Paskelbta

Apie afaziją. Paprastai ir aiškiai.

~Žodžiai susiformuoja ir išsprūsta taip, kaip, jiems išeina. Žinai, ką galvoji, bet nežinai, ką sakai. Padriki žodžiai jungiasi draugėn, kaip jiems patinka. Bet tu to nežinai. Kad susivoktum, reikia laiko.

~Žodžiai vienas kitą sulaužo, yra, persikreipia, išsiverčia į kitą pusę, išmeta sakinį į orą, sulaužo jam stuburą ir nieko nebereiškia, jie – tiesiog nesąmonė.

Romain Gary „Moters šviesa“

Kas yra afazija?

Afazija – tai visiškas arba dalinis kalbos praradimas, kuris atsiranda dėl kalbos zonų pakenkimo galvos smegenų žievėje. Afazija sukelia komunikacijos problemas, tačiau pati afazija nepaveikia intelektinių gebėjimų. Esant afazijai, būna sunku komunikuoti su kitais žmonėmis, o taip pat gali būti:

  • sunku surasti tinkamus žodžius ir juos ištarti,
  • sunku suprasti, ką sako kiti,
  • sunku skaityti,
  • sunku rašyti.

Afazijos atsiradimo priežastys:

  • galvos smegenų insultai (dažniausiai kairėje smegenų dalyje),
  • galvos smegenų ligos (augliai, infekcijos, uždegimai),
  • išorinės galvos smegenų traumos,
  • Parkinsono liga,
  • Alzheimerio bei kito tipo demencijos.

Afazija dažniausiai atsiranda po galvos smegenų insultų, tai sudaro 25-40 proc. visų afazijos atvejų.

Afazijos tipai

Esant afazijai, kalbos sutrikimai pasireiškia kiekvienam žmogui skirtingai. Tai priklauso nuo smegenų pakenkimo dydžio bei lokalizacijos. Afazija skirstoma pagal sunkumo laipsnius bei lokalizaciją.

Vieniems žmonėms pakenkimas atsiranda priekiniame kalbos centre, vadinamae Broka centre, kitiems – užpakaliniame, Wernickio centre, tretiems gali būti pakenkti abu centrai.

Esant Broka afazijai, žmonėms būna sunku surasti tinkamus žodžius bei išreikšti mintis pilnais sakiniais. Jie žino, ką nori pasakyti, tačiau sunku išreikšti mintis žodžiu ar raštu. Žodžiai nutrūksta, susidėlioja netinkama tvarka, blogai artikuliuojami, o tai sukelia žmonėms frustraciją bei nusivylimą. Esant šiai afazijai, pacientai supranta kitų žmonių kalbą.

Wernickio zonos afazijos atveju, žmogus geba kalbėti, tačiau ne visada žodžiai turi prasmę, juose kaitaliojamos raidės, painiojami panašiai skambantys žodžiai, kalba primena „žodžių mišrainę“. Žmogus girdi kitų žmonių kalbą, geba matyti parašytą tekstą, tačiau nevisada supranta prasmę.

Esant afazijai, kalbos sutrikimai diena iš dienos gali pasireikšti skirtingai. Sunkiau kalbėti būna tuomet, kai žmogus yra:

  • pavargęs ir išsekęs,
  • kai jaučia baimę,
  • kai kamuoja stresas.

Kaip afazija pasireiškia?

Afazija – sunku komunikuoti

  • Žmogus nesugeba beveik nieko pasakyti.
  • Žino, ką nori pasakyti, tačiau neranda tinkamų žodžių.
  • Naudoja neteisingus žodžius. Pavyzdžiui, sako „taip ar jo“, tačiau iš tikrųjų nori pasakyti „ne“.
  • Reikalingas ilgesnis laikas minčių išreiškimui žodžiu.
  • Reikalingos didelės pastangos tariant žodžius, formuojant sakinius.
  • Išsprūsta keisti žodžiai, kurie nieko nereiškia.
  • Kartoja tuos pačius žodžius.
  • Žmogus ima keiktis, nors anksčiau to nedarydavo.

