Gera rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių veiksmų, padedančių užkirsti kelią infekcijos plitimui bei padedantis išsaugoti pacientų gyvybes. Tai viena efektyviausių bei pigiausių priemonių kovoje su infekcijomis.
Rankų higienos terminas apima du pagrindinius veiksmus:
- Rankų plovimas su muilu ir vandeniu – sumažėja laikinos floros kolonijos bei mechaniškai pašalinamas nuo rankų purvas, žemės ir atskiros floros.
- Rankų įtrinimas nedideliu kiekiu greitai veikiančiu, efektyviu antiseptiniu tirpalu, dezinfekuojančiu rankas.
Rankų plovimo istorija
Nuo seniausių laikų rankų plovimas muilu laikoma įprasta asmeninės higienos procedūra. Tačiau tik prieš 200 metų atrastas ryšys tarp rankų plovimo ir ligų plitimo. 1822 m. prancūzų farmacininkas pademonstravo, jog chlorido kalkių arba sodos tirpalas gali pašalinti bjaurų žmogaus kvapą bei būti naudojami kaip dezinfekantai ir antiseptikai. 1825 m. savo dokumentuose jis rašė, jog lankantieji ligonius, sergančius užkrečiamomis ligomis, rankas turėtų sudrėkinti skystu chlorido tirpalu.
1846 m. Ignaz Semmelweis pastebėjo, jog moterų po gimdymo mirtingumas didesnis ten, kur jų kūdikius priimdavo gydytojai iš bendrosios ligoninės, negu tų moterų, kurių naujagimius priimdavo akušerės atskirose ligoninėse. Jis teigė, jog gydytojai, kurie po autopsijos (skrodimo) eina iškart į akušerinę palatą, nešiojasi ant rankų bjaurią smarvę, o pogimdyvinę karštinę sukelia ant gydytojų rankų pernešamos “lavonų dalelės”, prikibusios po autopsijos. Tokiu būdu 1847 m. gegužę Semmelweis reikalavo, jog gydytojai plautų rankas chloro tirpalu eidami nuo vieno paciento prie kito. Moterų mirtingumas sumažėjo ženkliai.
Nuo 2012 metų Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja plauti rankas su muilu ir vandeniu, kada jos išteptos purvu, krauju ar kitais kūno skysčiais, buvo numanomas kontaktas su sporas formuojančiais patogenais, kaip pavyzdžiui Clostridium difficile. Ir nors nei muilas, nei vanduo šių sporų nesunaikina, tačiau plaunant tinkamai, vandens ir muilo dėka sporos yra mechaniškai pašalinamos. Jei rankos nėra matomai suterštos, PSO rekomenduoja naudoti rankų dezinfekantą alkoholio pagrindu.
Dezinfekantas ir antiseptikas, kuo jie skiriasi?
Dezinfekantas – tai cheminė priemonė (kartais fizinė), kuri sunaikina ligas sukeliančius patogenus ar kitus pavojingus mikroorganizmus, tačiau gali nesunaikinti bakterijų sporų.
Antiseptikas – tai medžiaga, kuri apsaugo ar sustabdo mikroorganizmų augimą ar veiklą, slopindama jų aktyvumą ar juos sunaikindama. Dažniausiai naudojama ant kūno audinių prieš procedūras, operacijas, kai pažeidžiamas odos vientisumas.
Odos fiziologija ir normali odos flora
Pirminė odos funkcija apsaugoti organizmą nuo vandens praradimo, saugoti kūną nuo sužeidimų bei mikroorganizmų, būti pastoviu barjeru nuo aplinkos. Oda palaiko pastovią kūno temperatūrą bei perduoda jutimus, kuriuos sukelia aplinkos dirgikliai. Be to, oda atlieka apsauginę barjerinę funkciją, išskirdama glicerolipidus bei sterolius, šios medžiagos apsaugo ir maitina odos ląsteles.
Odos storis įvairiose kūno vietose yra skirtingas – ploniausia akių vokų oda, mažiau nei 1 mm, storiausia – paduose, daugiau nei 4 mm. Oda sudaryta iš trijų sluoksnių – epidermio, tikrosios odos (dermio) ir poodžio (hipodermos).
