodo, jog žmogus nuolat suvartoja daugiau kalorijų negu sudegina.
Cholesterolio mažinimas
Pakeitus gyvenimo būdą ir sureguliavus dietą, įmanoma kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje. Svarbu sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą bei visiškai atsisakyti trans – riebalų. Nustatyta, jog atsisakius trans – riebalų maiste širdies ir kraujagyslių ligų pavojus sumažėja iki 19 proc.
Sočiuosius riebalus sumažinsime pašalindami matomus riebalus nuo mėsos prieš ją gaminant. Pieno produktus patariama rinktis mažesnio riebumo. Derėtų vengti margarino, salotų padažų, majonezo. Kepimui bei salotoms reikėtų rinktis alyvuogių arba rapsų aliejų. Mokykite pacientus skaityti maisto etiketes ir vengti greito maisto užkandinių.
Skaidulos taip pat padeda sumažinti cholesterolio lygį. Ypač naudingos tirpiosios skaidulos, kurios susiriša su cholesteroliu, gaunamu su maistu ir padeda jį pašalinti. Beje, yra atlikta tyrimų, įrodančių, jog tirpiosios skaidulos gali sumažinti cholesterolio gamybą kepenyse ir MTL daleles paversti didesnio tankio bei lengviau judančias kraujyje. Tirpiųjų skaidulų gausime valgydami avižinių dribsnių, lęšių, pupelių, obuolių, kriaušių, apelsinų, braškių, riešutų, linų sėmenų, agurkų, salierų, morkų.
Kitas žingsnis – fizinio aktyvumo didinimas. Skatinkite pacientą pradėti nuo mažiausio žingsnio – tebūnie tai kasdieniai pasivaikščiojimai, trunkantys mažiausiai 30 minučių. Vėliau krūvis palengva turėtų būti didinamas, įtraukiant nesunkių fizinių pratimų iki 40 minučių 5 kartus savaitėje. Nepamirškite, jog didelės permainos gali sukelti nemažai streso pacientams, tad čia svarbiausia neskubėti ir viską daryti palengva. Tegu pacientas pasirenka tuos pratimus, kurie jam patinka. Pasiūlykit daugiau judėti kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, vietoj lifto naudotis laiptais.
Cholesterolį mažinantys vaistai
Jei gyvenimo būdo bei dietos pokyčiai tik nežymiai sumažina cholesterolio lygį kraujyje, tuomet galima apsvarstyti vaistų vartojimą. Pagrindiniai vaistai, naudojami dislipidemijos gydymui yra šie:
- Statinai,
- Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai,
- Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai,
- Nikotininės rūgšties derivatai
- Fibrinės rūgšties derivatai.
Kiekvienas šių vaistų turi savų pliusų ir minusų. Tad apie kiekvieną trumpai.
Statinai yraypač efektyvūs vaistai, kurie mažina MTL cholesterolį. Jie blokuoja kepenyse fermentus, atsakingus už MTL gamybą. Mažėjant MTL lygiui, mažėja aterosklerotinių plokštelių formavimasis, kraujagyslių uždegimas bei trombai. Statinai tik šiek tiek mažina trigliceridų kiekį ir nežymiai didina DTL lygį. Pagrindiniai šios grupės vaistai yra : pravastatinas, lovastatinas, atorvastatinas, simvastatinas.
Statinai neblogai toleruojami, bet gali varginti nedideli virškinimo nepatogumai bei galvos skausmas. Sunkesnė pašalinė reakcija – tai raumenų skausmas ir silpnumas, tai gali būti miozito ar rabdomiolizės (raumenų irimo) požymiai. Tokiu atveju būtina ištirti fosfokinazės (CFK) lygį kraujyje. Vartojant statinus kartu su eritromicinu, niacinu ar gemfibroziliu raumenų pakenkimo rizika dar labiau padidėja. Tad jei pacientas kenčia stiprius raumenų skausmus ar kojų mėšlungį, patarkite jam apie tai pranešti gydytojui.