Afazija – sunku suprasti, ką sako kiti

Esant afazijai būna sunku suprasti, ką sako kiti žmonės. Kalbos suvokimas ypač pasunkėja, kai:

  • kitas žmogus kalba labai greitai,
  • vartoja sudėtingus žodžius ir ilgus sakinius,
  • kalba iš karto keli žmonės,
  • kambaryje daug triukšmo,
  • afazija sergantis žmogus jaučiasi pavargęs ar įsitempęs.

Afazija – sunku skaityti ir rašyti

Skaitymo sunkumai gali pasireikšti sekančiai:

  • žmogus aiškiai mato parašytus žodžius, tačiau nesupranta jų reikšmės,
  • gali perskaityti paprastus žodžius,
  • geba perskaityti antraštes laikraštyje, tačiau neperskaito straipsnio,
  • negali skaityti garsiai, tačiau supranta žodžius.

Rašymo sunkumai gali pasireikšti sekančiai:

  • nebegali visiškai nieko parašyti,
  • sunku surasti tinkamus žodžius, kuriuos būtų galima užrašyti,
  • negali ištarti žodžio paraidžiui,
  • užrašomos tik kai kurios raidės iš žodžio, tačiau ne visos,
  • sunku rašyti pilnus sakinius.

Afazija ir depresija

Afazija keičia žmogaus gyvenimą bei savęs suvokimą. Žmogui tampa sunku atlikti įprastus dienos darbus, mažėja pasitikėjimas savimi bei nepriklausomybė. Toks „savęs praradimas“ neretai sąlygoja depresiją. Žmogus gali jaustis nusivylęs, prislėgtas, greitai pulti į ašaras,  jausti baimę, pyktį, vienišumą. Būdinga nuotaikų kaita, sunku paaiškinti savo jausmus kitiems šeimos nariams bei draugams.

Slaugytojo vaidmuo

Gera slaugytojo – paciento komunikacija yra tvirtas pagrindas paciento sveikimo procese, jo autonomijos išsaugojime bei pasitikėjimo stiprinime.

Nors komunikacija gali būti ne tik verbalinė, bet ir neverbalinė, slaugytojai dažnai prioritetą teikia verbaliniam bendravimui, o tai ne visada tinka afaziją turintiems pacientams. Naudokite aktyviai savo kūną kalbą, mimiką, gestus. Paprastas žinutes užrašykite ant popieriaus lapo (sutartą laiką ir kt), naudokite paveikslėlius, kalendorių. Kalbėkite trumpais, aiškiais sakiniais, palaikykite akių kontaktą su pacientu, būkite kantrūs. Užduokite paprastus taip/ne klausimus, tačiau žinokite, jog kai kurie pacientai šiuos žodžius painioja. Skirkite pakankamai laiko pacientui įsisavinti, tai ką pasakėte ir sulaukite jo atsakymo. Nekoreguokite paciento neteisingai ištartų žodžių. Baigus pokalbį, patvirtinkite ir apibendrinkite, kas buvo sutarta ar pasakyta.

Nekalbėkite ir neaptarinėkite paciento reikalų su jo artimaisiais šalia paciento, tarsi jo nebūtų šalia. Nesielkite su pacientu tarsi su vaiku, jis – suaugęs žmogus, turintis gyvenimo patirtį ir savo istoriją, tačiau šiuo metu turintis kalbos sunkumų.

Slaugytojui labai svarbu gerai pažinti pacientą – kas jis buvo iki afazijos, kokį darbą dirbo, kokie buvo jo pomėgiai, šeimos santykiai. Ši informacija suteikia galimybę slaugytojui būti labiau kūrybišku komunikacijos procese, atsiranda daugiau pasitikėjimo slaugytojo-paciento santykiuose.