Jei plika akimi galėtume matyti bakterijas ant odos, išvystume, jog mūsų oda yra padengta mikroorganizmų kolonijomis. Ant odos esanti flora skirstoma į dvi kategorijas:
- Trumpalaikė flora – ji laikosi paviršiniuose odos sluoksniuose ir lengvai pašalinama plaunant rankas. Dažniausiai tai įvairūs mikroorganizmai, kurie randami sveikatos priežiūros įstaigose.
- Reziduojanti flora arba ilgalaikė, kuri yra įsitvirtinusi gilesniuose odos sluoksniuose ir sunkiau pasišalina.
Kai kurių sveikatos priežiūros darbuotojų rankos gali būti užkrėstos rezidentine patogenine flora – mielių grybeliais, auksiniu stafilokoku, gram neigiamom bacilom. Nedideli odos sužalojimai, įbrėžimai, pleistro nuplėšimas, o taip pat cheminių medžiagų poveikis sumažina apsauginį odos barjerą, kurį užtikrina glicerolipidai bei steroliai. Kai šios medžiagos pašalinamos nuo odos, odai prireikia apie 6 val kad būtų atkurta 50 proc. šių medžiagų sekrecija ir 5-6 dienų, kad odos apsauginė sekrecinė funkcija būtų atkurta pilnai. Tad sveikatos priežiūros darbuotojai turi nuolat savo rankas įtrinti apsauginiais kremais bei losjonais.
Patogenų perdavimas per rankas
Patogenai nuo vieno paciento perduodami kitiems pacientams per sveikatos priežiūros darbuotojų rankas. Tai nutinka dėl šių priežasčių:
- Patogeniniai organizmai gyvena ant pacientų odos ir įvairių objektų aplinkoje.
- Dalis šių organizmų patenka ant sveikatos priežiūros darbuotojų rankų.
- Patogeniniai organizmai gali tapti nuolatine gyvenančia flora ant sveikatos priežiūros darbuotojų rankų.
- Kryžminis užsikrėtimas patogeniais organizmais įvyksta per suterštas rankas.
(PSO šaltinis, 2009)
Užsikrėtimas sveikatos priežiūros įstaigoje gali įvykti ne tik per infekuotas, šlapiuojančias žaizdas, bet ir per normalią nepažeistą odą, kolonizuotą patogenais. Mikroorganizmai dažniausiai įsikuria tarpvietės ar kirkšnių srityje, o taip pat pažastyse, liemens srityje, rankose bei po nagais. Kiek patogenų turi kiekvienas pacientas priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Pavyzdžiui, sergančiųjų lėtiniu dermatitu, diabetu ar lėtiniu inkstų nepakankamumu oda dažnai yra kolonizuota auksiniu stafilokoku.
Patogenai iš aplinkos
Dažniausiai sutinkami patogenai sveikatos priežiūros įstaigose yra: gram neigiamos bacilos, auksinis stafilokokas, enterokokai bei Clostridium difficile. Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines prisiliesdami prie negyvų objektų. Pacientų marškiniai, patalynė, lova bei kiti pacientų naudojami objektai gali būti užkrėsti patogeniniais organizmais. Užkrėstos gali būti lovų pakeliamos grotos, spintelių rankenėlės, pacientų oda. Patogenai gali įsikurti prie kriauklės, ant vandens reguliavimo rankenėlių, muilo dozatoriaus ir kt. O taip pat patys pacientai gali būti infekcijos šaltiniais. Slaugytojai labai lengvai gali užsikrėsti nuo naujagimių, kurie serga respiraciniu sincitiniu virusu tiesiog po naujagimio apžiūros palietusios savo nosį ar burną.