Kita rimta pašalinė reakcija – kepenų pakenkimas. Prieš pradedant vartoti statinus būtina ištirti kepenų fermentus kraujyje. Vėliau jie tikrinami po mėnesio vaistų vartojimo, dar sykį- po 3 mėnesių ir galiausiai kas pusė metų. Jei pacientas serga kepenų ligomis ar gausiai vartoja alkoholį, tuomet statinai nėra tinkamiausi vaistai. Be to, šiuos vaistus atsargiai turėtų vartoti pacientai su sutrikusia inkstų funkcija. Jiems gali atsirasti baltymo šlapime.
Kurį statiną pasirinkti nėra didelio skirtumo. Atorvastatino efektyvumas priklauso nuo dozės, didesnė dozė labiau sumažins cholesterolio lygį kraujyje. Simvastatinas mažina trigliceridų kiekį bei padidina DTL kiekį, tad šis vaistas tinkamas pacientams, siekiantiems sureguliuoti visų trijų rodiklių duomenis. Jei statinai vartojami kartu su antihipertenziniais ar antiaritminiais vaistais, gali padidėti statinų koncentracija serume.
Daugelis statinų vartojami prieš miegą, nes naktį į kraują išskiriamas didžiausias cholesterolio kiekis. Išskyrus lovastatiną, kuris geriausiai pasisavinamas vartojant kartu su maistu ir atorvastatinas, kuris pasižymi ilgu veikimu, tad gali būti išgeriamas anksčiau.
Tulžies rūgščių surišikliai – rezinai suriša tulžies rūgštis žarnyne ir užkerta kelią jų pasisavinimui klubinėje žarnoje. Šis tulžies rūgščių cirkuliacijos sutrikdymas mažina MTL kiekį, o taip pat trigliceridų kiekį. Keletas šios grupės vaistų pavadinimai – cholestiraminas, kolestipolis.
Kadangi tulžies rūgštys neabsorbuojamos, tai pašalinės reakcijos yra minimalios. Dažniausiai pasitaiko virškinimo sutrikimai – viduriavimas, dujų susikaupimas, pykinimas ir svorio mažėjimas. Tulžies rūgščių surišikliai turi būti vartojami kartu su maistu, kadangi jie cholesterolį užblokuoja virškinamajame trakte.
Šie vaistai dažnai būna miltelių ar granulių pavidalu ir vartojami sumaišant juos su vandeniu, sultimis geresniam įsisavinimui. Rezinai lengvai jungiasi su kitais vaistais – skydliaukės hormonais, riebaluose tirpstančiais vitaminais ar antibiotikais, tokiu būdu sumažėja vaistų efektyvumas. Patarkite pacientams šiuos vaistus vartoti 1 val. prieš arba 4 val. po tulžies rūgščių surišiklių vartojimo.
Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai, vienas šios grupės vaistų – ezetimibas (ezetrolis), šiek tiek sumažina MTL rodiklius, tačiau neefektyvus, siekiant padidinti DTL kiekį ar sumažinti trigliceridus. Šie vaistai sumažina cholesterolio atgalinę absorbciją į kraują plonajame žarnyne, o kartu mažiau jo patenka į kepenis. Pašalinės reakcijos – galvos skausmas, viduriavimas, pilvo skausmas. Jei pacientas ima skųstis raumenų skausmais ir silpnumu, verta ištirti CFK kraujyje.
Nikotininės rūgšties derivatai slopina laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimąsi periferiniuose audiniuose bei sumažina trigliceridų sintezę kepenyse. O tai sumažina trigliceridų bei MTL kiekius kraujyje ir padidina DTL kiekį. Pacientai, pavartoję niacino, gali pajusti karščio pylimą bei dilgčiojimą kurį tai laiką. Karščio pylimą sukelia padidėję prostaglandinai ir gali būti pašalinama vartojant 325 mg aspirino prieš geriant niaciną. Vartojant niaciną gali padidėti kepenų rodikliai kraujyje, šlapimo rūgštis, gliukozė. Prieš vartojant šį vaistą būtina ištirti gliukozę bei kepenų rodiklius, o vėliau sekti juos dinamikoje. Taip pat niacinas nėra labai tinkamas pacientams, sergantiems diabetu ar podagra.
