Meticilinui rezistentiškas auksinis stafilokokas (MRSA) tapo ko ne pagrindine diskusijų tema ligoninėse, slaugos namuose ir net prie pietų stalo namuose. Pranešama, jog kai kurie pacientai JAV atšaukia arba atideda planuotas operacijos, bijodami užsikrėsti MRSA infekcija. Tai kas gi tas MRSA, ar įmanoma nuo jo apsisaugoti?
MRSA yra viena iš auksinio stafilokoko (S. aureus) atmainų. Dauguma sveikų žmonių auksinį stafilokoką nešiojasi ant odos ir gleivinių, nepasireiškiant jokiems simptomams. Auksinis stafilokokas yra gana lanksti, lengvai prisitaikanti prie įvairiausių aplinkos sąlygų, plačiai paplitusi bakterija. Apie 1940 metus dauguma auksinių stafilokokų buvo jautrūs naujai išrastam penicilinui. Po dešimties metų daugiau nei pusė auksinių stafilokokų tapo atsparūs šiam antibiotikui.
1960 metais buvo išrastas pusiau sintetinis penicilinas – meticilinas, gydyti penicilinui atsparias bakterijas. Tačiau auksinis stafilokokas vistiek „išgyveno“ ir tapo atsparus ne tik meticilinui bet ir daugumai pirmos kartos antibiotikų. Atsparios bakterijos ėmė greitai plisti, o ypač tarp ligoninės pacientų. Šiuo metu MRSA laikomas hospitaliniu patogenu.
Yra išskiriamos dvi MRSA rūšys:
- MRSA įgyta sveikatos priežiūros įstaigose (HA-MRSA)
- MRSA įgyta tarp žmonių, visuomenėje, už sveikatos priežiūros įstaigų ribų (CA-MRSA)
Ir nors šios dvi infekcijos turi daug skirtumų, tačiau dauguma ekspertų teigia, jog greitai tarp jų skirtumų nebeliks, kadangi vis dažniau į sveikatos priežiūros įstaigas patenka MRSA iš „gatvės“, o MRSA iš ligoninių neretai parsineša namo darbuotojai. Tokia maišatis gali paskatinti atsirasti dar galingesnę ir atsparesnę MRSA rūšį.
MRSA visuomenėje
1982 m. MRSA iš ligoninių persikėlė į visuomenę. Manoma, jog tai susiję su intraveninių narkotikų era, o taip pat MRSA išplatino išrašyti iš ligoninių pacientai, kurių kūne kolonizavosi ši bakterija. Visuomenėje įgyta MRSA (CA-MRSA) apibūdinama kaip infekcija, pasireiškusi pacientui iki 48 val po hospitalizacijos.
CA-MRSA dažniausia sukelia minkštųjų audinių infekcijas, pasireiškiančias folikulitu, abscesu, furunkulu, celiulitu, nekroziniu fasciitu, piomiozitu ir kt.
Kartais CA-MRSA gali iššaukti ypač sunkias ligas – hemoraginę nekrozinę pneumoniją, kuri neretai baigiasi mirtimi.
Galvojama, jog CA-MRSA infekcija dažniau plinta tarp žmonių, gyvenančių prastomis higienos sąlygomis, kai gyvenama susigrūdus mažame plote, dalijamasi užterštais daiktais, kai patiriamos traumos.
Šios infekcijos proveržis pastebimas tarp kontaktinių sporto šakų sportininkų – imtyninkų, futbolistų, regbio žaidėjų. Manoma, jog tam įtakos turi odos sužeidimai, plaukų skutimas, aukštas kūno masės indeksas, įrangos dalijimasis, kontaktas su kitais žaidėjais. O taip pat ši infekcija dažnesnė tarp vyrų homoseksualų, kalinių, nakvynės namų darbuotojų, benamių, uždarų religinių grupių, metamfetamino vartotojų bei tatuiruotų asmenų
Kaip plinta MRSA?
Manoma, jog trečdalis visų žmonių yra stafilokokų nešiotojai. Tarp sveiktatos priežiūros darbuotojų jų dar daugiau – 50-90proc. Nosies priekinė gleivinės dalis yra pirminis HA-MRSA rezervuaras. Tyrimai rodo, jog jei nosies gleivinėje atliktas MRSA tyrimas yra neigiamas, šių bakterijų dažniausiai nerandama ir kitose kūno vietose.
Tuo tarpu CA-MRSA mėgsta kolonizuotis pažastyje, kirkšnyje, tiesiojoje žarnoje, tarpupirščiuose. MRSA lengvai plinta nuo žmogaus žmogui tiesioginio kontakto metu liečiantis odai, o ypač jei oda yra pažeista.
Sveikatos priežiūros įstaigose šis patogenas perduodamas trim keliais:
- Pacientas perduoda sveikatos priežiūros darbuotojui
- Pacientas perduoda kitam pacientui (sveikatos priežiūros darbuotojas yra tarsi vektorius)
- Sveikatos priežiūros darbuotojas perduoda pacientui
Šios bakterijos gali ištisas savaites išgyventi aplinkoje ant negyvų objektų. Tad sveikatos priežiūros įstaigose jos įsikuria ant pacientų lovų, lovos stalelių paviršių, šviesos jungiklių, iškvietimo mygtukų, medicininių rūbų, stetoskopų, instrumentų, darbastalių. Visuomenėje MRSA plinta per skutimosi mašinėles, rankšluosčius, gabalinį muilą, sūkūrines vonias.