Sveikatos priežiūros darbuotojų perduodami patogenai
Tyrimai rodo, jog po priaugintais nagais bei atsilupinėjusiu nagų laku randama gana didelė koncentracija bakterijų, dažniausiai stafilokokų, gram neigiamų bakterijų, Corynebacterių bei mielių grybelių. Todėl medicinos personalui rekomenduojama vaikščioti su ne ilgesniais kaip 0,5 cm nagais bei vengti priaugintų nagų, atsilupinėjusio nagų lako – tai puiki terpė įsikurti mikroorganizmams. Nesugadintas nagų lakas pavojaus nekelia, tačiau jis turėtų būti ne senesnis kaip 4 dienų. Vėliau gali atsirasti įvairių įtrūkimų, atsilupinėjimų, ne visada matomų plika akimi.
Užfiksuota nemažai atvejų JAV kai medicinos personalas dėl netinkamų nagų sukėlė infekcijos protrūkius skyriuose. Pavyzdžiui, naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje buvo fiksuotas pseudomonos protrūkis, kurio priežastimi tapo dvi slaugytojos – viena nešiojo priaugintus nagus, kita – ilgus natūralius nagus.
Tad PSO ragina kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą turėti savo taisykles dėl sveikatos priežiūros darbuotojų nagų bei teigia, jog „sveikatos priežiūros darbuotojai negali nešioti priaugintų nagų ar jų galiukų („tipsų“), jei tiesiogiai kontaktuoja su pacientais, o natūralūs nagai turi būti trumpi – ≤0,5 cm ilgio. Dauguma ligoninių, slaugos namų šių PSO rekomendacijų ir laikosi.
Panašūs tyrimai rodo, jog auksinis stafilokokas, enterobakterijos dažnai randamas po sveikatos priežiūros darbuotojų žiedais, laikrodžiais dėvimais ant riešo bei nagais ilgesniais nei 2 mm. Egzistuoja didesnė tikimybė įsikurti patogenų kolonijoms odoje po žiedu nei paprastai ant rankų, kai žiedas nedėvimas. Kita studija rodo, jog net 40 proc. tirtų slaugytojų po savo žiedais nešiojosi gram neigiamas bacilas. Tuo tarpu kitas tyrimas rodo, jog po rankų plovimo tiek slaugytojai su žiedais, tiek be žiedų bakterijų kolonijų skaičius buvo panašios. Tad panašu, jog šioje vietoje dar reikia išsamesnių tyrimų. Tuo tarpu PSO rekomenduoja, nenešioti žiedų bei kitų papuošalų dirbant su pacientais, vestuvinis žiedas galimas, tačiau dirbat padidintos rizikos skyriuose – intensyvios terapijos, operacinėse – visi žiedai bei papuošalai turi būti nusiimami.
Kas geriau – muilas ar antiseptikas?
Taigi, tinkamai praktikuojama rankų higiena ženkliai sumažina infekcijų protrūkius sveikatos priežiūros įstaigose. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kas geriau – paprastas muilas ir vanduo ar cheminiai rankų antiseptikai, siekiant užkirsti kelią infekcijoms. Nustatyta, jog teisinga rankų higiena naudojant antiseptiką yra efektyvesnė nei naudojant paprastą muilą, Tačiau tam įtakos turi daugelis faktorių – ar teisingai atliekama rankų higiena, nagų ilgis, ar nešiojami žiedai, ar muilas, ploviklis nėra užkrėsti bakterijomis, o taip pat iš kitos aplinkos pakliuvę patogenai.
Plaunantis rankas su muilu ir vandeniu, detergentų dėka pašalinami nešvarumai, žemės bei įvairios organinės dalelės nuo rankų. Paprastas muilas pasižymi minimaliu antimikrobiniu aktyvumu, kuris tik iš dalies sunaikina ar stabdo mikroorganizmų augimą. Plaunant rankas su muilu pašalinama laikina flora nuo rankų, tačiau nenusiplauna patogenai, gyvenantys ant sveikatos priežiūros darbuotojų rankų.