Logopedo pagalba

Atsiradus kalbos sutrikimams svarbu kuo anksčiau, kai tik paciento būklė leidžia, pradėti darbą su logopedu (geriausiai iki 6 mėnesių nuo sutrikimo pradžios). Logopedas atlieka išsamius kalbos tyrimus, kurie padeda nustatyti afazijos tipą, parenkami tinkami kalbos grąžinimo būdai. Taip pat logopedas gali patarti artimiesiems kokius pratimus atlikti namie, kaip bendrauti su pacientu.

Afazijos prognozės priklauso nuo jos formos, priežasčių, paciento amžiaus (jaunesniems pacientams kalba atsistato lengviau), kaip anksti pradėti logopediniai užsiėmimai.

 

Šaltiniai:

E.Qvenild „Hva er AFASI? Informasjon til deg som har afasi“, 2017

„Aphasia: when speaking is hard“, American nurse today, december 2015

„Improving support for patients with aphasia“, J.Thompson, M.McKeever,2014 nursingtimes.net

www.logopedinis.lt

 

 

 

Paskelbta

Pirminė išeminio insulto pagalba

Kas dvi sekundes pasaulyje po vieną žmogų ištinka insultas, kas šešias sekundes kažkas nuo jo miršta. Smegenų insultas yra antra pagal dažnumą mirties priežasčių, vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių grupėje.

hjerneslag

Lietuvoje mirtingumas nuo smegenų insulto yra dvigubai didesnis negu Vakarų Europos šalyse. Manoma, jog kasmet Lietuvoje apie 20 tūkst. žmonių patiria insultą, o apie 3000 iš jų miršta. Deja, šie skaičiai nuolat vis didėja. Viena didžiausių problemų, susijusių su insultu – lydinti negalia ir su ja susijusios didžiulės slaugos ir reabilitacijos išlaidos. Teigiama, jog vidutiniškai vienam pacientui jos gali siekti 6000 eurų ir daugiau.

Nuo 2014 metų Lietuvoje įkurtas insultų klasteris – du yra Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Čia suteikiama būtina ekstrinė pagalba insultų atvejais per pirmąsias valandas. Tikimasi, jog tai sumažins mirtingumą nuo šios ligos bei negalią po ligos.

Kas yra insultas?

Insultas – tai ūmus neurologinis pažeidimas dėl kraujotakos sutrikimo tam tikroje galvos smegenų vietoje.

Išskiriami du pagrindiniai insulto tipai:

  • Išeminis insultas – jį sukelia tam tikrą smegenų vietą maitinančios kraujagyslės užsikimšimas.
  • Hemoraginis insultas – jis įvyksta staiga plyšus smegenų kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į aplinkinius audinius.

Išeminio insulto paplitimas siekia 87 proc., o hemoraginio – 13 proc., visų insulto atvejų.

Išeminį insultą sukelia:

  • trombas, kuris susidaro smegenų ar kaklo kraujagyslėse dėl aterosklerotinių sankaupų ar kitų arterijos ligų, pažeidžiančių jos vientisumą (cukrinis diabetas, hipertenzija ir kt.)
  • embolas, tas pats kraujo krešulys, kuris susiformuoja ne smegenyse, o kituose kūno vietose, dažniausiai širdyje (dėl širdies vožtuvų nesandarumo, širdies ritmo sutrikimų ir kt.).

Kaip diagnozuoti insultą?

Insulto diagnostikoje yra labai svarbus laikas. Išeminį insultą būtina diagnozuoti kuo greičiau, geriausiai per 3 valandas nuo simptomų pradžios arba per 4,5 valandas atrinktiems pacientams. Tai svarbu tam, kad būtų galima pradėti gydymą trombolizinais vaistais. Dažniausiai insultas užklumpa namuose ir tik pusė pacientų kviečiasi greitąją pagalbą. Neretai atsiradę simptomai „nurašomi“ kitoms ligoms – hipertenzijai, širdies ritmo sutrikimams ir kt. Tačiau pavėluotai pradėjus gydyti, didėja sergamumas ir mirtingumas nuo šios ligos.