Bet kas gali tapti MRSA nešiotoju, tačiau ne visi nešiotojai suserga. Manoma, jog nešiotojas susirgs ar nesusirgs lemia individualios kūno savybės bei kokia stafilokų rūšis kolonizavo organizmą. O taip pat vienas svarbiausių barjerų prieš bet kokią MRSA rūšį – sveika oda.
Kam užsikrėsti HA-MRSA kyla didžiausias pavojus?
Didesnis pavojus užsikrėsti sveikatos priežiūroje MRSA iškyla:
- Pacientams, ilgai gulintiems ligoninėse ar slaugos namuose (14 dienų ir ilgiau),
- Pacientams, gulintiems intensyvios terapijos ar nudegimų skyriuose,
- Pacientams, sergantiems chroniškomis ligomis, turintiems pragulų
- Pacientams, kuriems yra ar buvo taikytos invazinės gydymo priemonės
- Tiems, kuriems neseniai taikyta ar buvusi didelė antibiotikų terapija
- Labai jauniems (kūdikiams) ar vyresnio amžiaus žmonėms. Teigiama, jog nuo 65 metų amžiaus didėja rizika užsikrėsti MRSA.
Kuo pasireiškia HA-MRSA?
Sveikatos priežiūros įstaigose įgyta MRSA infekcija gali sukelti pneumoniją, šlapimo takų infekcijas, bakteremiją, sepsį, chirurginių žaizdų infekcijas. Ši infekcija pailgina buvimo ligoninėse laiką, jos gydymas yra labai brangus ir gali kainuoti pacientų gyvybes.
Slaugytojo vaidmuo
Mūsų pagrindinė užduotis apsaugoti nuo MRSA pacientus, jų šeimos narius, savo kolegas bei artimuosius ir visus kitus, su kuriais mes kontaktuojam.
- Vienas svarbiausių veiksmų – tinkama rankų higiena. Plaukite rankas prieš ir po kiekvieno kontakto su pacientu (manoma, jog tai viena efektyviausių priemonių, užkertanti kelią MRSA plitimui). Visada kruopščiai nusiplaukite rankas prieš eidami į bufetą, namo ar kitas vietas už gydymo įstaigos ribų. Rankas dezinfekuokite dezinfektantu, kurio sudėtyje yra alkoholio
- Darbo vietoje dėvėkite švarius rūbus. Prieš išeidami iš gydymo įstaigos persirenkite darbo rūbus. Grįžę namo nusimaudykite po karštu dušu su muilu. Darbo rūbus laikykite ir skalbkite atskirai nuo kitų skalbinių. Geriausia jei darbo rūbų skalbimu užsiims įstaiga, kurioje dirbate, tada dar labiau sumažės pavojus MRSA parsinešti į namus.
- Rūpinkitės asmenine higiena. Dirbtiniai nagai ar ilgi nagai didina pavojų užsikrėsti ir užkrėsti kitus MRSA. Darbo vietoje stenkitės rankomis neliesti savo veido.
- Mokykite pacientus atsakingai vartoti antibiotikus. Jei jie paskirti, būtina suvartoti visą kursą, nes nutraukus anksčiau laiko, iškyla grėsmė atsparių antibiotikams bakterijų formų atsiradimui. Antibiotikai virusų neveikia, tad kiekvienas persišaldymas negali būti gydomas antibiotikais. Tai būtina paaiškinti pacientams, kurie nuolat reikalauja, kad jiems būtų išrašyta antibiotikų.
- Laikykitės sveikatos priežiūroje nustatyto dezinfekcijos plano. Visada dėvėkite vienkartines pirštines kontaktuodami su krauju, kūno skysčiais ar patogenais. Jei reikia dėvėkite apsaugines kaukes, akinius.
- Atviras žaizdas visada prisidenkite tvarsčiu išeidami iš namų. Tai atviri vartai bakterijoms. To mokykite ir pacientus.
- Pacientai su MRSA infekcija turi būti izoliuojami nuo kitų pacientų. Jei darbuotojui nustatoma MRSA, jam būtina skirti gydymą ir vengti kontakto su pacientais.
Ir dar šiek tiek apmąstymams
Nuo 2011 m. atsiranda pranešimų, jog vis dažniau MRSA randama žalioje pardavinėjamoje mėsoje. Tinkamai termiškai ją apdorojus pavojaus žmogaus sveikatai kaip ir nėra, tačiau MRSA užsikrėtimo tikimybė iškyla ruošiant žalią mėsą. Tad jei jūsų rankose yra žaizdelių, būtinai dėvėkite pirštines apdorodami mėsą, o visus paviršius, kurie lietėsi su mėsa, kruopščiai nuvalykite.