Ortostatinė hipotenzija

Ortostatinė hipotenzija – tai būsena, pasireiškianti arterinio kraujo spaudimo(AKS) sumažėjimu, pakilus pacientui iš gulimos ar sėdimos padėties į stovimąją.

Pacientai dažnai pasakoja, jog pasikėlus iš lovos ar nuo kėdės aptemsta akyse, svaigsta galva, iškyla pavojus nualpti.

Priežastys:

  • Dehidratacija – nepakankamas skysčių kiekis organizme gali sąlygoti AKS sumažėjimą atsistojus.
  • Vaistai – AKS mažinantys, diuretikai, barbitūratai, opiatai, antidepresantai, neuroleptikai gali išprovokuoti OH, gali atsirasti kaip pašalinė reakcija į vaistus.
  • Nervų sistemos ligos – Parkinsono liga, diabetinė neuropatija, neurodegeneracinės ligos.
  • Širdies ligos – bradikardija, širdies vožtuvų problemos.
  • Vyresnis amžius – su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, kinta autonominė nervų sistema, todėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau linkę i OH. Tai dažnai tampa griuvimų bei susižalojimų priežastimi.
  • Ilgas gulėjimas lovoje – po sunkių ligų, operacijų  sumažėja kraujo tūris.

OH mechanizmas

Suaugusiam žmogui pakilus į stovimą padėtį, 300 – 800 ml kraujo susirenka kojų kraujagyslėse.Tai sumažina kraujo kiekį, patenkantį į širdį, todėl laikinai sumažėja minutinis širdies tūris (cardiac output) ir nukrinta arterinis kraujo spaudimas.

Mūsų kraujagyslėse yra specialūs baroreceptoriai, ypač aortoje ir miego arterijose. Šie receptoriai fiksuoja AKS sumažėjimą ir siunčia signalą į smegenis. Smegenys duoda signalą kraujagyslėms susitraukti, o ypač kojose, ir AKS sureguliuojamas. Esant OH, atsakas į pakitusią kūno padėtį gali būti nepakankamas arba pavėluotas.

Įtarus ortostatinę hipotenzija, galima atlikti testą.

Pirmiausia pacientas paguldomas į lovą ir ramiai pagulima ne mažiau kaip 5 min.

Išmatuojamas lovoje AKS ir pulsas.

Lėtai pasikeliama iš lovos į stovimą padėtį.

Išmatuojamas AKS ir pulsas iškart atsistojus, vėliau po 1 ir 3 min.

Ortostatinė hipotenzija nustatoma, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip  20 mmHg arba diastolinis (apatinis) daugiau 10 mmHg sumažėjęs atsistojus iš gulimos padėties.

Norint išvengti ortostatinės hipotenzijos sukeltų galvos svaigimų, griuvimų būtina pacientą mokyti lėtai atsikelti nuo kėdės, lėtai  pakilti iš lovos, ypač po ilgo gulėjimo.

Pirmiausiai pacientas keletą minučių sodinamas lovoje su pakeltu galvūgaliu.

Toliau leidžiama pasėdėti keletą minučių ant lovos krašto nuleistomis kojomis ant žemės.

Palankstomos pėdos per čiurnas pirmyn ir atgal, tai suaktyvina raumeninę venos pompą, kraujas greičiau grįžta į širdį ir padidėja kraujo kiekis širdies susitraukimo metu.

Mokinamas ramiai, giliai pakvėpuoti.

Stojantis iš lovos visada būkite šalia.

Svaigstant galvai, esant pavojui nualpti, pasodinkite pacientą arba saugiai paguldykite ant grindų.

Arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimo ypatumai didelio svorio pacientams

Jei savo darbe nuolat tenka matuoti pacientams AKS, tuomet sutiksite su manimi, jog ši iš pirmo žvilgsnio paprasta procedūra, gali virsti sudėtingu uždaviniu, jei pacientas yra nutukęs. Ne visada turime jam tinkančios manžetės, manžetę šiaip ne taip uždedame, tačiau matavimo eigoje ji išsiskečia, tada matuojame ant riešo, bet nežinome, ar tikrai tinkamai elgiamės. Tad bandysiu apžvelgti šios ypatingos situacijos ypatumus.

Kraujo spaudimas yra apibrėžiamas kaip jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sienelę. Arterinis spaudimas skirstomas į sistolinį ir diastolinį. Sistolinis spaudimas yra kraujo spaudimas į arterijų sieneles, kai širdis susitraukia, o diastolinis, kai širdis ilsisi. Paprastai kraujo spaudimas matuojamas ant rankos virš alkūnės auskultuojant a.brachialis. Amerikos širdies asociacija (AHA) rekomenduoja, kad kameros ( manžetės dalis, kuri prisipučia) ilgis atitiktų 80 proc. paciento rankos viršutinės dalies apimties, o kameros plotis 40 proc. Tyrimai rodo, jog matuojant AKS nutukusiems pacientams įprastine manžete, gaunamas aukštesnis spaudimas nei jis yra iš tikro. Didesnės apimties rankai reikalinga manžetė su ilgesne ir platesne kamera.