Kada galima įtarti insultą?

Insulto požymiai kartais būna sunkiai pastebimi:

  • Staiga atsiradęs veido, rankos ar kojos silpnumas ar tirpimas, ypač vienos kūno pusės
  • Staiga atsiradęs sumišimas
  • Sutrikusi kalba ar jos supratimas
  • Staiga sutrikęs matymas viena ar abiem akimis
  • Staiga atsiradęs eisenos sutrikimas
  • Galvos svaigimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas
  • Staiga prasidėjęs galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus minėtiems simptomams pacientas ir jo šeimos nariai turi kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą (telefonu112).

Pagal Amerikos širdies asociacijos (AHA) 2010 metų pradinio gaivinimo ir skubios pagalbos rekomendacijas naudojama Cincinačio ikihospitalinė insulto skalė (CIIS). Insultas nustatomas remiantis trimis požymiais:

  • Veido paralyžius – paprašykite paciento nusišypsoti, iškišti liežuvį arba parodyti dantis . Patologija- jei viena veido pusė juda prasčiau arba nejuda visai.

ins

  • Rankos silpnumas – pacientas užsimerkęs ištiesia abi rankas ir laiko 10 sek. Patologija – viena ranka nejuda arba nusvyra.

insul2

  • Kalbos sutrikimas – paprašykite pasakyti „Lenk medį, kol jaunas“. Patologija – jei pacientas neaiškiai taria žodžius, vartoja netinkamus žodžius arba visai nekalba.

GMP komanda privalo įvertinti paciento visas gyvybines funkcijas, o jei deguonies įsotinimas mažesnis nei 94%, jam duodama kvėpuoti deguonies.

Įtarus insultą, pacientas gabenamas į ligoninę, kur suteikiama specializuota pagalba. Labai svarbu išsiaiškinti insulto simptomų pradžią, kada viskas prasidėjo, tai vadinama nuliniu tašku.

Laikas yra smegenys

Atvykus į ligoninę rekomenduojama laikytis šių laiko intervalų:

  • Per 10 minučių nuo paciento atvykimo jį turi apžiūrėti insulto komanda, skubios pagalbos skyriaus gydytojas, neurologas ar kitas specialistas ir paskirti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą.
  • Per 25 minutes nuo atvykimo insulto komanda turi įvertinti paciento neurologinę būklę ir per tą laiką turi būti atliktas galvos smegenų KT tyrimas.
  • Per 45 minutes nuo atvykimo KT tyrimas turi būti aprašytas.
  • Per 1 valandą nuo atvykimo į ligoninę ir per 3 valandas nuo insulto simptomų pradžios turi būti pradėta trombolizė.

Veiksmai ligoninėje

  • Įvertinamos gyvybinės funkcijos, jei deguonies įsotinimas mažiau 94% duodama kvėpuoti deguonies.
  • Punktuojama vena, įvedamas intraveninis kateteris, paimami kraujo tyrimai: bendras kraujo, krešumo rodikliai, glikemija bei kiti biochemiai.
  • Jei yra hipoglikemija, ją būtina koreguoti.
  • Įvertinama paciento neurologinė būklė.
  • Atliekamas KT tyrimas be intraveninio kontrastavimo. Išsiaiškinama, ar nėra hemoragijos smegenyse. Jei nustatoma hemoragija, pacientui trombolizės atlikti negalime, būtina neurologo ar neurochirurgo konsultacija.
  • Užrašykite pacientui EKG.
  • Apsvarstoma ar reikalingas šlapimo pūslės kateteris, įvedamas pagal reikalą.
  • Koreguojama hipertenzija, AKS neturėtų viršyti 185/110 mmHg, tačiau sistolinis neturėtų būti žemiau 140.