Kalbant apie antiseptikus, sveikatos priežiūros įstaigose jų naudojama daug ir įvairių, tačiau dažniausiai naudojamas alkoholio pagrindu. Tiesa, renkantis antiseptiką, būtina apsvarstyti du aspektus:
- Antiseptiko efektyvumas prieš patogenus
- Kiek kenksmingas antiseptikas žmogaus odai
Dauguma alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai sudaryti iš izopropanolio, etanolio, n-propanolio ar jų mišinio. 60%–95% alkoholio tirpalo koncentracija yra laikoma efektyviausia, didesnė koncentracija mažiau efektyvi. Alkoholiai pasižymi puikiu germicidiniu aktyvumu laboratorijoje prieš gram teigiamas ir gram neigiamas vegetatyvines bakterijas, o taip pat grybelius bei antibiotikams atsparius patogenus. Herpes virusai, žmogaus imunodeficito virusas, gripo, respiracinis sincitinis virusas, vakcinija virusas in vitro sąlygomis taip pat jautrus alkoholiui. Hepatito B virusas mažiau jautrus, tačiau paveiktas 60-70% alkoholio, žūsta. Hepatito C virusas taip pat jautrus šiam procentui alkoholio ir žūsta. Tačiau nepaisant didelio efektyvumo prieš organizmus, alkoholis pasižymi mažu efektyvumu prieš bakterijų sporas, pirmuonių cistas, virusus be lipidinio apvalkalo. Alkoholiai pasižymi staigiu germicidiniu efektu ant odos, tačiau ilgesniu, išliekančiu antimikrobiniu aktyvumu nepasižymi bei neslopina bakterijų augimo po panaudojimo. Po šio antiseptiko panaudojimo bakterijos ant rankų lėtai vėl auga. Alkoholio pagrindu antiseptikai netinkami naudoti, jei rankos yra matomai purvinos ar suterštos biologiniais žmogaus skysčiais, tokiu atveju, jos pirmiausiai plaunamos muilu su vandeniu. Po plovimo naudojamas antiseptikas alkoholio pagrindu, kuris įtrinamas į rankas.
Aseptinis rankų paruošimas
Rankų plovimo technika
Procedūros trukmė – 40-60 sek.
- Sudrėkinkite rankas vandeniu.
- Išspauskite muilo tiek, kad juo padengtumėte visą rankų paviršių.
- Trinkite rankas delnas į delną.
- Dešinįjį delną trinkite į kairįjį išorinį plaštakos paviršių su išskėstais pirštais ir tą patį atlikite kita ranka.
- Trinkite delnas į delną išskėstais kaip vėduoklė pirštais.
- Įtrinkite pirštų nugarėles į priešingą delną pirštai susikabinę.
- Kairįjį nykštį apglėbkite dešiniąja plaštaka ir sukamaisiais judesiais įtrinkite muilu, tą patį atlikite kita ranka.
- Dešinės rankos pirštus judesiais aukštyn žemyn įtrinkite į kairįjį delną, tą patį atlikite kita ranka.
- Nuplaukite rankas vandeniu, venkite naudoti karštą vandenį – didėja dermatito rizika.
- Nusausinkite rankas vienkartiniu rankšluosčiu.
- Rankšluosčiu užsukite čiaupą.
Tais pačiais judesiais įtrinamas antiseptikas alkoholio pagrindu, tik nenaudojamas vanduo ir rankos nesausinamos rankšluosčiu, jos greitai išdžiūsta pačios.
5 momentai, kuomet reikalinga rankų higiena
- Prieš kontaktą su pacientu – kad apsaugotume pacientą nuo kenksmingų patogenų, kurie įsikūrę ant jūsų rankų.
- Prieš aseptinę procedūrą – kad apsaugotume pacientą prieš kenksmingus patogenus bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo kūną.
- Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo – kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo kenksmingų patogenų.
- Po kontakto su pacientu – kad apsaugotume save ir aplinką nuo kenksmingų patogenų.
- Po kontakto su paciento aplinka, jei lietėte paciento spintelę, lovą ir kt.- kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate nuo pavojingų patogenų.
(pagal PSO,2012)
Pirštinių naudojimas
- Plaukite rankas prieš apsimaunant ir nusimaunant pirštines.
- Pirštinių naudojimas nepakeičia rankų higienos.
- Pirštinės naudojamos esant sąlyčiui su krauju ar kitais kūno biologiniais skysčiais, potencialiai užkrėsta medžiaga.
- Po kontakto su pacientu pirštines nusiimkite ir išmeskite, nenaudokite tų pačių pirštinių kelis kartus.