Kai kurių ekspertų nuomone, jei tinkamos manžetės nėra, tuomet galime matuoti AKS ant riešo standartine manžete. Tačiau reikia žinoti, jog matuojant ant riešo gaunama 7 – 15 mmHg paklaida. Kyla klausimas, kokia paklaida yra toleruotina? Gibbs ir kt. siūloma paklaida 9 mmHg ir mažiau  atrodo daugumai priimtina. Šis standartas buvo nustatytas 1991 m. remiantis anesteziologų atliktais tyrimais. Kitas labiau patikimas atrodo Tarptautinės Standartų Organizacijos standartas ISO 81060-2:2009, kuris numato ±5 mmHg nuokrypį, bet ne daugiau kaip 8 mmHg.

Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistai matuodami AKS nutukusiems pacientams gali rinktis iš trijų manžečių: standartinės suaugusiųjų, didelės suaugusiųjų arba manžetės, skirtos matuoti AKS ant šlaunies (ji yra ilgesnė ir platesnė). Tačiau kiekvienu atveju susiduriama su daugybe problemų. Didelė manžetė gali būti per maža  didelės apimties rankai ir blogai ją apjuosti, tuomet gausime aukštesnį AKS nei jis yra iš tikro.

Matuojant AKS manžete, skirtą šlaunies AKS matavimui, iškyla kiti nepatogumai. Paprastai ji gerai apjuosia ranką, tačiau yra gana plati, tuo tarpu žmonių, turinčių antsvorį, rankos nėra ilgesnės, tad dažnai vienas manžetės kraštas atsiduria pacientų pažastyje, o kitas galas nutįsta ties alkūnės sulenkimu. O tai nėra teisingas manžetės uždėjimas.

Kita problema – nutukusių žmonių rankos dažnai yra apversto kūgio formos, t.y. rankos viršutinės dalies apimtis yra žymiai platesnė nei ties alkūnės sulenkimu, todėl manžetė blogai prisispaudžia ties a.brachialis ir gaunami netikslūs duomenys.

Kai kurie gamintojai ėmė gaminti ilgesnes manžetes, tačiau kamera manžetės viduje dažnai naudojama standartinio dydžio arba didelė suaugusiųjų. Tuo tarpu Amerikos širdies asociacija ypač pabrėžia būtinybę naudoti tinkamo dydžio kamerą. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog matuojant ilgesne manžete su standartine kamera ir matuojant AKS įprastine manžete ant riešo, tikslesni duomenys gaunami matuojant AKS riešo srityje.

Tad žiūrint iš praktinės pusės, jei neturime tinkamos manžetės, didelio svorio pacientams geriausia matuoti AKS riešo srityje ir laikyti paciento riešą širdies lygyje.

Bendros rekomendacijos matuojant AKS

  • Pacientas turėtų sėdėti atsirėmęs arba gulėti, įspėkite pacientą, kad jis nejudintų rankos ir nekalbėtų matavimo metu, paciento ranką padėkite širdies lygyje, jei įmanoma, paprašykite, kad pacientas prieš matavimą pasišlapintų. Manžetę dėkite ant apnuogintos iki peties rankos, jei manžetę dėsime ant drabužių, gausime netikslius duomenis.
  • Pirmą kartą AKS pamatuokite abiejose rankose, o vėliau matuokite toje rankoje, kurioje yra sąlyginai „blogesnis“ kraujospūdis.
  • Naudokite tinkamo dydžio manžetę. Jei matuosime AKS per didele manžete, gausim klaidingai žemą kraujospūdį, jei per maža – klaidingai aukštą kraujospūdį. Jei tinkamos manžetės neturime, tuomet matuokime ant riešo įprasto dydžio manžete.
  • Prieš matavimą įsitikinkite, jog manžetė uždėta tinkamai, gerai prigludusi, jei po manžete galime prakišti daugiau negu vieną pirštą, ji uždėta per laisvai. Įsitikinkite, jog kameroje nėra likusio oro, manžetės vamzdeliai eina tiesiai ir nėra susisukę.
  • Jei manžetę pripūsime per lėtai ar  per kelis kartus su pauzėmis, sukelsime venų persipildymą, o tai lems netikslius duomenis. Jei būtina matuoti AKS pakartotinai, tuomet pilnai išleiskite orą, palaukite bent 15 sekundžių, o tuomet vėl matuokite.
  • Jei pacientui sutrikęs širdies ritmas, tuomet geriau nenaudoti elektrinio AKS matuoklio, šiuo atveju tikslesni duomenys bus matuojant rankiniu aparatu.
  • Jei būtina pacientui pamatuoti AKS pakartotinai, tuomet matuokite toje pačioje rankoje, kaip matavote prieš tai.