Trombolizė

Tai audinių plazminogeno aktyvatoriaus (tPA) suleidimas į veną, kuris ištirpdo susidariusius krešulius. Šiuo metu Lietuvoje naudojama Actilyse.

actilyse

Kai kuriais atvejais jei trombolizė negalima arba buvo neefektyvi, taikoma mechaninė trombektomija – mechaniniu būdu pašalinamas trombas arba embolas iš užsikimšusios kraujagyslės.

Kontraindikacijos trombolizei:

  • Buvusi ar šiuo metu atsiradusi hemoragija smegenyse.
  • Buvęs išeminis insultas 3 mėnesių laikotarpyje.
  • Smegenų auglys, galvos traumos buvusios 3 mėnesių laikotarpyje.
  • Per pastarąsias 7 dienas punktuota arterija neužspaudžiamoje vietoje.
  • Neseniau kaip prieš 3 savaites buvęs kraujavimas iš virškinamojo trakto
  • Žinomas kraujo krešumo sutrikimas.
  • Neseniau kaip prieš 2 savaites buvusi didelės apimties chirurginė operacija.
  • Labai didelis išeminis smegenų pažeidimas (daugiau nei vienas trečdalis pusrutulio).

Jei nuo insulto simptomų pradžios praėję 3-4,5 valandos, tuomet be aukščiau nurodytų kontraindikacijų, atsiranda papildomai kontraindikacijų tokių kaip: amžius virš  80 metų, antikoaguliantų vartojimas, buvęs insultas, diabetas, didelės apimties insultas.

Actilyses dozė pacientui paskaičiuojama pagal svorį – 0,9 mg/kg (neviršijant 90 mg) , 10 proc. šios dozės suleidžiama staigiai į veną (bolusu), o likusioji sulašinama per 60 min.

Slaugytojo veiksmai

  1. Įsitikinkite prieš trombolizę, jog visos intervencinės procedūros atliktos (venos punkcijos, šlapimo kateterio įvedimas ir kt.).
  2. Per pirmą trombolizės valandą sekite kas 15 minučių ar pacientas nekraujuoja, o po trombolizės dar 8 valandas, kas 15-30 minučių. Nedidelis pakraujavimas gali atsirasti dūrių vietose, tuomet uždėkite spaudžiamąjį tvarstį, gali šlapimas nusidažyti šiek tiek rožine spalva, jei buvo vestas šlapimo pūslės kateteris. Taip pat stebėkite, ar neatsirado vidinių kraujavimų – staigiai atsiradęs ūmus pilvo skausmas, tuštinimasis tamsiomis išmatomis, sąnarių skausmas, ryškiai kruvinas šlapimas.
  3. Nuolat sekite paciento AKS, jis neturėtų viršyti 185/110 mmHg.
  4. Fiksuokite paciento neurologinę būklę, pablogėjusi būklė gali signalizuoti apie intrakranialinį pakraujavimą.
  5. Per pirmas 24 valandas po trombolizės venkite intraveninių punkcijų, injekcijų į raumenis, zondo, šlapimo pūslės kateterio vedimo, jei tik įmanoma.
  6. Po 24 valandų pakartotinai atliekama galvos smegenų kompiuterinė tomografija, įvertinamas gydymo efektas, stebima, ar nėra hemoragijų smegenyse.

Insulto terminai

Afazija – prarastas gebėjimas komunikuoti dėl smegenų pakenkimo, dažniausiai atsirandantis dėl kairės pusės smegenų pakenkimo.

Apraksija – neurologinis sutrikimas, kai žmogus nesugeba atlikti jam įprastų judesių, kai jam liepiama. Žmogus suvokia, ko jo prašoma, tačiau fiziškai to atlikti negali.

Disartrija – neaiški kalba arba pavartojami ne tie žodžiai dėl raumenų silpnumo ar sutrikusios koordinacijos.

Disfagija – ryjimo sutrikimas dėl smegenų pakenkimo.

Hemiparezė – vienos kūno pusės silpnumas.

Hemiplegija – dalinis arba visiškas vienos kūno pusės paralyžius.