Fibrinės rūgšties derivatai tokie kaip fenofribatas ir gemfibrozilis, stabdo LMTL gamybą ir pagreitina trigliceridų pašalinimą. Šios grupės vaistai ypač efektyvūs, siekiant sumažinti trigliceridų kiekį. Vaistas gemfibrozilis šiek tiek padidina DTL kiekį. Dažniausiai pasitaikančios pašalinės reakcijos – meteorizmas, dispepsija, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Kaip ir kiti cholesterolį mažinantys vaistai, šie taip pat gali sukelti kepenų pakenkimą, todėl juos vartojant būtina sekti kepenų rodiklius dinamikoje.
Slaugytojo vaidmuo
Slaugytojai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami pacientams reguliuoti lipidų kiekį kraujyje. Daugybė tyrimų atskleidė, jog dalyvaujant slaugytojams gerėja klinikinės išeitys bei mažėja rizikos faktorių. Slaugytojas, dalyvaudamas lipidų reguliavimo programoje, pacientą
- moko
- įvertina ir seka
- konsultuoja
- apsvarsto tyrimo rezultatus su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais bei pačiu pacientu.
Mokykite pacientą apie cholesterolį bei kokią įtaką tai turi širdies ir kraujagyslių sistemai. Papasakokite, kaip būtina pakeisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti cholesterolio lygį kraujyje.
Supažindinkite pacientą su jam paskirtais vaistais, paaiškinkite kaip juos vartoti, kartu aptarkite kraujo tyrimų rezultatus, atsakykite į iškilusius klausimus. Jūs galite tapti paciento „treneriu“ lipidų mažinimo programoje.
Šiek tiek apie riebalus
Riebalai, vartojami su maistu, suteikia mums energijos. Riebalai skirstomi į nesočiuosius, sočiuosius ir trans – riebalus.
Nesotieji riebalai randami augaliniuose produktuose – riešutuose, sėkluose ir augaliniame aliejuje. Jie gali sumažinti cholesterolio lygį kraujyje bei sumažinti uždegimą kraujagyslėse.
Sočiųjų riebalų šaltiniai – mėsa, jūros gėrybės, vištienos oda, riebūs pieno produktai, kokoso ir palmių aliejai. Šie riebalai didina rizika susirgti širdies – kraujagyslių ligomis, nes didina MTL kiekį kraujyje. Žmogaus organizmas geba pats pasigaminti sočiuosius riebalus tiek, kiek jam reikia, tad valgyti jų su maistu nėra būtina.
Trans – riebalai gaunami kaitinant skystus augalinius riebalus iki labai aukštos temperatūros, o paskui pridedama vandenilio molekulė. Šis procesas vadinamas hidrogenacija. Trans – riebalai ypač didina MTL kiekį, mažina DTL kiekį, didina uždegimą kraujagyslėse. Trans – riebalų šaltiniai – margarinas, tepieji riebalų mišiniai, majonezas, kepiniai, kur naudojamas margarinas, greitojo maisto patiekalai.
Patarimų lapas pacientui
Dietos pokyčiai
- Ruošdami mėsos patiekalus, pašalinkite matomus riebalus.
- Kelis kartus savaitėje valgykite žuvį, rinkitės lašišą, upėtakį.
- Rinkitės neriebius sūrius, pieną, jogurtą.
- Kepimui naudokite alyvuogių ar rapsų aliejų.
- Venkite majonezo ir kitų padažų.
- Daugiau vartokite vaisių, daržovių, pupelių.
- Atidžiai skaitykite produktų etiketes.
- Rinkitės tamsesnę duoną, pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius.
- Jei valgote kavinėje, suvalgykite pusė porcijos, kitą dalį neškitės namo.
- Greitojo maisto kavinėse rinkitės neriebius produktus, venkite padažų ir bulvyčių fri.
Fizinio aktyvumo didinimas
- Nusistatykite realų, jūsų kūno galimybes atitinkantį sporto planą. Rinkitės mėgstamus pratimus ir pradėkite nuo 15 min. kasdien, vėliau laiką ilginkite.
- Vietoj lifto naudokitės laiptais.
- Automobilį statykitės toliau nuo durų, kad šiek tiek prasivaikščiotumėt.
- Per pietų pertrauką, jei yra galimybė, išeikite pasivaikščioti.
Kažkur, už vaivorykštės, aukštai danguje, yra šalis, kurioje niekas nėra girdėję apie cholesterolį. ~Allan Sherman