- Nusiėmus pirštines nusiplaukite rankas arba naudokite dezinfekantą alkoholio pagrindu.
Vienkartinės pirštinės apsaugo:
- Slaugytojus nuo paciento patogenų
- Pacientus nuo slaugytojų patogenų
- Nuo patogenų perdavimo vienam pacientui nuo kito paciento.
Rankų odos reakcijos, susijusios su rankų higiena
Rankų higiena sveikatos priežiūros darbuotojams dažnai iššaukia :
- Iritacinį kontaktinį dermatitą – rankų oda išsausėja, tampa sudirgusi, niežtinti, kartais suskilinėja ir kraujuoja. Simptomai gali būti labai lengvi ir gali būti labai sunki forma, sutrikdanti darbingumą. JAV tyrimai rodo, jog 25 proc. slaugytojų kankina ši problema. Vertėtų nepamiršti, jog pažeidus odos vientisumą, pakinta ir jos flora, joje gali apsigyventi stafilokokai bei gram neigiamos bacilos. Todėl sveikatos priežiūros darbuotojams rekomenduojama nuolat naudoti rankoms emolientus bei drėgmę sulaikančius kremus – humektantus.
- Alerginį kontaktinį dermatitą – šis dermatitas yra retesnis, dažnai pasireiškia kaip alerginis atsakas į tam tikrą rankų higienai naudojamą medžiagą ar pirštines. Pasireiškia paraudimu, patinimu, niežuliu. Dažniausiai jį išprovokuoja rankų priežiūros priemonėse esantys konservantai, kvapiosios medžiagos. Alkoholio turintys dezinfekantai retai sukelia alergines reakcijas. Taip pat gali pasireikšti alergija latekso pirštinėms, tad jos keičiamos kitos sudėties pirštinėmis, nebenaudojamas talkas pirštinių viduje.
Rankų higienos įgūdžių ugdymas
Taigi, rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir pigiausių priemonių, apsaugančių nuo hospitalinės infekcijos, tačiau tyrimai rodo, jog vidutiniškai sveikatos priežiūros darbuotojai rankų higienai skiria tik puse tam būtino laiko. Anot atliktų studijų, tinkamiausiai rūpinamasi rankų higiena savaitgaliais bei pediatrijos skyriuose, žemiausi rankų higienos įgūdžiai intensyviosios terapijos skyriuose, atliekant įvairias procedūras, kai yra grėsmė bakteriniam užkrėtimui bei slaugant sunkiai sergančius pacientus.
Kas trukdo tinkamai rankų higienai?
- Nepasiekiamos rankų higienos priemonės
- Odos sudirgimas po rankų higienos
- Manymas, jog rankų plovimas ir dezinfekavimas yra kenksmingas odai
- Slaugos prioritetai (labiau reikia pasirūpinti pacientu nei nusiplauti rankas)
- Rankų higienos standartų nežinojimas
- Paskatų stoka
- Neužtenka laiko rankų higienai
- Užmaršumas
- Didelis darbo krūvis, personalo stoka
- Rankų higienos ir infekcijos perdavimo ryšio nežinojimas.
Siekiant sumažinti hospitalinės infekcijos plitimą, sveikatos priežiūros įstaigose būtina:
- Pasiekiamuose vietose įrengti dispenserius su rankų plovimo ir dezinfekavimo priemonėm.
- Aprūpinti personalą emolientais, kad sumažėtų kontaktinio dermatito atvejų.
- Mokyti personalą apie rankų higienos ir infekcijos plitimo ryšį.
- Mažinti pacientų skaičių tenkantį vienam slaugytojui.
- Sukurti antiseptinės rankų higienos kultūrą savo įstaigoje (iškabinti gerai matomoje vietoje rankų higienos protokolus, visiems sveikatos priežiūros darbuotojams juos pristatyti ir pademonstruoti, stebėti ir skatinti ne tik slaugytojus, bet ir pagalbinius darbuotojus, gydytojus, maisto išdavėjus ir kt. tinkamai atlikti rankų higieną.
Parengta pagal wildirismedicaleducation.com medžiagą